KAĒANIK  5 JANAR KAĒANIK  12 JANAR KAĒANIK  11 JANAR KAĒANIK  13 JANAR
KAĒANIK  14 JANAR KAĒANIK  15 JANAR KAĒANIK  21 JANAR  KAĒANIK  23 JANAR 
KAĒANIK  26 JANAR  KAĒANIK  1 SHKURT KAĒANIK  4 SHKURT KAĒANIK  5 SHKURT
KAĒANIK  11 SHKURT KAĒANIK  13 SHKURT KAĒANIK  20 SHKURT KAĒANIK  24 SHKURT
KAĒANIK  2 MARS KAĒANIK  6 MARS KAĒANIK  7 MARS KAĒANIK  17 MARS
KAĒANIK  20 MARS KAĒANIK  23 MARS KAĒANIK  27 MARS KAĒANIK  31 MARS
KAĒANIK  6 PRILL KAĒANIK  9 PRILL KAĒANIK  10 PRILL KAĒANIK  12 PRILL 
KAĒANIK  17 PRILL KAĒANIK  19 PRILL KAĒANIK  21 PRILL KAĒANIK  22 PRILL
KAĒANIK  24 PRILL KAĒANIK  1 MAJ KAĒANIK  3 MAJ  KAĒANIK  6 MAJ
KAĒANIK  9 MAJ KAĒANIK  11 MAJ KAĒANIK  13 MAJ KAĒANIK  17 MAJ
KAĒANIK  22 MAJ KAĒANIK  27 MAJ KAĒANIK  29 MAJ KAĒANIK  30 MAJ
KAĒANIK  2 QERSHOR KAĒANIK  4 QERSHOR  KAĒANIK  5 QERSHOR KAĒANIK 6 QERSHOR
KAĒANIK 9 QERSHOR KAĒANIK 11 QERSHOR KAĒANIK 12 QERSHOR KAĒANIK 15 QERSHOR
KAĒANIK 17 QERSHOR KAĒANIK 18QERSHOR KAĒANIK 19 QERSHOR KAĒANIK 21 QERSHOR
KAĒANIK 24 QERSHOR KAĒANIK 26 QERSHOR KAĒANIK 27 QERSHOR KAĒANIK 30 QERSHOR
KAĒANIK 1 KORRIK KAĒANIK 6 KORRIK KAĒANIK 8 KORRIK KAĒANIK 21 KORRIK
KAĒANIK 24 KORRIK KAĒANIK 26 KORRIK KAĒANIK 31 KORRIK KAĒANIK 2 GUSHT
KAĒANIK 5 GUSHT KAĒANIK 6 GUSHT KAĒANIK 8 GUSHT KAĒANIK 9 GUSHT
KAĒANIK 11 GUSHT KAĒANIK 11 GUSHT  KAĒANIK 16 GUSHT KAĒANIK 17 GUSHT
KAĒANIK 20 GUSHT KAĒANIK 21 GUSHT KAĒANIK -BOSTON KAĒANIK 23 GUSHT
KAĒANIK 26 GUSHT KAĒANIK 28 GUSHT KAĒANIK 30 GUSHT KAĒANIK 31 GUSHT
KAĒANIK 5 SHTATOR KAĒANIK 8 SHTATOR KAĒANIK 9 SHTATOR KAĒANIK 10 SHTATOR
KAĒANIK 11 SHTATOR KAĒANIK 12 SHTATOR KAĒANIK 13 SHTATOR KAĒANIK 14 SHTATOR
KAĒANIK 17 SHTATOR KAĒANIK 18 SHTATOR KAĒANIK 23 SHTATOR KAĒANIK 25 SHTATOR
KAĒANIK  4 TETOR KAĒANIK  5 TETOR KAĒANIK  9 TETOR H. I ELEZIT  11 TETOR
KAĒANIK  12 TETOR KAĒANIK  15 TETOR KAĒANIK  16 TETOR KAĒANIK  18 TETOR
KAĒANIK  21 TETOR KAĒANIK  23 TETOR H. I ELEZIT  26 TETOR KAĒANIK  30 TETOR
KAĒANIK  1 NĖNTOR KAĒANIK  2 NĖNTOR KAĒANIK  3 NĖNTOR KAĒANIK  6 NĖNTOR
KAĒANIK  8 NĖNTOR KAĒANIK  9 NĖNTOR KAĒANIK  10 NĖNTOR KAĒANIK  11 NĖNTOR
KAĒANIK  13 NĖNTOR KAĒANIK  14 NĖNTOR   KAĒANIK  15 NĖNTOR KAĒANIK  16 NĖNTOR
KAĒANIK  20 NĖNTOR KAĒANIK  22 NĖNTOR KAĒANIK  29 NĖNTOR KAĒANIK  30 NĖNTOR
KAĒANIK  4 DHJETOR KAĒANIK  5 DHJETOR KAĒANIK  7 DHJETOR KAĒANIK  11 DHJETOR
KAĒANIK  12 DHJETOR KAĒANIK  16 DHJETOR KAĒANIK  18 DHJETOR KAĒANIK  19 DHJETOR
KAĒANIK  23 DHJETOR KAĒANIK  24 DHJETOR KAĒANIK  25 DHJETOR KAĒANIK  27 DHJETOR


  

Treqind shtėpi tė shkatėrruara nė luftė nė territorin e Komunės sė Kaēanikut ende tė parindėrtuara

KAĒANIK, 5 JANAR (KOHA Ditore)- Gjatė vitit 2004 nuk ėshtė rindėrtuar asnjėra nga 300 shtėpitė e mbetura tė shkatėrruara nė luftė, thanė tė mėrkurėn zyrtarė komunalė. "Nga tetori i vitit 2003, kur unė jam zgjedhur nė kėtė post, e deri sot nuk ėshtė rindėrtuar asnjėra nga 300 shtėpitė e mbetura tė shkatėrruara nė luftė nė territorin e komunės", thekson Agim Kuka, drejtor i Drejtorisė sė Planifikimit, Rindėrtimit e Zhvillimit. Ai sqaron se gjatė luftės nė territorin e Komunės sė Kaēanikut janė shkatėrruar tėrėsisht gjithsej 1.229 shtėpi, kurse 245 pjesėrisht. "Shtėpitė e parindėrtuara ndėrkohė bėjnė pjesė nė grupin e atyre tė shkatėrruara tėrėsisht, kurse shumica syresh gjenden nė fshatin Gurzi dhe nė lagjen Krivanjeva tė fshatit Stagovė", thotė Kuka. Sipas tij, janė dy arsye tė cilat kanė ndikuar "qė tė harrohen" kėto 300 shtėpi. "Organizatat e huaja donatore ka kohė qė janė larguar nga Kaēaniku, ndėrsa komuna vazhdon tė mos ketė fonde pėr rindėrtimin e shtėpive tė shkatėrruara nė luftė", nėnvizon drejtori i DPRZh-sė. Kuka thotė se rindėrtimin e shtėpive tė shkatėrruara nė luftė kryesisht e kanė bėrė donatorėt e huaj. Ai u shpreh pesimist se gjatė kėtij viti do tė ndėrmerret diēka sa i pėrket rindėrtimit tė shtėpive tė parindėrtuara. " Pėr shkak tė buxhetit tė vogėl komuna nuk ka paraparė fonde pėr kėtė qėllim as pėr kėtė vit fiskal, kurse donatorėt e konsiderojnė tė pėrmbyllur procesin e rindėrtimit nė ato komuna ku 80% e shtėpive janė riparuar e rindėrtuar", shprehet Kuka. Ai pohon se pronarėt e shtėpive tė parindėrtuara kanė siguaruar strehim tė pėrkohshėm e tė pėrhershėm pėr familjet e tyre nė Ferizaj dhe nė Kaēanik.

 



 

          Tė papunė 7.487 veta, nė asistencė sociale 4.049 sish

KAĒANIK, 12 JANAR(KOHA Ditore) - Kompetentėt komunalė thanė tė mėrkurėn se bazuar nė tė dhėnat zyrtare qė ata i posedojnė gjendja sociale e njė numri jo tė vogėl familjesh kaēanikase paraqitet mė sė e vėshtirė. "Nė fund tė dhjetorit nė regjistrat e zyrės sonė tė (ri)evidencuar tė papunėsuar kanė qenė gjithsej 7.487 veta, nga tė cilėt 3.168 femra", thotė Mehmet Mulaku, pėrgjegjės i Zyrės Komunale tė Punėsimit nė Kaēanik. Krahasuar me gjendjen nė fund tė vitit 2003 numri i tė evidencuarve tė papunėsuar ishte pėr 401 mė i madh. Mulaku mendon se shifra e ZKP-sė nė njė masė nuk ėshtė reale. "Njė numėr punėkėrkuesish e kanė humbur shpresėn se mund tė punėsohen nėpėrmjet kėsaj zyreje dhe kjo ėshtė arsyeja pse nuk paraqiten mė pėr t'u (ri)evidencuar tė papunėsuar kėtu, prandaj unė mendoj se shifra reale e tė papunėve ėshtė mė e madhe", shprehet ai. Mulaku sqaron se nga numri i pėrgjithshėm i punėkėrkuesve tė evidencuar, 4.253 (57%) janė punėtorė tė pakualifikuar. Ndėrkaq, qytetarėt qė pėrballen me gjendje tė rėndė materiale vazhdojnė tė trokasin pėr ndihmė nė dyert e zyrave tė Qendrės sė Punės Sociale nė Kaēanik. "Kemi kėrkesa tė vazhdueshme pė asistencė sociale", thekson Ramadan Luzha, drejtor i QPS-sė. Sipas tij, aktualisht ndihmė nė lartėsi prej 35-75 euro janė duke marrė gjithsej 898 familje me 4.049 anėtarė. "Nė kategorinė e parė janė 258 familje me 878 anėtarė, kurse nė kategorinė e dytė 640 familje me 3.172 anėtarė", thotė Luzha. Ai pohon se ka shumė familje tė cilat vėrtet janė raste sociale, mirėpo nuk mund tė marrin ndihmė pėr shkak se nuk i plotėsojnė kriteret e pėrcaktuara me Ligjin 2003/15 qė rregullon kėtė lėmė. "Njė familjeje me asnjė tė punėsuar nuk i takon ndihma sociale nė qoftė se nė atė familje nuk ka fėmijė nėn moshėn 5 vjeēe", potencon Luzha. Pėr familjet me varfėri tė skajshme vjet Drejtoria e Shėndetėsisė dhe Mirėqenies Sociale e ka pasur nė dispozicion njė fond prej 5 mijė eurosh pėr ndihmė ēasti. "Fondi ėshtė themeluar pėr ndihmė ēasti familjeve tė cilat mbeten nė situata tė caktuara mbeten edhe pa bukė, ndėrsa njė familje ka munndur tė pėrfitoj dy herė brenda vitit nga 30 euro", i ka thėnė mė herėt KD-sė Misim Sopa, drejtor i DShMS-sė.

 

Bartės tė pushtetit ekzekutiv tė Kaēanikut vlerėsojnė menaxhimin e mjeteve tė buxhetit komunal tė vitit fiskal 2004

Mjetet buxhetore janė realizuar nė shkallėn 93 pėr qind

KAĒANIK, 13 JANAR (KOHA Ditore)- Agron Shurdhani, kryeshef i ekzekutivit tė KK tė Kaēanikut, tė enjten e vlerėsoi me notė tė shkėlqyeshme menaxhimin dhe operimin me mjetet e buxhetit komunal tė vitit fiskal 2004. "Realizimi i mjeteve buxhetore ėshtė bėrė nė shkallėn 93%", theksoi Shurdhani. Ndėrkaq, Fikri Vėrbani, drejtor i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave, nė vazhdim me shifra i ilustroi "lėvizjet" e parasė komunale. "Nga granti i Buxhetit tė Konsoliduar tė Kosovės janė realizuar 2.958.215 euro (103,8%), ndėrsa nga tė hyrat vetjake 377.484 (63,8%)", tha ai. Tė zotuara ishin 225.769 euro pėr 8 projekte kapitale nė realizim e sipėr. Fondi i rrogave tė 4 sektorėve buxhetorė "i kishte gėlltitur" 2.344.175 euro, fondi i mallrave dhe shėrbimeve 499.669 dhe investimet kapitale 453.963 euro. "Pėr shkak tė mosprocesimit nė thesar si shpenzim janė humbur 3.528 euro tė planifikuara pėr sektorin e Shėrbimit tė Zjarrfikjes dhe Shpėtimit dhe 12.021 euro tė adminstratės komunale, mjete tė grantit qeveritar", pohoi Vėrbani.

Tė arkėtuara rreth 64 pėr qind e mjeteve tė planifikuara nga burimet komunale

Buxheti i planifikuar pėr vitin fiskal 2004 kishte qenė 3.441.240 euro. Granti i planifikuar i Buxhetit tė Konsoliduar tė Kosovės kishte qenė 2.958.215 euro (82,8%), ndėrsa nga tė hyrat vetjake kishin qenė tė planifikuara pėr arkėtim 591.771 euro. "Nga burimet vetjake janė arkėtuar 377.483 euro ose 63,8% e mjeteve tė planifikuara", theksoi Vėrbani. Sipas drejtorit tė DEF-it gjobat nė trafik kishin qenė burim kryesor i tė hyrave vetjake. "Nga gjobat nė trafik janė arkėtuar 111.608 euro ose 29,6% e mjeteve tė planifikuara, ndėrsa tė tjerat nga taksat dhe tatimet komunale", tha Vėrbani.

Mė 2005 tė planifikuar pėr t'u realizuar 20 projekte kapitale

"Komuna gjatė vitit 2005 si prioritete pėr realizim i ka 20 projekte kapitale", theksoi kryeshefi Shurdhani duke i shpalosur planet pėr kėtė vit. Ai sqaroi se kėto projekte pritet tė realizohen me mjete tė buxhetit komunal, grante qeveritare dhe participim tė komuniteteve. "Bėhet fjalė pėr projekte tė infrastrukturės rrugore, asaj shkollore, pastaj rrjete ujėsjellėsish etj.", potencoi Shurdhani. Pėrzgjedhja e projekteve tė planifikuara pėr realizim ishte bėrė sipas prioriteteve tė caktuara nga dokumenti i quajtur Agjenda Zhillimore Komunale 2003 - 2007.

Kryeshefi ua ka vazhduar kontratat e punės tė gjithė nėpunėsve tė ShCK-sė

Kryeshefi i ekzekutivit tė KK tė Kaēanikut, Agron Shurdhani, pohoi se ua ka vazhduar kontratat e punės edhe pėr njė vit tė gjithė nėpunėsve tė Shėrbimit Civil Komunal. " Aktualisht nė ShCK janė tė punėsuar gjithsej 130 veta, ndėrsa tė gjithėve ua kam vazhduar kontratat e punės edhe pėr njė vit", tha ai. Shurdhani sqaroi se ai i kishte firmosur kontratat e punės pasi nėpunėsit ishin notuar me nota pozitive nga drejtorėt e 9 drejtorive komunale sa i ka gjthsej ekzekutivi komunal i Kaēanikut.


 
               

     KK-ja bėhet me zyrtar pėr kthim

KAĒANIK, 11 JANAR(KOHA Ditore) - KK i Kaēanikut ėshtė bėrė me zyrtar pėr kthim, thanė tė martėn zyrtarė komunalė. " Shejnule Lika, absolvente e juridikut, ėshtė pėrzgjedhur tė ushtrojė detyrėn e zyrtarit pėr kthim", thotė Hidajete Guri, menaxhere e personelit tė administratės komunale. Sipas saj, pėr kėtė detyrė kishin konkurruar 6 veta, ndėrsa vetėm 3 ishin paraqitur nė intervistim. " Asnjė pjesėtar pakicash nuk ka konkurruar", thekson Guri. Konkursi ishte pėrsėritur pėr shkak se herėn e parė kishin konkurruar vetėm 2 veta nga tė cilėt njėri vetėm me shkollė fillore tė mbaruar. Ndėrkaq, Heset Loku, koordinator i komisionit komunal pėr standarde pohon se emėrimi i zyrtarit pėr kthim ėshtė nė funksion tė shtimit tė efektshmėrisė sė komisionit. "Detyra kryesore e zyrtarit pėr kthim do tė jetė tė ndihmojė komisionin komunal nė pėrpilimin e strategjisė pėr kthim nė nivel komune", thekson Loku. Autoritetet komunale nuk kishin tė dhėna se sa persona tė pėrkatėsisė joshqiptare nga Komuna e Kaēanikut janė tė zhvendosur, ndėrsa sipas disa tė dhėnave jozyrtare vlerėsohet se aktualisht nė territorin e komunės jetojnė vetėm 2 familje rome me gjithsej 7 anėtarė dhe disa individė tė pėrkatėsisė boshnjake.


 

Komisioni komunal pėr standarde i KK tė Kaēanikut mbajti takim me zyrtarė tė UNMIK-ut dhe OSBE-sė

Komuna e ka pėrpiluar draftstrategjinė pėr kthimin e minoritarėve

KAĒANIK, 14 JANAR(KOHA Ditore) - Pėrpilimi i draftstrategjisė pėr kthimin e minoritarėve dhe emėrimi i zyrtarit komunal pėr kthime u vlerėsuan zhvillime pozitive nė KK tė Kaēanikut nė kuadėr tė procesit pėr pėrmbushjen e standardeve tė premten nė takimin e anėtarėve tė Komisionit komunal pėr stadarde dhe zyrtarėve tė UNMIK-ut dhe OSBE-sė. "E kemi pėrpiluar draftstrategjinė pėr kthimin e minoritarėve dhe ky dokument do t'i dorėzohet pėr miratim KK-sė nė seancėn e parė qė do ta mbajė sivjet", theksoi Heset Loku, koordinator i Komisinit komunal pė standarde. A nė vazhdim u shpreh se zgjedhja e zyrtarit komunal pėr kthim do ta shtojė efektshmėrinė e Komisionit nė angazhimet rreth pėrmbushjes sė standardeve. Ndėrkaq, kryeshefi i ekzekutivit, Agron Shurdhani, pohoi se sė shpejti do tė veprohet edhe nė drejtim tė aplikimit tė dygjuhėsisė. "Mbishkrimet me emrat e institucioneve publike sė shpejti do tė jenė nė dy gjuhė", nėnvizoi ai pa e pėrmendur se cila do tė jetė gjuha e dytė pas asaj tė popullatės shumicė, por duke e lėnė tė nėnkuptohet. Zhvillimet e sipėrpėrmendura i vlerėsuan Pierre Emannuel Ubalijoro, zyrtar i UNMIK-ut dhe Francis Carlier, shef i Zyrės sė OSBE-sė nė Shterpcė. "Emėrimin e zyrtarit pėr kthime dhe vendosjen e mbishkrimeve nė tė dyja gjuhėt i konsderoj zhvillime shumė pozitive, sidomos vendosjen e mbishkrimeve tė cilėn gjė nuk ka mundur ta bėjė UNMIK-u", u shpreh Ubalijoro duke qeshur me zė. Deri mė 31 dhjetor tė vitit tė kaluar ai ka qenė pėrfaqėsues i UNMIK-ut nė Kaēanik. Ubalijoro u sugjeroi tė pranishmėve qė tė angazhihen edhe nė drejtim tė gjetjes sė formave qė autoritetet vendėse ta ruajnė objektin e kishės ortodokse serbe nė Kaēanik tė cilin vazhdojnė ta ruajnė ushtarėkėt e KFOR-it. Nė takim qe i pranishėm edhe komandanti i stacionit policor nė Kaēanik, kapiteni Fahri Vishi, i cili gjendjen e sigurisė nė komunė e vlerėsoi stabile. "Nga 1 janari nuk kemi pasur probleme tė thesksuara sa i pėrket rendit dhe sigurisė publike", potencoi ai. Folėsit nė takim theksuan se autoritetet komunale janė tė pėrkushtuara nė kryerjen e detyrave sa i pėrket pėrmbushjes sė standardeve, pa e pėrjashtuar standardin e tretė (Liria e lėvizjes) dhe atė tė katėrt (Kthimet e qėndrueshme). Nė takim nuk u pėrmend numri i personave tė zhvendosur nga Komuna e Kaēanikut, kurse nuk u tha as se a ka pasur kthim tė minoritarėve ndėrkohė.


 
Ekzekutivi komunal i Kaēanikut nuk e ka zbatuar njė vendim tė legjislativit

Njėqind familje tė dėshmorėve nuk i kanė marrė nga 100 euro ndihmė

KAĒANIK, 15 JANAR(KOHA Ditore) - Vjet, mė 16 dhjetor, Komiteti i Politikės dhe Financave i KK tė Kaēanikut ka marrė vendim qė 100 familje tė dėshmorėve kaēanikas tė ndihmohen me nga 100 euro nė vigjilje tė festave tė fundvitit, mirėpo ky vendim ende nuk ėshtė zbatuar, thanė tė shtunėn zyrtarė komunalė. "Propozimvendimin pėr t'i ndihmuar me nga 100 euro familjet e dėshmorėve e ka bėrė Drejtoria e Shėndetėsisė dhe Mirėqenies Sociale, ndėrsa ėshtė miratuar nga KPF-ja, mė 6 dhjetor", thotė Misim Sopa, drejtor i DShMS-sė. Ai pohon se drejtoria qė ai e udhėheq me kohė e kishte dorėzuar edhe listėn me emrat e kryefamiljarėve tė familjeve qė do tė pėrfitonin. Drejtori i DShMS-sė nuk e fshehte zhgėnjimin e tij pėr shkak tė moszbatimit tė vendimit. "Mediat ndėrkohė e kanė publikuar lajmin pėr marrjen e kėtij vendimi, ndėrsa njerėzit po vijnė te unė dhe po i kėrkojnė ndihmat e premtuara", shprehet Sopa. Ai nuk i shpalosi arsyet e moszbatimit tė vendimit tė sipėrpėrmendur. "Kontaktojeni kolegun tim tė Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave nė qoftė se dėshironi tė mėsoni se pėr ē'arsye ky vendim ende nuk ėshtė zbatuar", sugjeron Sopa duke lėnė tė nėnkuptohet se kishte probleme rreth sigurimit tė mjeteve financiare. "Vendimi nuk ėshtė zbatuar pėr shkak tė mosmarrėveshjeve me Departamentin e Buxhetit dhe atė tė Thesarit tė MEF-it", thotė drejtori i DEF-it, Fikri Vėrbani. Sipas tij,mosmarrėveshjet ishin rezultat i faktit se nė buxhetin komunal tė vitit fiskal 2004 nuk kishte pasur pozicione buxhetore pėr pagesa dhe subvencione. Vėrbani thekson se DEF-i ndėrkohė do tė bėjė pėrpjekje pėr t'i siguaruar mjetet e nevojshme pėr zbatimin e vendimit."Me startimin e pėrpunimeve nė 'free balance' do tė angazhohemi maksimalisht pėr gjetjen e mjeteve tė nevojshme", thotė Vėrbani.


 

Aksident trafiku me epilog tragjik nė magjistralen Prishtinė-Hani i Elezit nė Grykė tė Kaēanikut

  Dy tė vdekur dhe dy tė lėnduar rėndė

 
KAĒANIK, 21 JANAR (KOHA Ditore)- Dy persona kanė vdekur, ndėrsa dy janė lėnduar rėndė nė njė aksident trafiku nė magjistralen Prishtinė - Hani i Elezit nė Grykė tė Kaēanikut tė premten rreth orės 10:00. Dėshmitarė tė rastit thanė se vetura e tipit "Opel" me targa "KS" e cila po lėvizte nga Hani i Elezit nė drejtim tė Kaēanikut, pasi e kishte kaluar tunelin e fundit nė kėtė aks, kishte devijuar nga rruga dhe ishte rrokullisur nė greminė. Qyetarė tė shumtė bashkė me policė tė ShPK-sė dhe tė UNMIK-ut me batanije i kishin tėrhequr tė aksidentuarit nga gremina disametėrshe e thellė deri nė rrugė. Sipas dėshmitarėve, tė aksidentuarit, dy meshkuj dhe dy femra tė moshės nga 18 - 26 vjeē, nga gremina ishin tėrhequr tė gjallė dhe ishin dėrguar nė QKMF-nė nė Kaēanik. Ndėrkohė njė femėr kishte ndėrruar jetė. " Afėrdita Krivenjeva (1984) nė QKMF ka arritur e vdekur, ndėrsa 3 tė lėnduarit tjerė janė dėrguar nė QKU-nė nė Prishtinė", tha dr.Nejazi Luma, drejtor i QKMF-sė nė Kaēanik. Ai theksoi se i aksidentuari Besnik Abit Rrushi (1984) ėshtė pėrcjellur nė gjendje tepėr rėndė. Ndėrkaq, familjarė tė tė aksidentuarit Rrushi i thanė KD-sė se ai kishte vdekur nė rrugė pėr nė Prishtinė. Jozyrtarisht merret vesh se edhe dy tė aksidentuarit tjerė janė nga Kaēaniku.


 

Gjatė vitit 2004 nė Gjykatėn Komunale nė Kaēanik

Janė zgjidhur 2.615 lėndė gjyqėsore, tė pazgjidhura kanė mbetur 2.500 sosh

KAĒANIK, 23 JANAR (KOHA Ditore)- Gjykatės Komunale nė Kaēanik gjatė vitit 2004 i janė adresuar pėr shqyrtim 2.842 lėndė gjyqėsore natyarsh tė ndryshme, nga vitet pararendėse janė bartur edhe 2.275 lėndė tjera, ndėrsa janė zgjidhur pak mė shumė se gjysma syresh, thanė tė dielėn zyrtarė tė kėsaj gjykate. "Nga gjithsej 5.117 lėndė janė zgjidhur 2.615, tė pazgjidhura kanė mbetur 2.500, ndėrsa 2 janė ceduar (u janė pėrcjellur gjykatave tjera)", thotė Hebib Livoreka, kryetar i Gjykatės Komunale nė Kaēanik. Nga gjithsej 1.243 lėndė penale ishin zgjidhur 410. "Sa i pėrket natyrės sė kėtyre lėndėve kanė dominuar veprat inkriminuese pėr falsifikim dokumentesh, vjedhje, prerje ilegale e drunjve nė pyje dhe kontrabandim mallrash", sqaron Livoreka. Gjykatėsit e GjK-sė nė Kaēanik ishin pėrballur edhe me konfirmim aktakuzash (36 lėndė, 26 tė zgjidhura), lėndė hetimore (gjithsej 75, tė zgjidhura 53), lėndė civile (841, tė kryera 242), lėndė tė trashėgimisė (96, tė kryera 68), ekzekutime (1.111, tė zgjidhura 148) dhe lėndė nė tė cilat ka punuar gjykatėse i procedurės pararendėse (61, tė kryera 49). Ndėrkaq, lėndėt tė cilat kanė tė bėjnė me legalizime, e tė cilat i zgjidhin nėpunėsit e gjykatės, ishin kryer tė gjitha. "Lėndė tė kėtilla kanė qenė gjithsej 1.435, kurse janė zgjidhur tė gjitha", potencon Livoreka. Kryetari i GjK-sė nė kaēanik nėnvizon se ai dhe 2 kolegėt e tij gjykatės kanė qenė plotėsisht autonom nė punėn e tyre. "Nuk kemi pasur trysni nga askush nė punėn tonė", pohon ai.

Nė pritje tė kompletimit me kuadėr gjyqėsor

Gjykata Komunale nė Kaēanik vazhdon tė pėrballet me mungesė tė kuadrit gjyqėsor. Livoreka ka qenė gjykatėsi i vetėm i kėsaj gjykate deri nė muajin shkurt tė vitit tė shkuar. "Mungesa e kuadrit tė nevojshėm gjyqėsor drejtėpėrsėdrejti ėshtė duke ndikuar nė moszgjidhjen e tė gjitha lėndėve", ankohet gjykatėsi Livoreka. Ai thekson se i ka bėrė kėrkesė Departamentit tė Drejtėsisė pėr punėsimin edhe tė 2 gjykatėsve tė rinj nė kėtė gjykatė. "Kemi premtime nga DD-ja se sė shpejti do ta shpallin konkursin pėr 2 gjykatės dhe njė referent tė ekzekutimeve", thotė Livoreka duke mos reflektuar optimizėm tė madh.

Gjykata sivjet bėhet me objekt tė vetin

Gjykata Komunale nė Kaēanik vazhdon tė ushtrojė veprimtarinė e vet nė njė barakė, pronė e KK-sė, pa hapėsirė tė mjaftueshme dhe kushte tė tjera pėr punė. "Zyret i kemi tepėr tė vogla, ndėrsa sallė gjykimi nuk kemi", thotė Livoreka. GjK-ja nė Kaēanik sivjet do tė bėhet me objekt tė vetin. Vjet, Departamenti i Administratės Gjyqėsore nė Prishtinė i ka lejuar rreth 450 mijė euro pėr ndėrtimin e objektit tė gjykatave nė Kaēanik. Investitori nėpėrmjet tenderit e ka pėrzgjedhur kompaninė ndėrtimore e cila do t'i kryejė punimet, kurse KK-ja ėshtė pėrcaktuar pėr lokacionin. Kompania fituese e tenderit ndėrkohė e ka sheshuar vendin ku do tė ngritet objekti, ndėrsa punimet pritet tė fillojnė nė pranverė.

Serbė tė zhvendosur padisin KK-nė, UNMIK-un dhe KFOR-in

Serbė tė zhvendosur e kishin paditur KK-nė, UNMIK-un dhe KFOR-in, ndėrsa kėrkonin kompensim pėr dėmet e shkaktuara nė pronat e tyre pas pėrfundimit tė luftės nė Kosovė. "Serbėt kanė bėrė gjithsej 50 padi, ndėrsa jemi nė pritje tė dritės jeshile nga Departamenti i Drejtėsisė... pėr tė nisur shqyrtimin e kėtyre lėndėve", thekson Livoreka.

   Rrugėt lokale "nė dorė tė Zotit", katėr fshatra malorė tė bllokuar

KAĒANIK, 26 JANAR(KOHA Ditore) - Rrugėt pėr nė fshatrat malorė Gurzi, Kryenik, Guranė dhe Lumbardh tė Kaēanikut janė tė bllokuara tėrėsisht pas reshjeve tė mėdha tė borės qė filluan tė hėnėn, ndėrsa rrugėt qė shpiejnė pėr nė fshatrat Gajre dhe Ivajė sot i kanė zhbllokuar pjesėtarėt e TMK-sė tė brigadės sė xhenios me seli nė Ferizaj, thanė tė mėrkurėn zyrtarė komunalė. Gjendja emergjente e krijuar nga reshjet e mėdha tė borės i kanė zėnė tėrėsisht tė papėrgatitur autoritetet komunale. Ekzekutivi komunal madje nuk e kishte kontraktuar asnjė kompani pėr mirėmbajtjen dhe pastrimin e rrugėve lokale nga bora gjatė dimrit. "Po, ėshtė e vėrtetė se nuk janė zotuar mjete pėr kėtė qėllim, prandaj as nuk ėshtė shpallur tenderi pėr kontraktim tė ndonjė kompanie", pohon Rushan Ceka, koordinator i Sektorit tė Emergjencės dhe Sigurisė Civile. Ai thotė se ndėrkohė janė kontraktuar 2 firma pėr pastrim dhe zhbllokim tė rrugėve e tė cilat komuna do t'i kompesojė mė vonė. "Shpresoj qė sot deri nė mbrėmje apo mė sė voni deri nesėr do tė zhbllokhen edhe rrugėt e fshatrave tė cilat janė tė bllokuara", shprehet Ceka. Ai thekson se bora nė zonat malore tė komunės ka arritur trashėsinė deri nė 80 centimetra.

      

Shėrbimi i ofiqarisė nė Kaēanik me efektshmėri tė plotė

Dokumentet e kėrkuara qytetarėt i marrin brenda ditės

KAĒANIK, 1 SHKURT (KOHA Ditore)- Shėrbimi i ofiqarisė nė Kaēanik ka efektshmėri tė plotė, thanė tė martėn zyrtarė komunalė. "Dokumentet e kėrkuara nga shėrbimi i ofiqarisė qytetarėt i marrin brenda ditės, ndėrsa pėrjashtim bėjnė aktvendimet pėr regjistrim tė vonshėm tė fėmijėve dhe kėrkesat pėr ndryshim apo ndėrrim tė emrave dhe mbiemrave pėr tė cilat dokumente procedurat janė mė tė gjata dhe mė tė komplikuara", nėnvizon Heset Loku, drejtor i Drejtorisė sė Administratės sė Pėrgjithshme. Ai thotė se gjatė vitit tė shkuar atij nuk i ėshtė adresuar asnjė ankesė nga qytetarėt pėr moslėshuarje me kohė tė dokementeve tė kėrkuara. Edhe qytetarėt e kontaktuar tė cilėt tė martėn paradite i kanė dorėzuar kėrkesat pėr certifikata tė ndryshme pohojnė se nė zyrėn pritėse u kanė thėnė tė vijnė t'i marrin dokumentet e kėrkuar brenda ditės. "E bėra njė kėrkesė pėr certifikatė tė lindjes pėr tė birin tim Engjėllin (6), kurse nė zyrėn pritėse mė thanė qė tė kthehem ta marrė pas njė ore", thotė Lulzim Tirolli nga Kaēaniku. Ndėrkaq, drejtori i DAP-it, Loku, thekson se shėrbimi i ofiqarisė ka qenė i efektshėm edhe gjatė vitit tė shkuar. Sipas tij, gjatė vitit 2004 nė shėrbimin e ofiqarisė janė kryer gjithsej 15.664 lėndė dhe kėrkesa tė ndryshme tė palėve apo mesatarisht 59,3 sosh brenda njė dite. "Janė bėrė 1.891 regjistrime tė lindjeve, 153 regjistrime tė vdekjeve, 358 regjistrime tė kurorėzimeve, janė lėshuar 7.919 certifikata tė lindjeve, 2.068 certifikata tė kurorėzimeve, 489 certifikata tė gjendjes familjare, 1.311 tė statusit martesor...", numėron Loku. Nga taksat pėr lėshuarje tė dokumenteve shėrbimi i ofiqarisė vjet i ka arkėtuar 16.935 euro. Koordinatori i shėrbimit tė ofiqarisė, Murtez Mema, deklarohet i kėnaqur me pėrkushtimin nė punė tė vartėsve tė tij. "Stafin e zyrės qendrore nė Kaēanik e pėrbėjnė 2 ofiqarė dhe unė, ndėrsa nė kuadėr tė shėrbimit janė edhe 6 ofiqarė tė caktuar pėr 6 zyret e vendit nė terren", thotė Mema.

                           Tridhjetė e tri kurorėzime me tė huaj

Koordinatori i shėrbimit tė ofiqarisė, Murtez Mema, thotė se gjatė vitit 2004 gjithsej 33 qytetarė kaēanikas kanė lidhur kurorė me shtetas tė vendeve tė ndryshme. "Tri kaēanikase vjet kanė lidhur kurorė me shtetas tė huaj, ndėrsa 30 kurora janė lidhur ndėrmjet kaēanikasve dhe qytetareve tė vendeve tė ndryshme", thotė Mema. Ai thotė se nuk e ka numrin e saktė tė shkurorėzimeve tė regjistruara vjet, ndėrsa pohon se nuk ėshtė i madh dhe si i tillė nuk ėshtė brengosės nė rrafshin social.

Nė Kaēanik gjatė vitit 2004

Komuna ka realizuar tenderė nė vlerė rreth 2 milionė e 200 mijė euro

KAĒANIK, 5 SHKURT (KOHA Ditore)- Gjatė vitit 2004 zyra e prokurimit e KK tė Kaēanikut ka realizuar tenderė nė vlerė 2.198.162 euro, thanė tė mėrkurėn zyrtarė komunalė. "Zyra e prokurimit i ka udhėhequr gjithsej 72 procedura tenderuese", thekson Heset Loku, drejtor i Drejtorisė sė Administratės sė Pėrgjithshme. Ai e vlerėson lart pėrkushtimin nė punė dhe profesionalizmin e stafit tė zyrės. "Zyra me mjaft sukses i ka kryer tė gjitha punėt, edhe pse me staf tė pakompletuar", shprehet Loku. Ndėrkaq, menaxheri i zyrės sė prokurimit, Nejaz Zharku, sqaron se vlera e tenderėve tė realizuar ka qenė nga 500 - 250.000 euro, ndėrsa nė numrin e pėrgjithshėm tė tenderėve tė shpallur janė llogaritur edhe 14 ritenderime tė bėra pėr arsye tė ndryshme. "Nga Njėsia Qendrore e Prokurimit nė Prishtinė vetėm pėr njė tender ėshtė urdhėruar tė bėhet ritenderimi pėr shkak se e ka vlerėsuar tė lartė ēmimin ofertues tė kompanisė fituese tė tenderit", thotė Zharku. Sipas tij, sektori komunal i shėndetėsisė tė gjitha procedurat prokuruese i ka udhėhequr "pa u parė" me zyrėn e prokurimit, kurse ai i arsimit "nuk ėshtė konsultuar" me kėtė zyrė vetėm pėr tenderėt pėr furnizime me vlerė minimale. "Kjo formė e realizimit tė tenderėve ėshtė e kundėrligjshme", pohon Zharku. Ai nėnvizon se zyra e prokurimit nuk mund t'i udhėheq tė gjitha procedurat tenderuese pėr shkak se vazhdon tė jetė e pakompletuar me numėr tė nevojshėm tė nėpunėsve, duke lėnė tė nėnkuptohet se kjo ka qenė njė nga arsyet pse dy sektorėt komunalė tė sipėrpėrmendur e kanė anashkaluar kėtė zyrė nė procedurat tenderuese. "Aktualisht stafin e kėsaj zyreje e pėrbėjnė njė inxhinier i ndėrtimtarisė dhe unė, ndėrsa nevojiten sė paku edhe njė jurist dhe njė asistente", shprehet Nejaz Zharku, menaxher i zyrės sė prokurimit tė KK tė Kaēanikut.

UNMIK-u i ka fshirė nga harta 4 fshatra tė Kaēanikut

KAĒANIK, 4 SHKURT(KOHA Ditore) - Banorė tė 4 fshatrave tė Komunės sė Kaēanikut janė duke u pėrballur me vėshtirėsi gjatė procedurave tė regjistrimit civil, sikundėr edhe gjatė aplikimit pėr karta identifikimi dhe dokumente udhėtimi, pėr shkak se nė listėn e vndbanimeve tė komunės tė pėrpiluar nga shėrbimi i regjistrimit civil tė UNMIK-ut nuk figurojnė emrat e fshatrave tė tyre, thanė tė premten zyrtarė komunalė. "Emrat e fshatrave Llanishtė, Neqavc, Nikoc dhe Vėrtomicė nuk figurojnė nė listėn e vndbanimeve tė komunės tė pėrpiluar nga adminstrata qendrore e regjistrimit civil tė UNMIK-ut", thotė Heset Loku, drejtor i Drejtorisė sė Administratės sė Pėrgjithshme. "Shih pėr kėtė banorėve tė kėtyre fshatrave dhe atyre qė kanė lindur nė kėto lokalitete nė Qendrėn Komunale tė Regjistrimit Civil nė Kaēanik janė duke ua refuzuar aplikacionet pėr dokumente tė udhėtimit tė UNMIK-ut dhe karta identifikimi", nėnvizon Loku. Ai thotė se vjet, mė 11 nėntor, i ka adresuar njė letėr zyrtarit kryesor tė UNMIK-ut pėr regjistrim civil, Elliot Lawson, nėpėrmjet sė cilės ėshtė kėrkuar qė tė pėrmirėsohet ky lėshim, mirėpo deri tashti nuk ėshtė ndėrmarrur asgjė. "Para disa ditėsh kam kėrkuar nga krerėt e Asociacionit tė Komunave tė Kosovės qė tė ndėrhyjnė te zyrtarėt e UNMIK-ut pėr ta zgjidhur kėtė problem", thotė Loku. Edhe nė QKRC-nė nė Kaēanik e pohuan se pėr UNMIK-un 4 fshatrat e sipėrpėrmndur nuk ekzistojnė. "Ėshtė e vėrtetė se palėt nga kėto fshatra janė duke u pėrballuar me telashe gjatė aplikimit pėr dokumente", pohon Labinot Raka, zyrtar pėr regjistrim civil. Sipas tij, banorėt e kėtyre fshatrave pėr t'u pajisur me karta identifikimi dhe dokumente udhėtimi duhet tė ofrojnė adresa nė njėrin nga 38 lokalitetet tjera tė komunės. Jozyrtarisht merret vesh se shumica syresh gjatė aplikimit pėr dokumente "janė duke i mashtruar" zyrtarėt e QKRC-sė duke deponuar adresa inekzistente nė Kaēanik dhe nė fshatrat fqinje me fshatrat e tyre.

 Mė se 100 dokumente tė udhėtimit kthehen nė "fabrikė"

Gjatė viti 2004 nga QKRC-ja nė Kaēanik pėr nė qendrėn e punimit nė Prishtinė janė kthyer 119 dokumente tė udhėtimit tė UNMIK-ut. "Dokumentet e udhėtimit janė kthyer prapa pėr shkak tė mosinteresimit tė aplikuesve pėr t'i tėrhequr ato", thotė Heset Loku, drejtor i DAP-it.

        Ndėrpritet seanca e radhės e KK tė Kaēanikut

Grupi parlamentar i PDK-sė braktisi mbledhjen

KAĒANIK, 11 SKURT(KOHA Ditore) - Seanca e radhės e KK tė Kaēanikut tė premten u ndėrpre pėr mungesė kuorumi pas shqyrtimit tė dy pikave tė agjendės. Mungesėn e kuorumit e shkaktoi braktisja e mbledhjes nga kėshilltarėt e PDK-sė nė ēastin kur duhej tė shqyrtohej dokumenti i quajtur "Strategjia komunale pėr kthime tė qėndrueshme". Tahir Ēaka, kryetar i grupit parlamentar tė PDK-sė, kėrkoi qė Strategjia... tė shqyrtohet si pikė e veēantė e njė seance tjetėr qė do tė konvokohej pėr tė martėn. Kėrkesėn e tij ai e arsyetoi me fjalėt se para fillimit tė mbledhjes kėshilltarėt e kanė marrė variantin e ripunuar tė dokumnetit tė sipėrpėrmendur tė cilin nuk kanė pasur kohė ta lexojnė dhe analizojnė me vėmendje. Kėtė kėrkesė ai e bėri edhe nė fillim tė mbledhjes, mirėpo ajo nuk kaloi. Agron Shurdhani, kryeshef i ekzekutivit, theksoi se varianti i dytė i Strategjisė... nuk ka dallime substanciale me tė parin, por vetėm riformulime dhe zėvendėsim termash. Ndėrkaq, kryetari i grupit parlamentar tė LDK-sė, Muzafer Luma, e vlerėsoi Strategjinė... "Pėr mua ėshtė njė dokument i mirė", theksoi ai. Kėshilltarėt e mbetur nė sallė pas daljes sė atyre tė pozitės, kryetari i KK-sė, Xhelal Gashi, u tha se se do tė konvokonte njė seancė tė KK-sė me Strategjinė... si tė vetmen pikė tė agjendės. "Pėr ditėn e mbajtjes sė mbledhjes do tė njoftoheni me kohė", u tha Gashi kėshilltarėve tė LDK-sė dhe atij tė AAK-sė.

I vazhdohet "mandati" rregullores sė vjetėr pėr tatimin nė paluajtshmėri

Pa asnjė ndryshim kėshillatrėt me shumicė votash e miratuan propzimrregulloren e tatimit nė paluajtshmėri. Tatimpaguesit kaēanikas sivjet do tė marrin fatura me shkallė tė njėjtė tatimi me ato tė vitit pararendės. Sipas njė kalkulimi preliminar me shkallė pagese 100 pėr qind, nga faturat e tatimit nė paluajtshmėri ėshtė pėrllogaritur tė arkėtohen 124 mijė e 700 euro. Edhe sivjet objektet e banimit me vlerė deri nė 10 mijė euro nuk do tė tatimohen.

KPF-ja merr notė pozitive

Kėshilltarėt njėzėri e vlerėsuan me notė pozitive punėn e Komitetit tė Politikės dhe Financave gjatė periudhės 1 janar - 31 dhjetor 2004. U tha se gjatė kėsaj periudhe KPF-ja i ka mbajtur 14 takime nė tė cilat i ka shqyrtuar gjithsej 85 ēėshtje dhe i ka marrė 42 vendime. "Nė mbledhjet e KPF-sė ka mbretėruar njė frymė e punės dhe e bashkėpunimit ndėrmjet pėrfaqėsuesve tė subjekteteve politike anėtarė tė komitetit", thuhej nė raportin e punės njėvjeēare tė KPF-sė. Anėtar i ri i KPF-sė u zgjodh Muzafer Luma (LDK), nė vend tė Lutfi Zharkut i cili ka dhėnė dorėheqje nga anėtari i KK-sė pas zgjedhjes deputet nė Parlamentin e Kosvės. Pėr pak ēaste punimet e seancės i pėrcolli edhe njė delegacion i komunės zvicerane Mossedorf , "motėr" e Komunės sė Kaēanikut.

Vazhdon kontrabandimi i mallrave nė zonėn kufitare me IRJM-nė nė territorin e Komunės sė Kaēanikut

Kontrabandohet ēdo gjė, madje edhe lopėt

KAĒANIK, 13 SHKURT(KOHA Ditore) - Vazhdon kontrabandimi i mallrave nė zonėn kufitare me IRJM-nė nė territorin e Komunės sė Kaēanikut, thanė tė martėn zyrtarė tė Gjykatės Komunale nė Kaēanik dhe burime tė KD-sė nga terreni. "Kontrabandohet tekstili, cigaret, kėpucėt, pjesėt e ndėrrimit tė automjeteve, djathi etj.", thekson Hebib Livoreka, kryetar i Gjykatės Komunale nė Kaēanik. Tė dhėnat ai i mbėshtet nė procedurat gjyqėsore kundėr tė dyshuarve pėr kontrabandim tė udhėhequra nga ai.

Nė afėrsi tė Hanit tė Elezit kontrabandohet me shumicė

Tė pėrfshirė nė kontrabandė vazhdojnė tė jenė individė nga Hani i Elezit me rrethinė nė bashkėpunim me "tregtarė" gjithandej Kosovės. Kėta tė fundit i kontaktojnė tė parėt dhe e porosisin llojin dhe sasinė e mallit. Kontrabandistėt pastaj nė bashkėpunim me "kolegėt" e tyre matanė kufirit e sjellin mallin kėndej kufirit duke lėvizur nėpėr shtigje malore. Hani i Elezit - lagjja Bardhi e Bllacės ėshtė relacioni mė i shkelur nga ata. Me tė arritur nė Han tė Elezit malli ngarkohet nė automjete dhe niset pėr nė cak. "Nė tė shumtėn e rasteve kontrabandistėt sjellen nė gjykatė pasi tė jenė kapur nga policia nė aksin Han i Elezit - Kaēanik tė rrugės magjistrale Shkup - Prishtinė", tregon Livoreka. Ai thotė se kontrabandistėt e pėrballur me drejtėsinė nga fillimi i vitit 2004 e deri tashti kanė qenė tė pėrkatėsisė shqiptare.

"Sa pėr t'u bėrė idare" kontrabandohet nė Qafėshqipe

Burime tė KD-sė nga fshati Qafėshqipe (ish-Glloboēicė), nė territorin e tė cilit ndodhet pikėkalimi i dytė kufitar me IRJM-nė, thonė se hyrja ilegale e mallrave nė afėrsi tė kėtij fshati bėhet me sasi mė tė vogėl se nė Han tė Elezit. "Janė kryesisht tė rinj tė papunė tė cilėt duke anashkaluar vendkalimin kufitar ilegalisht fusin artikuj tė ndryshėm tė cilat mė pastaj ua shesin tregtarėve sa pėr t'u bėrė idare", theksojnė burimet. Se nė Qafėshqipe kontrabandohet mė pak se nė Han tė Elezit e konfirmon edhe gjykatėsi Livoreka, kurse pėrmend njė kontrabandim specifik aty. "Nė Qafėshqipe ėshtė regjistruar edhe kontrabandimi i lopėve", thekson ai. Kontrabandimi sanksionohet me nenin 273 tė Kodit tė Pėrkohshėm Penal tė Kosovės. "Ky nen pėr kontrabandistėt parasheh dėnime me gjobė, por edhe me burgim deri nė 3 vjet", thotė gjykatėsi Hebib Livoreka

 

Salla e mbledhjeve e KK tė Kaēanikut ende pa teknikė zėrimi dhe aso incizimi

Kėshilltarėt gati 2 vjet presin tė flasin para mikrofonit

KAĒANIK, 20 SHKURT(KOHA Ditore) - Xhabir Zharku (PDK), kėshilltar nė KK tė Kaēanikut, e ka braktisur seancėn e fundit tė legjislativit komunal nė shenjė proteste pėr shkak tė mosinstalimit tė teknikės sė zėrimit dhe asaj tė incizimit nė sallėn e mbledhjeve. "Para gati 2 vjetėsh ėshtė marrė vendimi pėr realizimin e kėtij projekti, ndėrsa ende nuk ėshtė bėrė asgjė", ka thėnė Zharku. Sipas tij, mosincizimi diskutimeve nė mbledhje pėr pasojė po vazhdon tė ketė procesverbale me citime jo tė plota dhe keqcitime tė folėsve, kurse shumė kohė po humbet nė ēdo seancė pėr shkak tė kėrkesave tė kėshilltarėve pėr retushim apo plotėsim tė asaj qė e kanė thėnė nė seancėn pararendėse. "Ėshtė e pamundur tė riprodhohen pa gabime fjalėt e tė gjithė diskutuesve duke i dėgjuar vetėm njė herė", me kėto fjalė Zharku e ka shfajėsuar zyrtaren e angazhuar pėr pėrpilimin e procesverbaleve tė seancave tė KK-sė.

Pėr bėrjen e sallės me teknikė... vendimi ėshtė marrė mė 2003

Vendimi pėr bėrjen e sallės sė mbledhjeve tė KK-sė me teknikė zėrimi dhe aso incizimi ėshtė marrė nga Komiteti i Politikės dhe i Financave, mė 18.9.2003. "Lejohen mjete financiare pėr teknikė zėrimi pėr nevoja tė KK-sė dhe tė shtėpisė sė kulturės 'Xheladin Kurtaj' nė Kaēanik", thuhet nė vendimin e sipėrpėrmendur tė KPF-sė nė tė cilin KD-ja ka pasur qasje. Teknika ėshtė vlerėsuar se duhet tė jetė "mobile" dhe si e tillė nga salla e KK-sė tė mund tė zhvendoset nė pallatin e kulturės sa herė qė Drejtoria e Kulturės, Rinisė dhe Sporteve ka nevojė pėr tė.

Dy tenderė anulohen, i treti nuk shpallet

Nė zyrėn komunale tė prokurimit thonė se dy herė ėshtė shpallur tenderi pėr teknikė zėrimi dhe aso incizimi pėr nevojat e KK-sė, mirėpo tenderėt janė anuluar. "Tenderi i parė ėshtė shpallur, mė 24.7.2004, kurse i dyti, mė 5.10.2004, mirėpo janė anuluar pėr shkak se kanė ofertuar vetėm 2 operatorė", thekson Nijazi Zharku, menaxher i ZKP-sė. Ai sqaron se sipas Ligjit tė prokurimit 2003/17, neni 30.3, tenderi anulohet nė qoftė se se kanė ofertuar mė pak se 3 operatorė, ndėrsa po qe se vazhdon tė ekzistojė nevoja pėr prokurim atėherė duhet tė fillohet me procedurė tė re. Ndėrkohė nuk ėshtė shapllur tender tjetėr. "Tender tjetėr nuk ėshtė shpallur pėr shkak se Drejtoria e Ekonomisė dhe Financave ndėrkohė e ka bėrė dezotimin e mjeteve financiare pėr kėtė projekt", nėnvizon menaxheri i ZKP-sė, Zharku. Ndėrkaq, kryeshefi i ekzekutivit, Agron Shurdhani, thotė se sė shpejti nuk do tė flitet pėr mungesė tė teknikės sė zėrimit dhe asaj tė incizimit nė sallėn e mledhjeve tė KK-sė. "Sė shpejti do tė bėhet rizotimi i mjeteve me ēka do tė bėhet e mundur shpallja e tenderit", premton ai.

   

Krerėt e ekzekutivit dhe tė legjislativit tė Kaēanikut i shkruajnė ministrit Shatri

"Demarsh" MEF-it pėr shkak tė zvogėlimit tė grantit qeveritar

KAĒANIK, 24 SHKURT(KOHA Ditore) - Krerėt e ekzekutivit dhe tė legjislativit tė KK tė Kaēanikut tė enjten i kanė adresuar njė letėr ministrit tė Ekonomisė dhe Financave, Haki Shatri, nėpėrmjet sė cilės e kanė shprehur pakėnaqėsdinė e tyre pėr shkak tė zvogėlimit tė grantit qeveritar nė shumė prej 277.898 euro (8,2%). "Me vendimin e fundit tė MEF-it, granti i Buxhetit tė Konsoliduar tė Kosovės i paraparė pėr buxhetin komunal tė vitit fiskal 2005 ėshtė zvogėluar nga 2.753.551 euro nė 2.475.653 euro", pohon Fikri Vėrbani, drejtor i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave. Sipas tij, ky ėshtė zvogėlimi i dytė qė i bėhet grantit tė BKK-sė. "Para miratimit nga KK-ja tė buxhetit tė vitit fiskal 2005, vjet, nė dhjetor, buxheti ėshtė reduktuar pėr 80.027 euro", sqaron Vėrbani.

Adminstrata komunale mė e goditura

Zvogėlimi i fundit i grantit qeveritar mė sė shumti e ka goditur administratėn komunale. "Fondi i pagave dhe i kompensimeve i administratės komunale ėshtė zvogėluar pėr 227.898 euro, ndėrsa ky fond i reduktuar nuk mjafton as pėr shėrbimin civil komunal", nėnvizon Vėrbani. Shkurtimi i grantit tė BKK-sė ka bėrė qė aktualisht tė mungojnė paratė pėr kompensimin e kėshilltarėve tė KK tė Kaēanikut dhe anėtarėve tė 3 komiteteve tė KK-sė. "Nga lart" programi buxhetor i arsimit "ėshtė dėnuar" me 40.000 euro, kurse programi i shėndetėsisė me 10.000 euro.

Kėrkohet edhe reduktimi i numrit tė tė punėsuarve

"Nga lart" ėshtė kėrkuar qė edhe numri i tė punėsuarve, tė cilėt paguhen nga 4 programet e buxhetit komunal, tė reduktohet pėr 11 sish. "Aktualisht i kemi 921 tė punėsuar, ndėrsa kėrkohet qė ky numėr tė ulet nė 910", pohon drejtori i DEF-it, Fikri Vėrbani. Nė "demarsh" kėrkohet nga MEF-i qė me shkrim t'i njoftojė krerėt komunalė se pėr ē'arsye ėshtė bėrė zvogėlimi i grantit qeveritar. "Tė shqetėsuar me reduktimet e fundit drastike kėrkojmė qė sa mė parė, mundėsisht me shkrim, tė na njoftoni lidhur me kėto korrigjime (tė grantit tė BKK-sė)...", thuhet ndėr tė tjera nė letrėn e firmosur nga Mallzum Qajani, nėnkryetar i KK-sė. Agron Shurdhani, kryeshef i ekzekutivit dhe Fikri Vėrbani.

                                                                

   Qeveria e Kosovės ka vendosur "t'i shkurorėzojė" Kaēanikun dhe Hanin e Elezit 

 Mėvetėsimi i Hanit tė Elezit e lė "pa bukė" Kaēanikun

KAĒANIK,2 MARS (KOHA Ditore) - Nė kuadėr tė "Planit tė decentralizimit tė pushtetit lokal nė Kosovė", Qeveria ka vendosur "t'i shkurorėzojė" Hanin e Elezit dhe Kaēanikun. Zyrtarė komunalė thonė se nė rrafshin ekonomik nga ky "shkurorėzim" do tė pėrfitojė Hani i Elezit, ndėrsa do tė humbė Kaēaniku. "Nė rrafshin ekonomik mėvetėsimi i Hanit tė Elezit ėshtė nė favor tė kėtij lokalteti dhe nė disfavor tė Kaēanikut", thekson ekonomisti Fikri Vėrbani, drejtor i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave. Duke zbėrthyer kėtė vlerėsim tė tij, Vėrbani pohon se deri tashti pothuajse tė gjitha investimet nė industri janė bėrė nė Han tė Elezit. "Politikat zhvillomore tė komunės kanė qenė tė fokusuara nė bėrjen e njė zone industriale atje, me rėndėsi jo vetėm pėr Komunėn e Kaēanikut", shprehet ai. Nga 5 fabrikat e ish-kombinatit pėr prodhimin e materiali ndėrtimor "Sharri", 3 janė ngritur nė Han tė Elezit (ēimentorja "Sharrcem", fabrika pėr prodhimin e stiroporit "Kosovaplast" dhe ajo pėr prodhimin e gypave dhe pllakave tė azbestēimentos "Salloniti"). "Asetet kryesore prodhuese nė territorin e komunės janė tė koncentruara nė Han tė Elezit, ndėrsa me mėvetėsimin e kėtij lokaliteti ato mbeten atje", thotė vėrbani. Sipas tij, avancimi nė komunė i statusit tė Hanit tė Elezit e degradon ekonomikisht pjesėn tjetėr tė komunės. "Nė ēastin e pėrmbylljes sė procesit pėr bėrjen komunė tė Hanit tė Elezit, Komuna e Kaēanikut automatikisht do tė rangohet nė mesin e komunave ekonomikisht tė pazhvillauar tė Kosovės", nėnvizon Vėrbani.

Hani i Elezit do ta merr me vete edhe 30 pėr qind tė buxhetit komunal

Me bėrjen komunė tė Hanit tė Elezit do tė zvogėlohen edhe tė hyrat buxhetore nga burimet komunale, sikundėr edhe granti qeveritar lartėsia e tė cilit caktohet pėr kokė banori."Mėvetėsimi Hanit tė Elezit pėr pasojė do tė ketė edhe zvogėlimin e buxhetit komunal sė paku pėr 30 pėr qind", nėnvizon Vėrbani. Ai spikat se aktualisht 26 pėr qind e tė hyrave vetjake tė komunės sigurohen nga pagesa e tatimit nė pronė qė rregulisht bėhet nga 3 fabrikat nė Han tė Elezit. "Sharcemit" i dorėzohet faturė vjetore e tatimit nė pronė nė lartėsi prej 11.231 eurosh, "Sallonitit" nė lartėsi prej 5.402 eurosh dhe "Kosovaplastit" nė lartėsi prej 897 eurosh. "Tė mbledhura shifrat e sipėrpėrmendura japin shumėn prej 17.531 eurosh e cila ėshtė e barazvlershme me 26 pėr qind e tė tė hyrave vjetore nga burimet komunale", sqaron drejtori i DEF-it, Fikri Vėrbani.

"Do tė jemi nė mesin e komunave mė tė zhvilluara tė Kosovės"

Zyrtarė tė KK tė Kaēanikut nga Hani i Elezit dhe qytetarė tė kėtij lokaliteti theksojnė se komuna e ardhshme i ka tė gjitha parametrat pėr tė mbijetuar ekonomikisht. "Hani i Elezit ka resurse tė mjaftueshme natyrore , mbitokėsore dhe nėntokėsore, sikundėr edhe asosh njerėzore pėr tė qenė njė komunė me ekonomi tė qėndrueshme", thotė Mallzum Qajani, zėvendėskryetar i KK tė Kaēanikut. Sipas tij, vetėm rezervat e konstatuara tė mergeles (lėndė e parė pėr prodhimin e ēimnetos), sillen deri nė 15 milonė tonė nė Han tė Elezit dhe 30 milionė tonė nė fshatin e afėrt Paldonicė. Qajani numėron edhe kapacitetet industriale, ndėrsa pohon se Hani i Elezit ka kushte edhe pėr zhvillimin e blegtorisė. "Nuk duhet harruar edhe vendkalimin kufitar nga i cili aktualisht pėrfitojnė vetėm veprimtaritė shėrbyese, tregtare dhe hoteliere, mirėpo nė tė ardhmen ėshtė krejt normale qė edhe komuna tė ketė privilegje tė caktuara", thekson Qajani. Ndėrkaq, qytetarė tė Hanit tė Elezit tė kontaktuar nga KD-ja shprehen optimistė lidhur me mundėsinė e mbijetimit ekonomik tė kėtij lokaliteti pas avancimit tė statusit tė tij nė komunė. "Hani i Elezit jo vetėm qė do tė mbijetojė ekonomikisht, por do tė jetė nė mesin e komunave mė tė zhvilluara tė Kosovės", mendon qytetari Basri Dėrnjani. Mė i matur nė prognozė ėshtė dentisti Mirsad Shkreta. ""Mendoj se Hani i Elezit ka potenciala pėr tė mbijetuar ekonomikisht si komunė mė vete, mirėpo zhvillimi ekonomik do tė varet nga ajo se si do tė shfrytėzohen dhe menaxhohen kėto potenciale", thekson ai.


 

Shėndetėsia kaēanikase pa fonde tė mjaftueshme pėr ushtrim veprimtarie

Zvogėlohet granti qeveriar, pėsojnė pacientėt

KAĒANIK, 6 MARS (KOHA Ditore)- Zvogėlimi i grantit qeveritar tė sektorit komunal tė shėndetėsisė tė Kaēanikut nga 395.575 euro tė parapara nė 385.575, pėr pasojė do tė ketė anulimin e qėndrimit njė dhe dyditor tė mjekut nė disa ambulanca nė terren, thonė zyrtarė komunalė pėrgjegjės pėr sektorin e shėndetėsisė. "Me kėtė shkurtim tė grantit tė Buxhetit tė Konsoliduar tė Kosovės nuk do tė ketė mjete pėr kompensimin e mjekėve pėr qėndrim njė dhe dyditor nė disa ambulanca nė terren", nėnvizon Misim Sopa, drejtor i Drejtorisė sė Shėndetėsisė dhe Mirėqenies Sociale. Nga gjithsej 12 ambulanca nė terren vjet me mjekun "nuk janė parė" 3 sosh, ndėrsa sivjet ky numėr do tė jetė mė i madh. Pėr mungesė mjetesh nuk u janė vazhduar kontratat 3 mjekėve tė cilėt kanė qenė tė kontraktuar pėr kujdestari nė Qendrėn Kryesore tė Mjekėsisė Familjare nė Kaēanik dhe nė ambulancat nė terren. "Kėtyre mjekėve kontratat u kanė skaduar, mė 1 mars, ndėrsa ato nuk u janė vazhduar pėr mungesė mjetesh", pohon Sopa. Sipas tij, granti i BKK-sė i sektorit komunal tė shėndetėsisė ėshtė shkurtuar 2 herė. "Para miratimit tė buxhetit komunal tė vitit fiskal 2005, vjet, nė dhjetor, granti qeveritar i sektorit tė shėndetėsisė ėshtė reduktuar pėr 4 mijė euro", thekson Sopa. Veē shkurtimeve tė sipėrthėna, sektori publik i shėndetėsisė nuk do tė mund tė llogarisė edhe nė 18 mijė euro tė tjera. "Bėhet fjalė pėr obligime tė pakryera pėr punė shtesė dhe kujdestari tė mjekėve gjatė vitit 2004", thotė drejtori i DShMS-sė, Misim Sopa. Shifrat e prezentuar nga Sopa dhe pasojat pėr sektorin publik tė shėndetėsisė pėr shkak tė shkurtimit tė grantit qeverita i pohon edhe Gefurr Loku, menaxher financiar nė QKMF-nė nė Kaēanik. Ai madje ankohet se sektorit komunal tė shėndetėsisė nuk do t'i mjaftojė as fondi i caktuar pėr mallra dhe shėrbime. "Pėr mallra dhe shėrbime janė lejuar 36 mijė euro, ndėrsa sipas kalkulimeve tona nevojiten 60 mijė", shprehet Loku.

Objekti i riparuar i emergjencės, i pashfrytėzuar

KAĒANIK, 6 MARS - Banka Botėrore dhe Ministria e Shėndetėsisė vjet i kanė investuar 109.278 euro pėr riparimin e objektit tė shėrbimit tė emergjencės tė QKMF-sė nė Kaēanik, ndėrsa ai vazhdon tė mbetet i pashfrytėzuar pėr mungesė inventari dhe pajisjesh medicinale. "Bėrja e objektit tė shėrbimit tė emergjencės me invntar dhe pajisje medicinale nuk ėshtė nė listėn e projekteve qė do tė realizohen sivjet me para tė buxhetit komunal", thotė Misim Sopa, drejtor i DShMS-sė. Se projekti i sipėrpėrmndur nuk ėshtė paraparė tė realizohet nga fondi komunal i investimeve kapitale, e pohon edhe Agim Kuka, drejtor i Drejtorisė sė Planifikimit, Rindėrtimit dhe Zhvillimit. Ndėrkaq, drejtori i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave, Fikri Vėrbani, thekson se pėr realizimin e kėtij projekti DShMS-ja duhet tė kėrkoj mjete prej Ministrisė sė Shėndtėsisė apo ndonjė donatori tjetėr. "Pėr shkak tė shkurtimit drastik tė grantit qeveritar tė buxhetit komunal tė vitit fiskal 2005 nuk janė paraparė mjete pėr bėrjen e objektit tė emergjencės me inventar dhe pajisje medicinale, ndaj DShMS-ja pėr kėtė projekt duhet tė kėrkojė mjete prej Ministrisė sė Shėndetėsisė apo ndonjė donatori tjetėr", thotė Vėrbani.

E mirė gjendja e sigurisė nė Komunėn e Kaēanikut

KAĒANIK, 7 MARS (KOHA Ditore)- Kėshilli Komunal pėr parandalimin e krimit i Kaēanikut tė hėnėn e ka mbajtur takimin e rregullt me pėrbėrje tė pėrgjysmuar. Shih pėr kėtė, nga agjenda ėshtė hequr pika lidhur me shqyrtimin dhe miratimin e projektit antidrogė, antialkool dhe antiduhan i pėrgatitur nga Drejtoria e Arsimit, nga i cili ėshtė paraparė tė pėrfitojnė nxėnėsit e 3 shkollave tė mesme nė territorin e Komunės sė Kaēanikut. Nga anėtarėt vendės tė KKPK-sė nė takim qenė vetėm Mallzum Qajani, nėnkryetar i KK-sė, kapiteni Fahri Vishi, komandant i stacionit policor nė Kaēanik, dhe Azem Guri, drejtor i Drejtorisė sė Arsimit, ndėrsa munguan pėrfaqėsuesit e OJQ-ve lokale. Ndėrkaq,ekipi i ndėrkombėtarėve ka qenė nėpėrbėrje tė plotė. Tė pranishmit nė takim e kanė vlerėsuar tė mirė gjendjen politike dhe tė sigurisė nė komunė. "Kaēaniku vazhdon tė jetė komunė e qetė", ka thėnė Qajani. Me konstatimin e tij ėshtė pajtuar kapiteni Vishi. "Sa i pėrket rendit dhe qetėsisė publike gjendja vazhdon tė jetė e mirė", ka thėnė Vishi.

Ndėrkombėtarėt kėrkojnė nga vendėsit intensifikimin e aktiviteteve pėr kthimin e minoritarėve tė zhvendosur

Asnjė minoritar i zhvendosur nuk ėshtė kthyer nė Kaēanik

KD-ja merr vesh se sė shpejti autoritet maqedonase do t'i kthejnė romėt e zhvendosur nga Kaēaniku tė cilėve u ėshtė refuzuar kėrkesa pėr shtetėsinė

KAĒANIK, 17 MARS (KOHA Ditore)- Pėrfaqėsues tė UNHCR-sė, UNMIK-ut dhe OSBE-sė tė enjten paradite janė takuar me zyrtarė komunalė Kaēanikut nga tė cilėt kanė kėrkuar intensifikimin e aktiviteteve lidhur me krijimin e kushteve pėr kthimin e minoritarėve tė zhvendosur nga kjo komunė, theksuan burime pjesėmarrėse nė takim i cili u mbajt pa prani gazetarėsh. "Nė takim ėshtė marrė vendim qė tė formohet njė grup punues pėr bashkėrendimin e aktiviteteve rreth kthimit tė personave tė zhvendosur", thotė Mirlinda Rakoci, zėdhėnėse e KK-sė. Sipas saj, grupin do ta udhėheq kryetari i KK-sė, Xhelal Gashi, ndėrsa nė pėrbėrjen e tij do tė jenė pėrfaqėsuesit e UNMIK-ut, OSBE-sė, UNHCR-sė, OJQ-ve lokale dhe njė pėrfaqėsues i tė zhvendosurve. Nga njė burim tjetėr konfidencial KD-ja merr vesh se sė shpejti pritet qė autoritetet maqedonase tė kthejnė njė numėr romėsh tė zhvendosur nga Kaēaniku tė cilėve u ėshtė refuzuar kėrkesa pėr shtetėsi maqedonase, ndėrsa UNHCR-ja dėshiron tė mos kapet nė befasi kur kjo tė ndodh. Aktualisht nė Komunėn e Kaēanikut jetojnė vetėm 2 familje rome me gjithsej 7 anėtarė. Kėto 2 familje janė deportuar bashkė me familjet shqipare, ndėrsa po ashtu bashkė me shqiptarėt janė kthyer nė shtėpitė e tyre menjėherė pas hyrjes sė trupave tė NATO-s nė Kosovė. Ndėrkohė nė Komunėn e Kaēanikut nuk ėshtė kthyer asnjė familje rome dhe serbe. "Deri sot nuk ėshtė kthyer asnjė minoritar i zhvendosur, ndėrsa unė nuk jam nė dijeni se ndonjėri syresh ka shprehur interesim pėr t'u kthyer", thekson Heset Loku, koordiantor komunal pėr standadre. Ai pėrkujton se sipas tė dhėnave tė Entit Statistikor tė ish-Jugosllavisė, mė 1991 Komuna e Kaēanikut i ka pasur gjithsej 38.010 banorė, nga tė cilėt 37.368 kanė qenė tė pėrkatėsisė shqiptare, 223 tė pėrkatėsisė serbe dhe 307 tė pėrkatėsisė rome. Burime tė afėrta me institucionet ndėrkombėtare tė instaluara nė Kosovė theksojnė se ndėrkombėtarėt janė tė brengosur edhe faktin se KK i Kaēanikut ende nuk e ka miratuar dokumentin e quajtur "Strategjia komunale pėr kthime tė qėndrueshme" i pėrpiluar nga ekzekutivi komunal nė fillim tė shkurtit. Strategjia ... ka qenė nė agjendėn e seancės sė ndėrprerėtė KK-sė tė 11 shkurtit. Mbledhja qe ndėprerė pas braktisjes sė saj nga kėshilltarėt e PDK-sė tė cilėt largimin e tyre nga salla e mbledhjeve e patėn arsyetuar me fjalėt se "para fillimit tė seancės e kanė marrė njė variant tė ripunuar tė Strategjisė... i cili dallon nga varianti qė e kanė marrė bashkė me ftesat pėr mbledhje". Ndėrkaq, kryeshefi i ekzekutivit, Agron Shurdhani, pat nėnvizuar se bėhet fjalė vetėm e pėr "krehje" fjalish dhe saktėsim termash, e jo pėr ndryshime esnciale nga varianti i parė. Ndėrkohė nuk ėshtė konvokuar seancė e re e KK tė Kaēanikut.

Kadastra i Kaēanikut "standardizohet"

Pėrmbyllet procesi i digjitalizimit tė tė dhėnave kadastrale

KAĒANIK, 20 MARS - Ėshtė pėrmbyllė procesi i digjitalizimit tė tė dhėnave kadastrale pėr territorin e Komunės sė Kaēanikut, ndėrsa aktualisht jemi nė fazėn e zbatimit gradual tė kėtyre tė dhėnave, thanė tė dielėn zyrtarė komunalė pėrgjegjės pėr sektorėt e gjeodezisė dhe kadastrės. "Besoj se nė fund tė qershorit do tė nisim me zbatim tė plotė tė tė dhėnave digjitale", thotė Muzafer Ēaka, drejtor i Drejtorisė sė Gjeodezisė, Kadastrės dhe Pronėsisė. Ai vlerėson se me kalim nė sistem digjital do tė lehtėsohet puna e kompetentėve, ndėrsa do tė pėrfitojnė palėt. "Sistemi digjital do tė mundėsojė shėrbime tė shpejta dhe tė sakta pėr palėt", pohon Ēaka. Sipas tij, Komuna e Kaēanikut do tė jetė nė mesin e komunave tė para tė Kosovės qė do tė nis me zbatim tė tė dhėnave digjitale. Ēaka pėrkujton se vjet ėshtė bėrė edhe aerofotografimi i pronave tė paluajtshme nė territorin e Komunės sė Kaēanikut. "Ortofotot ende nuk i kemi marrė, por besoj se do tė na i sjellin gjatė muajit prill", thotė Ēaka. Aerofotografimin ai e vlerėson projekt tė realizuar me cilėsi. "Kam pasur rast t'i shoh disa ortofoto tė cilat ishin shumė cilėsore", shprehet Ēaka. Ortofotot do t'u shėrbejnė shumė edhe ekspertėve tė planifikimit. "Ortofotot do t'i ndihmojnė shumė edhe ekzekutivit komunal pėr hartimin e planeve hapėsinore dhe urbanistike tė lokaliteteve tė komunės", thekson Ēaka.

Vėrshojnė kėrkesat pėr regjistrim hipotekash

KAĒANIK, 20 MARS - "Pas miratimit tė ligjit tė pengut kanė vėrshuar kėrkesat pėr regjistrim hipotekash", nėnvizon Muzafer Ēaka, drejtor i DGjKP-sė. Sipas tij, bėhet fjalė pėr njerėz tė biznesit tė cilėt i lėnė peng paluajtshmėritė e tyre pėr tė marrė kredi nga bankat. "Me regjistrim hipotekash kemi filluar mė 23 shkurt, kurse ndėrkohė 7 lėndė janė kryer dhe disa sosh janė nė procedurė e sipėr", thekson Ismet Bela, nėpunės. Ai pohon se kėrkesa tė reja pėr regjistrim hipotekash ka pothuajse ēdo ditė.

DSHR-ja kėrkon tė njoftohet se a janė tė gjallė 22 kaēanikas

KAĒANIK, 23 MARS (KOHA Ditore) - Drejtori i Departamentit tė Shėrbimit tė Regjistrimit tė MShP-sė, Sadik Haxhiu, i ka adresuar njė letėr zyrtarėve komunalė tė Kaēanikut nėpėrmjet sė cilės ka kėrkuar qė qendra kryesore regjistrimit civil nė Prishtinė tė njoftohet se a janė ende gjallė 22 kaēanikas mė tė moshuar se 100 vjeē. "Nga qendra kryesore e procesimit jemi njoftuar se ekziston njė numėr i personave mė tė moshuar se 100 vjeē, tė cilėt posedojnė letėrnjoftime tė UNMIK-ut, e pėr tė cilėt qendra e procesimit nuk ka pranuar certifakata vdekjeje", thuhet nė letrėn e Haxhiut adresuar drejtorit tė Drejtorisė sė Administratės sė Pėrgjithshme, Heset Loku. Mė tej nė letėr kėrkohet nga autoritetet komunale qė ta verifikojnė se ata a janė tė gjallė dhe nė afati sa mė tė shkurtėr tė njoftohet DSHR-ja. Lidhur me kėtė "problem" Loku thotė se komuna nuk ėshtė aspak fajtore. "Pėr ēdo muaj ne ia dėrgojmė DShR-sė listėn me emrat e personave tė vdekur tė regjistruar nė shėrbimin e ofiqarisė", nėnvizon ai. Sipas tij, "problemi" ėshtė pasojė e faktit se njė numėr familjesh nuk e bėjnė regjistrimin e anėtarėve tė vdekur. "Problemi qėndron nė faktin se disa familje nuk e kryejnė obligimin ligjor pėr regjistrim me kohė tė anėtarėve tė vdekur ndėrkohė", shprehet Loku. Megjithatė, jo tė gjithė nga 22 kaēanikasit e identifikuar mė tė moshuar se 100 vjeē nuk janė mė nė mesin e tė gjallėve. " Gjatė procesit tė verifikimit tė emrave tė cilėt gjenden nė listė kemi konstatuar se nga kėta 22 veta ka edhe persona qė ende janė gjallė", pohon Loku. Ai nuk e dha shifrėn e tė konstatuarve tė gjallė me arsyetimin se ende nuk ėshtė pėrmbyllė procesi i verifikimit tė listės.

  Punėsimi i grave dhe vajzave nė Komunėn e Kaēanikut pa trende pozitive

"Profesioni" amvise vazhdon tė jetė mbizotėrues

Kaēanik, 27 mars(KOHA Ditore) - Bazuar nė tė dhėnat e zyrtarėve komunalė dhe tė atyre tė Zyrės Komunale tė Punėsimit nė Kaēanik, pėr shumicėn dėrrmuese tė femrave kaēanikase sigurimi i njė vendi pune vazhdon tė jetė njė dėshirė e parealizuar. "'Profesioni' amvise ende ėshtė mbizotėrues, pa apo me dėshirėn e grave", nėnvizojnė zyrtarėt e kontaktuar. Sipas tyre, pa mėvetėsim material tė "gjinisė sė bukur" barazia e proklamuar gjinore do tė mbetet "standard" i paplotėsuar.

Gati gjysma e punėkėrkuesve janė tė gjinisė femėrore

Sipas tė dhėnave tė fundit zyrtare, 43 pėr qind e punėkėrkuesve janė tė gjinisė femėrore. "Nė regjistrat tanė tė papunėsuar janė tė evidencuar gjithsej 7.588 veta, nga tė cilėt 3.227 janė tė gjinisė femėrore", thekson Mehmet Mulaku, pėrgjegjės i Zyrėr Komunale tė Punėsimit nė Kaēanik. Ai sqaron se nė numrin e pėrgjithshėm ende dominojnė punėkėrkueset e pakualifikuara, mirėpo nuk ėshtė i vogėl edhe numri i atyre me shkollė tė mesme tė mbaruar. "Punėkėrkuese tė gjysėmkualifikuara janė 153, tė kualifikuara 69, me shkollė tė mesme tė mbaruar 547, me shkollė tė lartė 1 dhe po ashtu 1 me fakultet tė mbaruar", thotė Mulaku. Pėrgjegjėsi i ZKP-sė nė Kaēanik shprehet se nuk ka tė dhėna tė sakta lidhur me numrin e femrave kaēanikase tė punėsuara nė sektorin publik dhe atė privat, ndėrsa vlerėson se ky numėr ėshtė simbolik.

Nė institucionet publike vetėm 250 femra tė punėsuara

Zyrtarja komunale e ēėshtjeve gjinore dhe mundėsive tė baranarta, Fitore Krivanjeva-Daci, ėshtė e mendimit se vazhdon tė mos ketė trende pozitive sa i pėrket punėsimit tė grave dhe vajzave. Sipas saj, nė shpėrputhje brengosėse me pėrqindjen e pjesėmarrjes nė numrin e pėrgjithshėm tė banorėve tė komunės ėshtė edhe shifra e kaēanikaseve tė punėsuara nė institucionet publike komunale. "Nga rreth 1.000 tė punėsuar nė institucionet publike komunale vetėm 250 janė femra", thekson Krivanjeva-Daci. Madje edhe nė sektorin e arsimit, i ēmuar i pėrshtatshėm pėr punėsim tė femrave, dominimi i meshkujve tė punėsuar vazhdon tė jetė enorm. "Nga gjithsej 682 tė punėsuar nė arsim, tė gjinisė femėrore janė vetėm 148", potencon ajo. Krivanjeva-Daci mendon se pozita e femrės nė familje dhe nė shoqėri nuk do tė avancohet dukshėm pa mėvetėsim material tė saj.

"Patriarkati" - sistem qeverisjeje nė Kaēanik

Tė gjitha postet udhėheqėse nė Komunėn e Kaēanikut janė nė duar tė meshkujve, duke filluar nga ai i kryetarit tė KK-sė e deri te drejtori i fundit nė ekzekutivin komunal. Ndėrkaq, nė poste me mė pak pėrgjegjėsi janė tė emėruara vetėm 3 femra. "Dy femra janė koordinatore sektorėsh, njėra e ushtron detyrėn e menaxheres sė personelit tė administratės komunale, kurse 19 tė tjera janė nėpunėse", thotė Heset Loku, drejtor i Drejtorisė sė Administratės sė Pėrgjithshme. Ai pohon se nuk ka vėrejtje sa i pėrket angazhimit nė punė tė femrave tė punėsuara nė administratėn komunale. "Angazhimi dhe pėrkushtimi i tyre nė punė nuk dallon nga ai i meshkujve", vlerėson drejtori i DAP-it, Loku.

Autoritetet komunale tė Kaēanikut respektojnė njė afat ligjor

Tatimpaguesve u dorėzohen faturat e tatimit nė paluajtshmėri

Kaēanik, 31 mars (KOHA Ditore)- Sot (e enjte) ėshtė pėrmbyllur procesi i dorėzimit tė faturave tė tatimit nė paluajtshmėri tatimpaguesve, ndėrsa me kėtė punė tė kryer e kemi respektuar afatin ligjor tė caktuar me Rregulloren e UNMIK-ut 2003/29 pėr tatimin nė paluajtshmėri dhe rekomandimet e MEF-it, theksojnė zyrtarė komunalė tė Kaēanikut. "Janė dorėzuar gjithsej 7.277 fatura pėr objektet nė 4 zonat tatimore", pohon Xhelal Dema, menaxher i zyrės sė tatimit nė pronė. Ai sqaron se me shkallė tė kalkuluar tė arkėtimit 100 pėr qind, nga faturat e dorėzuara do tė arkėtohen 157.386 euro. Ndėrkaq, drejtori i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave, Fikri Vėrbani, thekson se pėr dallim nga vitet pararendėse sivjet janė tatimuar edhe objektet e ndėrtuara qė kanė ēati, por ende tė pabanuara pėr shkak tė mospėrfundimit tė meremetimit. "Kėto objekte janė tatimuar me 40 pėr qind tė vlerės sė caktuar pėr objektet e banueshme me shkallė tatimore 0,10 pėr qind", sqaron ai. Vėrbani pohon se nuk janė tatimuar objektet e banimit me vlerė deri nė 10 mijė euro. "Po ashtu edhe objekteve tjera tė banimit nuk u janė llogaritur nga 10 mijė euro nė vlerėn e tatueshme", thekson ai. Tatimpaguesve u ėshtė mundėsuar ta bėjnė pagesėn nė dy kėste. "Kėsti i parė duhet tė paguhet deri mė 30 qershor, kurse i dyti deri mė 31 dhjetor", thotė drejtori i DEF-it, Fikri Vėrbani.

Nga 1 janari janė arkėtuar rreth 10 mijė euro

Kaēanik, 31 mars - Nga janari e deri tashti nga tatimi nė paluajtshmėri janė siguruar rreth 10 mijė euro."Bėhet fjalė pėr obligime tė mbetura nga vitet 2002, 2003 dhe 2004, por ka edhe raste kur tatimpaguesit me ta marrė faturėn pėr kėtė vit menjėherė e kanė bėrė pagesėn", thotė Fikri Vėrbani, drejtor i DEF-it.

 

Qyetarėt kaēanikas nuk i shkruajnė KK-sė

Hapet kutia e ankesave, asnjė letėr nė tė

KAĒANIK, 6 PRILL (KOHA Ditore) - Kutia e ankesave, e vendosur para dy javėsh nė hyrje tė ndėrtesės sė KK tė Kaēanikut, ėshtė hapur tė martėn pasdite, ndėrsa nuk ėshtė gjetur asnjė letėr nė tė, kanė theksuar tė mėrkurėn zyrtarė komunalė. "Kutia ėshtė hapur nė prani tė anėtarėve tė Komisonit tė ankesave, ndėrsa brenda nuk ėshtė gjetur asnjė letėr", ka thėnė Hajrush Dullovi, pėrgjegjės i Zyrės publike tė ankesave. Ndėrkaq, koordinatori komunal pėr standarde, Heset Loku, ka pohuar se themelimi i zyreve publike tė ankesave dhe vendosja e kutive tė ankesave nė objektet e KK-ve ėshtė njėri nga standardet qė duhet ta pėrmbushin komunat. "Komuna e Kaēanikut e ka themeluar Zyrės publike tė ankesave dhe i ka emėruar 7 anėtarė tė komisionit qė do tė merret me shqyrtimin e ankesave tė qytetarėve", ka thėnė ai. Sipas Lokut, nė komisionin e ankesave janė emėruar 4 zyrtarė komunalė dhe 3 pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile. "Mendoj se kutia e ankesave ėshtė njė gjė e qėlluar, ndėrsa ankesat e qytetarėve pėr "defektet" nė funksinimin e adminstratės dhe tė pushtetit lokal do tė jenė nė funksion tė korrigjimive nė rafshin e funksionimit ligjor dhe demokratizimit tė plotė tė pushtetit", ka vlerėsuar Loku. Ai ka nėnvizuar se kutia nuk ėshtė paramenduar tė shėrbejė pėr ankesa tė qytetarėve pėr problemet e tyre personale, por pėr ankesa dhe vėrejtje qė lidhen me mangėsitė nė punė dhe veprimet e papėrgjegjshme tė zyrtarėve komunalė dhe bartėsve tė pushtetit ekzekutiv dhe tė atij legjislativ. "Qytetarėt qė do tė kenė ankesa tė natyrave tė sipėrthėna nuk obligohen ta tregojnė identitetin e tyre, ndėrsa vėrejtjet e tyre do tė merren parasysh", ka thėnė Loku.

               Pėrkujtohen tė vrarėt nė Kaēanik

Kaēanik, 9 prill (KOHA Ditore)- Me njė tubim tė mbajtur nė Stadiumin e qytetit nė Kaēanik tė shtunėn pasdite janė pėrkujtuar 28 pjesėtarė tė UĒK-sė dhe 32 viktima civile tė vrarė nga forcat serbe nė pėrleshjet e zhvilluara te Pėrroi i Rakocit dhe nė "Lagjen e Re", mė 9 prill 1999. Fjalėn e rastit e ka mbajtur kryeshefi i ekzekutivit tė Kaēanikut, Agron Shurdhani, i cili ka theksuar se sot kaēanikasit ndiejnė dhembje, por edhe krenari pėr tė rėnėt e 9 prillit. "Ata ranė, sepse lirisė i duhej gjaku i tyre", ėshtė shprehur ai. Ndėrkaq, kryetari i KK tė Kaēanikut, Xhelal Gashi, nė fjalėn e tij ka thėnė se ende nuk ėshtė realizuar amaneti i dėhmorėve. "Kosova dhe Kaēaniku ende kanė nevojė pėr sakrifica dhe angazhime me pėrkushtim nė rrugėtimin drejt pavarėsiė", ka theksuar i pari i Kaēanikut. Me fjalė tė zgjedhura i kanė nderuar tė rėnėt pėr liri edhe Berat Luzha, deputet nė Kuvendin e Kosovės nga radhėt e PDK-sė, dhe Ismail Syla, shef i kabinetit tė kryetarit tė PDK-sė Hashim Thaēi. Mosrealizimin ende tė amanetit tė dėshmorėve pėr shtetin e Kosovės, Syla e ka vlerėsuar tė jetė pasojė edhe zhvillimeve politike nė Kosovė. " Ata qė e larguan Serbinė nga Kosova sot ose janė nė Hagė, ose nė opozitė", ėshtė shprehur Syla, pasi tė pranishmėve nė tubim ua ka pėrcjellur pėrshėndetjet e shefit tė partisė sė tij. Pėr tė pėrshėndetur qytetarėt, nga organizatori janė ftuar ta marrin fjalėn edhe Nazmi Kuka, kryetar i SHFD-sė nė Kaēanik, dhe Nuhi Provoliu e Enver Axhami, pjesėtarė tė ish-UĒK-sė tė cilėt janė duke u gjykuar pėr "krime kundėr popullatės civile" gjatė luftės nė Kosovė nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė, bashkė me 3 bashkėluftėtarė. Enver Axhami, Nuhi Provoliu dhe Bujar Tafili para disa ditėsh janė liruar pėr t'u mbrojtur nė liri, por jo edhe Ejup Runjeva dhe Rrutem Dema tė cilėve u ėshtė vazhduar paraburgimi deri mė 6 qershor. Nė skenarin e kėtij tubimi pėrkujtimor ka qenė edhe njė program artistik me deklamim vargjesh dhe inerpretim kėngėsh me motive atdhetare.

           Nė administratėn komunale tė Kaēanikut

Me shkollė tė mesme pak mė shumė se gjysma e tė punėsuarve

Kaēanik, 10 prill (KOHA Ditore)- Pak mė shumė se gjysma e tė punėsuarve nė administratėn komunale tė KK tė Kaēanikut janė me shkollė tė mesme tė mbaruar, kanė theksuar zyrtarė komunalė. "Nga 128 tė punėsuar nė administratėn komunale, 65 (50,8%) janė me shkollė tė mesme", ka pohuar Hidajete Guri, menaxhere e personelit tė shėrbimit civil komunal. Ajo ka theksuar se nuk ėshtė i vogėl edhe numri i atyre me fakultet dhe shkollė tė lartė. "Diploma fakulteti kanė 34 (26,5%), ndėrsa 11 (8,6%) e kanė tė mbaruar shkollėn e lartė", ka theksuar Guri. Sipas saj, 18 tė punėsuarit tjerė apo 14,1% syresh i pėrkasin stafit mbėshtetės-teknik tė cilėt janė punėsuar nėpėrmjet konkurseve nė tė cilėt tė drejtė konkurrimi kanė pasur edhe kandidatėt me shkollė fillore tė mbaruar.

Tė gjithė nėpunėsit tė pėrkatėsisė shqiptare, madje edhe zyrtarja pėr kthimin

Kryeshefi i e ekzekutivit, Agron Shurdhani, ndėrkaq ka pohuar se tė gjithė tė punėsuarit nė administratėn komunale janė tė pėrkatėsisė shqiptare, pėrshsirė edhe zyrtaren pėr kthimin. "Konkursi pėr vendin e punės zyrtar pėr kthimin ėshtė shpallur 3 herė, kurse pėr arsye se nuk ka konkurruar asnjė pjesėtar pakicash jemi detyruar ta pranojmė nė punė njė konkurruese tė pėrkatėsisė shqiptare", ka sqaruar i pari i ekzekutivit tė Kaēanikut. Shurdhani ka pohuar se nė tė gjitha konkurset pėr vende pune nė administratėn komunale, tė publikuara deri tashti nė gazetat e pėrditshme, "janė lutur" qė tė konkurrojnė edhe minoritarėt, mirėpo kjo nuk ka ndodhur deri tashti.

Kryeshefi "ua ka mbledhur betė" inspektorėve komunalė

Kryeshefi i ekzekutivit ua ka vazhduar kontratat e punės tė gjithė tė punėsuarve nė administratėn komunale, deri mė 31 dhjetor 2005. "Kontratat ua kam vazhduar pasi tė gjithė janė vlerėsuar me nota pozitive nga drejtorėt e drejtorive komunale", ka deklaruar Shurdhani. Ai ėshtė shprehur tė jetė i kėnaqur, marrė nė pėrgjithėsi, me angazhimin dhe pėrkushtimin nė punė tė nėpunėsve, ndėrsa ka artikuluar vėrejtje nė punėn e 8 inspektorėve komunalė. "Inspektorėt komunalė nuk janė duke u treguar tė efektshėm sa i pėrket vjeljes sė taksave komunale dhe gjobave, ndėrsa ky komoditet i tyre ėshtė duke ndikuar nė mosarkėtimin me pėrqindje tė kėnaqshme tė tė hyrave nga burimet komunale", ka nėnvizuar Shurdhani. Ai ka pohuar se ėshtė nė kėrkim tė "ēelėsit" qė do t'i detyronte inspektorėt tė jenė mė tė efektshėm.

Standardi IV "fajtor" pėr "duelin" ndėrmjet kreut tė KK tė Kaēanikut dhe ndėrkombėtarėve

"Komuna e Kaēanikut nuk do tė marrė pėrgjegjėsi pėr kthimin"

Kaēanik, 12 prill(KOHA Ditore) - Kryetari i KK tė Kaēanikut, Xhelal Gashi, tė hėnėn pasdite, nė mbledhjen e rregullt tė Grupit punues komunal pėr kthimin, ka deklaruar se nė Komunėn e Kaēanikut ende nuk janė pjekur kushtet pėr t'u trajtuar institucionalisht ēėshtja e kthimit tė minoritarėve tė zhvendosur. "Askush nuk ėshtė kundėr kthimit tė tė zhvendosurve nė pronat e tyre, mirėpo po ashtu askush nuk ėshtė i gatshėm tė marrė pėrgjegjėsi institucionale pėr kthimin e tyre", ka theksuar Gashi. Pėr shkak tė mizorive tė bėra kundėr kaēanikasve nga aparati represiv i regjimit tė Milosheviqit para dhe sidomos gjatė luftės, kreu i KK tė Kaēanikut e ka vlerėsuar ēėshtje tė ndieshme kthimin e minoritarėve tė zhvendosur nė kėtė komunė. "Nė Komunėn e Kaēanikut kanė qenė 4 varreza masive, ndėrsa unė nuk di qė dikush ėshtė dėnuar pėr krimet e bėra kundėr shqiptarėve kėtu", ka thėnė Gashi. Deklarimet e sipėrthėna Gashi i ka artikuluar pasi i ka njoftuar tė pranishmit nė takim se KK i Kaēanikut i ka thėnė "jo" dokumentit tė quajtur "Strategjia komunale pėr kthime tė qėndrueshme". Fjalėt e tij ndėrkaq janė pritur me reagime "tė ashpra" tė pėrfaqėsuesve tė institucioneve ndėrkombėtare tė instaluara nė Kosovė, ndėrsa debati ėshtė karakterizuar me tone polemizuese tė ngjyrosura herė-herė edhe me ironi. "Kthimi ėshtė njė nga standardet pėr pėrmbushjen e tė cilėve janė deklaruar IPVQ-tė", i ka thėnė tė parit tė Kaēanikut, Daria Paprocka (OSCE). Ajo ia ka tėrhequr vėrejtjen Gashit se Komuna e Kaēanikut duhet t'i zbatojė vendimet qė janė marrė "lart". "Nė qoftė se Kaēaniku ėshtė nė Kosovė, atėherė duhet t'i zbatojė vendimet e marra nga Parlamenti dhe Qeveria e Kosovės", ka vlerėsuar ajo. Ndėrkaq, pėrfaqėsuesi i UNHCR-sė, Felix Ross, ka pohuar se shumica dėrrmuese e atyre qė kanė shprehur dėshirė tė kthehen nuk kanė qenė tė pėrfshirė nė aktet e dhunės kundėr shqiptarėve. "Sipas vlerėsimeve tona, 95 pėr qind e atyre qė kanė shprehur dėshirė tė kthehen nuk janė kriminelė lufte", ka nėnvizuar Ross. Pėrfaqėsuesi i UNMIK-ut, Robert Ngangue, zyrtar rajonal pėr kthimin, iu ka drejtuar Gashit me fjalėt: "Askush nuk mund ta pengojė procesin e kthimit pėr shkak tė disave qė kanė bėrė krime lufte". Ai e ka pyetur kryetarin e KK-sė se a do tė thotė se pas "jo-sė" thėnė Strategjisė... nga KK-ja, do t'i thuhet "jo" edhe ēdo aktiviteti tjetėr qė lidhet me kthimin, ndėrsa nuk ka marrė pėrgjigje eksplicite. "Ne nuk marrim pėrgjegjėsi institucionale pėr kthimin, por e respektojmė tė drejtėn e ēdokujt pėr t'u kthyer nė pronėn e vetė", ėshtė shprehur Gashi. Ai ka pėrkujtuar se 2 familje rome me vetiniciativė janė kthyer nė Kaēanik menjėherė pas hyrjes sė trupave tė NATO-s nė Kosovė dhe vazhdojnė tė jetojnė kėtu pa u shqetėsuar nga askush. Debati i tensionuar "e ka detyruar" zyrtarin tjetėr tė UNMIK-ut, Pierre Ubalijoro, tė kėrkojė pėrmbylljen e takimit. "Ne jemi kėtu pėr tė folur me njėri tjetrin, e jo pėr t'ju kundėrvėnė njėri tjetrit", ka thėnė ai. Me gjithė dallimet e sipėrthėna, pėr njė gjė ėshtė arritur "koncensusi". "Palėt" janė marrė vesh qė talimi i radhės i Grupit punues komunal pėr kthimin tė mbahet pas njė muaji. Nė mbledhje kanė prezentuar edhe pėrfaqėsues tė HPD-sė, ICRG-sė, NKMDLNJ-sė, UNDP/RRRF-sė dhe Mercy Corps-it, mirėpo kanė qenė "tė pagojė".

Toka nė pronėsi publike ėshtė atakuar edhe nė Komunėn e Kaēanikut

Kompetentėt nuk kanė pranuar t'i bėjnė publike tė dhėnat pėr uzurpimet

KAĒANIK, 17 prill - Uzurpim tė sipėrfaqeve tokėsore nė pronėsi publike ka edhe nė territorin e Komunės sė Kaēanikut, kanė theksuar zyrtarė komunalė. Kompetentėt ndėrkaq nuk kanė pranuar tė japin tė dhėna konkrete qė do t'i ilustronin pėrmasat e kėsaj dukurie. "Ka uzurpim tokash, por jo nė pėrmasa shqetėsuese", ka theksuar Muzafer Ēaka, drejtor i Drejtorisė sė Gjeodezisė, Kadastrės dhe Pronėsisė. Ai ka pohuar se sipėrfaqet tokėsore nė pronėsi publike kryesisht janė atakuar nga uzurpatorėt nė periferitė e qytetit Kaēanik dhe nė mjediset rurale. "Shumica e sipėrfaqeve tė uzurpuara janė prona qė menaxhohen nga Autoriteti Pyjor", ka nėnvizuar Ēaka. Edhe zyrtari pėr uzurpime, Mujė Luzha, ka pohuar se ka uzurpime, mirėpo nuk ka pranuar tė japė tė dhėna konkrete. "Mė vjen keq, por nuk mund t'ju jap tė dhėna tė sakta", ėshtė shprehur Luzha. Ai ka refuzuar tė pėrgjigjet edhe nė pyetjen se sa hektarė tokė aktualisht llogariten tė uzurpuara. Luzha ndėrkaq nuk ka pėrtuar qė t'i sqarojė procedurat ligjore qė ndiqen nga ēasti kur persona fizikė apo juridikė denoncojnė uzurpimin e deri te marrja e vendimit nga Sektori i Pronėsisė i DGJKP-sė. Edhe Luzha ka pohuar se dukuria e uzurpimit tė sipėrfaqeve publike nuk ka pėrmasa shqetėsuese. "Muajt e fundit trendi i uzurpimeve ka shėnuar rėnie", ka thėnė ai. Nė Drejtorinė e Urbanizmit ndėrkaq kanė pohuar se ka edhe ndėrtime pa leje nė tokat e uzurpuara. "Po, ėshtė e vėrtetė se ka edhe ndėrtime pa leje nė sipėrfaqet e uzurpuara", ka pohuar Qamil Stagova, drejtor i DU-sė. Ai ka theksuar se ende nuk ėshtė incizuar gjendja nė terren sa i pėrket ndėrtimeve pa leje nė tokat e uzurpuara. Megjithkėtė, ai e ka pohuar njė tė dhėnė domethėnėse. "Vetėm pėrskaj magjistrales Shkup - Prishtinė, nė vendin e quajtur Kashan, janė ndėrtuar 13 shtėpi nė parcela tė Autoritetit Pyjor", ka nėnvizuar Stagova.

Qeveria e Kosovės dhe UNMIK-u kanė trysnuar kreun e KK tė Kaēanikut

Kėrkohet rishqyrtimi i vendimit pėr strategjinė e kthimit

KAĒANIK (KOHA Ditore), 19 PRILL - Kryetari i KK tė Kaēanikut, Xhelal Gashi, tė martėn ka pasur takim me zyrtarė tė UNMIK-ut tė cilėt kanė kėrkuar nga ai qė KK-ja ta rishqyrtojė vendimin e marrė nė seancėn e 28 marsit me tė cilin i ėshtė thonė "jo" dokumentit tė quajtur "Sraregjia komunale pėr kthime tė qėndrueshme". "Zyrtarėt e UNMIK-ut, Cornelius Nolen dhe Pierre Emmanuel Ubalijoro, kanė kėrkuar nga unė tė tė angazhohem qė KK-ja ta rishqyrtojė kėtė vendim", u ka thėnė gazetarėve Gashi, pas pėrfundimit tė takimit. Nolen i ka dorėzuar Gashit edhe njė letėr me vlerėsimin zyrtar tė UNMIK-ut rreth vendimit tė sipėrpėrmendur tė KK-sė. "Vendimi pėr tė hedhur poshtė Strategjinė komunale pėr kthime tė qėndrueshme ėshtė nė kundėrshtim me Rezolutėn 1244 tė KS tė OKB-sė dhe Programin qeveritar pėr kthimet, i aprovuar nga IPVQ-tė", thuhet ndėr tė tjera nė letrėn e firmosur nga Nolen, zyrtar rajonal ligjor i UNMIK-ut . Rishqyrtimin e vendimit tė sipėrpėrmendur nga KK-ja mė herėt nga mumri njė nė Kaēanik e ka kėrkuar edhe ministri i Pushtetit Lokal, Lutfi Haziri. "Kėrkohet nga ju qė tė merrni masa nė mėnyrė qė Strategjia pėr kthim tė miratohet...", thuhet nė faksin e Hazirit adresuar Gashit, mė 14 prill. Lidhur me kėrkesat e sipėrthėna kreu i KK tė Kaēanikut ėshtė shprehur se nuk do tė ndėrmerret asgjė. "Aktualisht do tė vazhdojmė tė sillemi konform vendimit tė marrė nga KK-ja, mė 28 mars", ka nėnvizuar Gashi. I pyetur se a janė reale kėrcėnimet e Qeverisė sė Kosovės se Komuna e Kaēanikut do tė ndėshkohet me shkurtim tė buxhetit nėse ndėrkohė nuk bėhet pishman rreth Strategjisė..., kryetari i KK tė Kaēanikut ka dhėnė pėrgjigje pozitive. "Sanksionet buxhetore janė metoda tė sė kaluarės dhe si tė tilla mund t'u bien ndėrmend vetėm atyre qė kanė nostalgji pėr tė kaluarėn", me kėto fjalė Gashi e ka komentuar kėrcėnimin e qeveritarėve tė vendit. Sipas tij, "nga shkurtimi i buxhetit do tė pėsonin qytetarėt e jo pushtetarėt". Gashi ka ritheksuar se KK i Kaēanikut nuk ėshtė kundėr kthimit tė minoritarėve tė zhvendosur, por nuk dėshiron tė marrė pėrgjegjėsi institucionale pėr kthimin e tyre. "Absolutisht askush nuk ėshtė kundėr kthimit tė tė zhvendosurve nė pronat e tyre", ėshtė shprehur ai.

Nė seancėn e radhės tė KK tė Kaēanikut

Gjatė 45 minutave janė shqyrtuar 12 pika

KAĒANIK, 21 PRILL (KOHA Ditore) - Nė seancėn e radhės tė KK tė Kaēanikut, tė enjten, kėshilltarėt i kanė shqyrtuar 12 pika tė agjendės pėr vetėm 45 minuta. Pa asnjė votė kundėr janė miratuar raportet e punės tė Kėshillit tė Drejtorėve dhe tė drejtorive komunale veē e veē pėr periudhėn 1 janar -31 dhjetor 2004, duke e vlerėsuar kėshtu me notė pozitve punėn e Ekzekutivit komunal. Miratimit tė shumicės sė raporteve nuk i ka paraprirė debati lidhur me to. Nė raportin e punės tė KD-sė thuhet se i ka mbajtur gjithsej 35 mbledhje nė tė cilat i ka marrė 60 vendime me interes pėr qytetarėt, kurse 60 i janė pėrcjellur pėr miratim Komitetit tė Politikės dhe Financave. Gjatė shqyrtimit tė raportit tė Drejtorisė sė Planifikimit, Rindėrtimit e Zhvillimit, kėshilltari Enver Jezerci (PDK) ka thėnė se ka munguar njė qasje proaktive nė joshjen e donatorėve pėr financimin e projekteve pėr tė cilat komuna nuk ka "kaēik" t'i realizojė vetė, ndėrsa ėshtė kundėrshtuar ashpėr nga drejtori i kėsaj drejtorie, Agim Kuka. Ai u ka thėnė kėshilltarėve tė pranishėm nė mbledhje se vjet nga donatorėt qeveritarė dhe joqeveritarė pėr realizimin e projekteve tė ndryshme infrastrukrurore janė investuar mė se 2 milionė euro. "Nga paratė e buxhetit komunal vjet i kemi pasur nė dispozicion vetėm 320 mijė euro pėr investime kapitale, kurse nė realizimin e 43 projekteve janė investuar gjithsej 2.362.470 euro", ka theksuar ai. Ndėrkaq, gjatė shqyrtimit tė raportit tė Drejtorisė sė Urbanizmit njė kėshilltar ka kėrkuar tė njoftohet pėr gjendjen sa i pėrket ndėrtimeve pa leje nė territorin e komunės, kurse drejtori i kėsaj drejtorie ka thėnė se pėr kėtė KK-ja do tė informohet mė vonė . "Mė vonė do tė njoftoheni me shkrim pėr pėrmasat e kėsaj dukurie", ka thėnė drejtori i DU-sė, Qamil Stagova.

CDF-ja e bėn me ujėsjellės Stagovėn e Kaēanikut

KAĒANIK, STAGOVĖ, 22 PRILL (KOHA Ditore) - Realizimi i fazės sė dytė tė projektit pėr instalimin e rrjetit primar tė ujėsjellėsit tė fshatit Stagovė tė Kaēanikut ka filluar tė premten. Pėrurimin e fillimit tė realizimit tė kėtij projekti e kanė bėrė Bedri Hysa, poet me origjinė nga ky fshat, Linda Bunjaku, drejtoreshė ekzekutive e "Community Development Fund" dhe Xhelal Gashi, kryetar i KK tė Kaēanikut. Ėshtė thėnė se pėr realizimin e kėtij projekti CDF-ja do t'i investojė 74 mijė euro, KK i Kaēanikut 37.101 dhe komuntiteti 10 mijė euro, ndėrsa realizimi i projektit ėshtė paraparė tė pėrfundojė tė muajin korrik. Po ashtu ėshtė thėnė se gypat e rrjetit primar do tė instalohen nė gjatėsi prej rreth 9 kilometrash nga rezervuari e deri nė qendėr tė Stagovės, ndėrsa nga ky projekt do tė pėrfitojnė rreth 1.700 banorė tė kėtij fshati.

Nė Komunėn e Kaēanikut shtohet numri i familjeve skajshmėrisht tė varfėra

Skamnorėt u drejtohen pėr ndihmė edhe autoriteteve komunale

Kaēanik, 24 prill (KOHA Ditore)- M. N., nga fshati Kaēanik i Vjetėr, ėshtė njėri nga skamnorėt kaēanikas qė kanė trokitur nė dyert e zyreve tė udhėheqėsve komunalė pėr tė kėrkuar ndihmė. Ai u ka thėnė autoriteteve komunale se ka mbetuar pa asnjė cent nė xhep dhe pa miell nė shtėpi, ndėrsa ka kėrkuar ndėhmė nė para. M.N. ėshtė larguar nga ndėrtesa e KK-sė me 30 euro nė xhep. "Janė tė shpeshta rastet kur kryefamiljarė familjesh skajshmėrisht tė varfėra vijnė nė zyrėn time dhe kėrkojnė ndihmė", ka theksuar kreu i KK tė Kaēanikut, Xhelal Gashi.

Tridhjetė euro dhe urata "Zoti ju ndihmoftė!"

Tė vetėdijshėm se nuk ėshtė njerėzore tė pėrcillen vetėm me uratėn "Zoti ju ndihmoftė!", autoritetet komunale vjet e kanė themeluar fondin e ndihmės sė ēastit pėr t'ju dalė nė ndihmė familjeve skamnore "tė mbėshtetura pėr muri". "Pėr familjet tė cilat nė situata tė caktuara mund tė mbesin edhe pa bukė, nė dispozicion ėshtė fondi i ndihmės sė ēastit me mjetet e tė cilit menaxhon Drejtoria e Shėndetėsisė dhe Mirėqenies Sociale", ka nėnvizuar Gashi. Ai ka theksuar se kur konstatohet se skamnorėt kanė mbetur edhe pa miell nga buxheti i fondit ndihmohen me nga 30 euro.

Fondi i ndihmės sė ēastit sivjet ėshtė pėrgjysmuar

Drejtori i DSHMS-sė, Misim Sopa, ka pohuar se fondi sivjet disponon pėrgjysmė mė pak mjete se vjet, ndėrsa shkurtimin e mjeteve tė fondit e ka vlerėsuar tė jetė pasojė e zvogėlimit tė grantit qeveritar tė buxhetit komunal tė vitit fiskal 2005. "Pėr ndihma ēasti vjet i kemi pasur nė dispozicion 5.000 euro, ndėrsa sivjet 2.500", ka theksuar ai. Sopa ka pohuar se familjet skamore nga ky fond mund tė ndihmohen vetėm 2 herė brenda vitit me nga 30 euro. "Kėtė lloj ndihme zakonisht e kėrkojnė familjet me asnjė anėtar tė punėsuar, e tė cilat nuk i plotėsojnė kushtet pėr tė marrė ndihmė sociale", ka sqaruar ai. Sopa ka vlerėsuar se numri i familjeve skajshmėrisht tė varfėra ėshtė duke u shtuar. "Sivjet kėtė lloj ndihme e kanė kėrkuar edhe kryefamiljarė tė cilėt kanė qenė tė punėsuar nė disa ndėrmarrje shoqėrore deri para privatizimit tė tyre", ėshtė shprehur Sopa. Fondi i sipėrpėrmendur ėshtė themeluar nga Komiteti i Politikės dhe Financave i KK-sė me kėrkesė tė DSHMS-sė, ndėrsa koordinatori i shėrbimit social tė kėsaj drejtorie, Avdi Vėrbani, ka theksuar se ndėrkohė me nga 30 euro janė ndihmuar disa familje skajshmėrisht tė varfėra. "E fundi ėshtė ndihmuar familja 5-anėtarėshe e M.N. nga fshati Kaēanik i Vjetėr", ka thėnė Vėrbani.

Ekzekutivi komunal i Kaēanikut ėshtė pėrcaktuar pėr lartėsitė e tarifave dhe ngarkesave tjera komunale

Ėshtė propozuar qė bizneset sivjet tė paguajnė pėrgjysmė mė pak se vjet

Kaēanik, 1 maj (KOHA Ditore)- Katėr programet buxhetore tė KK tė Kaēanikut sivjet kanė planifikuar t'i arkėtojnė 601.648 euro nga taksat, tatimet dhe ngarkesat tjera komunale. "Kjo shumė ėshtė pothuajse e barabartė me atė tė vitit 2004 (591.771 euro)", ka theksuar Fikri Vėrbani, drejtor i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave. Administrata komunale ka planifiluar t'i arkėtojė 553.648 euro, shėndetėsia 44.000 dhe arsimi (vetėm QEAP"Agimi") 4.000 euro, ndėrsa Shėrbimi i Zjarrfikjes dhe Shpėtimit nuk realizon tė hyra. Vėrbani ka nėnvizuar se krahasuar me vitin pararendės sivjet ėshtė propozuar tė ketė ulje tė lartėsisė sė ngarkesave vjetore pėr bizneset. "Ulja e lartėsisė sė tarifave dhe ngarkesave tjera pėr bizneset ėshtė propozuar pėr tė shmangur ngulfatjen e afarizmit tė tyre, duke pasur parasysh faktin se ato kanė edhe detyrime tjera ndaj administratės tatimore, por edhe pėrfshirjen e tyre nė tatimet tjera komunale", ėshtė shprehur Vėrbani. Drejtori i DEF-it ka saktėsuar se ulja e lartėsisė sė ngarkesave pėr bizneset ėshtė propozuar nė shkallėn 44,4% krahasuar me lartėsitė qė kanė qenė nė fuqi vjet. "Tarifat dhe ngarkesat tjera komunale pėr bizneset vjet kanė qenė nė lartėsi prej 105 mijė eurosh, kurse sivjet ato janė paraparė nė lartėsi prej 58.400 eurosh", ka thėnė Vėrbani. Ngarkesa mė e vogėl pėr bizneset ėshtė paraparė tė jetė 10 euro (disa veprimtari zejtare), ndėrsa mė e larta 500 euro (fabrikat). Disa zeje, tė cilat janė vlerėsuar tė jenė nė shuarje e sipėr, ėshtė propozuar tė lirohen nga ngarkesat. "Farkėtarėt, samarxhinjtė, nallbanėt, kėpucarėt etj. ėshtė propozuar tė lirohen nga ngarkesat pėr shkak se ėshtė vlerėsuar se kėto zeje janė nė shuarje e sipėr", ka theksuar Vėrbani.

KPF-ja e ka shkelur marrėveshjen ekzekutivi komunal - afaristėt

Kaēanik, 1 maj - Para pėrpilimit tė propozimvendimit me lartėsitė e tarifave dhe ngarkesave tjera komunale, zyrtarė tė DEF-it janė konsultuar me pėrfaqėsues tė Shoqatės sė Zejtarėve dhe tė Sindikatės sė Zejtarėve tė Kaēanikut. "Pėrpilimit tė propozimvendimit i ka paraprirė marrėveshja me pėrfaqėsues tė afaristėve lidhur me lartėsitė e ngarkesave", ka pohuar drejtori i DEF-it, Fikri Vėrbani. Marrėveshja ėshtė tumirur nga Kėshilli i Drejtorėve, por jo edhe nga Komiteti i Politikės dhe Financave. "Dhjetė ngarkesa KPF-ja ka propozuar tė rikthehen nė lartėsitė e vjetshme, edhe pse paraprakisht anėtarėt e kėtij komiteti janė njoftuar me marrėveshjen e arritur me afaristėt", ka nėnvizuar Vėrbani. Marrėveshjen me DEF-in lidhur me lartėsitė e tarifave dhe ngarkesave tjera komunale e kanė konfirmuar edhe pėrfaqėsues tė subjekteve afariste. "Po, ėshtė e vėrtetė se me zyrtarė tė DEF-it jemi dakorduar rreth lartėsive tė ngarkesave", ka pohuar Ekrem Dauti, kryetar i Sindikatės sė zejtarėve. Ai ndėrkaq ka deklaruar se nuk ėshtė nė dijeni pėr shkeljen e pjesshme tė saj nga KPF-ja. Mbetet tė shihet se a do tė pėrfillet nė tėrėsi marrėveshja e sipėrpėrmendur nga KK-ja gjatė shqyrtimit dhe miratimit tė propozimvendimit pėr tarifat dhe ngarkesat tjera komunale, nė njėrėn nga seancat e ardhshme.

 

Nė seancėn e radhės tė KK tė Kaēanikut janė miratuar programet e punės pėr sivjet tė 9 drejtorive komunale

Kaēanik, 3 maj (KOHA Ditore)- Me vetėm 2 vota "kundėr" dhe 2 abstenime, kėshilltarėt e KK tė Kaēanikut tė martėn i kanė miratuar programet e punės pėr sivjet tė 9 drejtorive tė ekzekutivit komunal. Programet janė miratuar me gjithė tonet e shumta kritike tė artikuluara nga disa kėshilltarė. Nuk ėshtė ngurruar tė thuhet se draftprogramet janė tė ngulfatura me premtime pėr angazhime rutinore, kurse u mungon problematika esenciale. Kėshilltari Shiqeri Luzha disa draftprograme madje i ka quajtur kopje tė programeve tė viteve pararendėse. "Nė disa vende ėshtė harruar tė bėhet edhe pėrmirėsimi i datės", ka nėnvizuar Luzha. Kolegu i tij, Muzafer Luma, ka kėrkuar tė dijė se pėr ē'arsye kėto programe po shqyrtohen nė muajin e pestė e jo nė fillim tė vitit. "Drejtoritė i kanė pasur gati draftprogramet qysh nė muajin janar, mirėpo nuk janė futur nė procedurė shqyrtimi pėr shkak tė vonesės nė pėrcaktimin e saktė tė lartėsisė sė buxhetit komunal pėr kėtė vit fiskal", i ėshtė pėrgjigjur atij kryetari i KK-sė, Xhelal Gashi. Nė kėtė kontekst ai i ka njoftuar kėshilltarėt se buxheti i sivjetshėm komunal ėshtė pėr 350 mijė euro mė i vogėl se i vjetshmi pėr shkak tė shkurtimit tė grantit qeveritar. Duke u ndėrlidhur me njoftimin e Gashit, njė kėshilltar ka kėrkuar tė dijė se a janė vetėm "fontanė dėshirash" projektet jo vetėm infrastrukturore tė planifikuara pėr sivjet, ndėrsa ka marrė pėrgjigje se realizimi i tyre do tė varet krykreje nga pėrqindja e arkėtimit tė mjeteve nga burimet vetjake komunale. " Fondi i investimeve kapitale ėshtė vetėm 516 mijė euro, ndėrsa kėto projekte sivjet ėshtė planifikuar tė realizohen kryesisht nga tė hyrat vetjake", ka thėnė kryeshefi i ekzektutivit Agron Shurdhani. Tė pranishmit nė mbledhje e kanė vlerėsuar "atraktiv" programin e Drejtorisė sė Urbanizmit dhe Punėve Komunale-Banesore. Nė programin e kėsaj drejtorie ndėr tė tjera thuhet se sivjet do tė hartohet plani urbanistik i qytetit Kaēanik dhe do tė veprohet nė ndėrprerjen e ndėrtimeve pa leje, kurse kėshilltari Muzafer Luma ka kėrkuar tė dijė se a do tė nis edhe rrėnimi i objekteve tė ndėrtuara ilegalisht. Ai ka marrė pėrgjgje "diplomatike". "E kemi nė plan tė nisim me rrėnimin e objekteve pa leje, mirėpo nuk mund tė garantoj pėr kėtė", ka thėnė drejtori i DU-sė, Qamil stagova. Pėr programet e 3 drejtorive nuk ėshtė debatuar fare. Nė agjendėn e seancės ka qenė edhe miratimi i projektstatutit tė Qendrės Kryesore tė Mjekėsisė familjare nė Kaēanik, ndėrsa njėzėri ėshtė votuar edhe propozimvendimi pėr zėvendėsimin e 2 anėtarėve tė Komitetit tė Ndėrmjetėsimit. Kadrush Dogani (LDK) ėshtė zgjedhur anėtar i ri i kėtij komiteti nė vend tė Milaim Berishės (ish-kėshilltar i LDK-sė), ndėrsa Ibrahim Hoxha (AAK) nė vend tė Sabit Rakės (po ashtu anėtar i AAK-sė).

 

 

 

Ekzekutivi ua ndėrron vendparkimin kombibusėve

KAĒANIK, 6 MAJ (Koha Ditore)- Kryeshefi i ekzekutivit tė KK tė Kaēanikut, Agron Shurdhani, mė 22 prill, e ka firmosur aktvendim numėr 248 me anė tė tė cilit pronarėve tė kombitaksive u ėshtė caktuar njė lokacion i ri pėr parkimin e automjeteve tė tyre. Aktvendimi ėshtė nėnshkruar pas grevės sė fundit tė kompanive transportuese tė licencuara tė cilat bartin udhėtarė me autobusė. Autobusxhinjtė janė ankuar se kombibusxhinjtė janė duke u bėrė konkurrencė jolojale. " Po, ėshtė e vėrtetė se e kam nėnshkruar aktvendimin me tė cilin kombibusėve u ėshtė caktuar vendparkim i ri nė rrugėn 'Skėnderbeu', pėrskaj rrethojave tė gjimnazit me po kėtė emėr", ka pohuar Shurdhani. Ai ka thėnė se vendparkimi i ri ėshtė njė zgjidhje e pėrkohshme deri sa tė caktohet njė lokacion i pėrhershėm. Vendimi i komunės nuk ėshtė mirėpritur nga kombibusxhinjtė. "Vendimin na e kanė sjellė tė premten, mė 22 prill, mirėpo ne nuk e kemi pranuar", ka thėnė Metush Lika, pėrfaqėsues i kombitaksistėve. Sipas tij, vendparkimi i ri ėshtė i papėrshatshėm pėr ushtrim veprimtarie. Ai ka pohuar se policia tė hėnėn dhe tė martėn i ka paralajmėruar se duhet tė zhvendosen nė "oborrin" e ri. Deri tashti kombibusėt janė parkuar nė hapėsirėn brenda mureve tė kalasė mesjetare. Ky vendparkim u ishte caktuar njė vendim tė mėhershėm tė Ekzekutivit komunal, i nėnshkruar nga drejtori i Drejtorisė sė Urbanizmit, Qamil Stagova, mė 15.7.2004. Ky vendparkim ėshtė vetėm rreth 10 metra larg stacionit tė autobusėve, prandaj nė vazhdimėsi ka pasur ankesa tė kompanive publike dhe private tė cilat transportonjė udhėtarė me autobusė se kombitaksitė janė duke "ua vjedhur" udhėtarėt.

 

          Nė Kaēanik ėshtė organizuar njė debat rreth standardeve

Pėrfaqėsuesit e OJQ-ve nuk e kanė kritikuar KK-nė pėr mosmiratim tė strategjisė sė kthimit

KAĒANIK, 9 MAJ (KOHA Ditore) - Qendra pėr trajnime dhe burime nė avokim, nė bashkėpunim me shoqatėn lokale "Handikos", tė hėnėn nė Kaēanik e kanė organizuar njė tryezė debatuese me temė: "Standardet, ē'vlerė kanė pėr mua?", nė tė cilėn kanė marrė pjesė zyrtarė komunalė, pėrfaqėsues tė OJQ-ve lokale dhe tė partive. Pėr shkak tė mosmiratimit nga KK i Kaēanikut tė dokumentit tė quajtur "Straegjia komunale pėr kthime tė qėndrueshme", folėsit "i kanė harruar" standardet tjera, ndėrsa debati ėshtė pėrqendruar nė standardin pėr kthimin e minoritarėve tė zhvendosur. "KK i Kaēanikut nuk ėshtė kundėr kthimit tė tė zhvendosurve, por nuk dėshiron qė nė kėtė kohė tė marrė pėrgjegjėsi institucionale pėr kthimin", ka theksuar Mallzum Qajani, nėnkryetar i KK-sė. Ai ka kėrkuar qė ky vendim i KK-sė tė kuptohet drejt nė Prishtinė. "Nuk i ėshtė thėnė 'jo' kthimit, por vetėm njė dokumenti", ėshtė shprehur Qajani. Nga disa folės, madje edhe pėrfaqėsues tė OJQ-ve, vendimi i sipėrpėrmendur i legjislativit komunal ėshtė mbėshtetur. "Kaēaniku ka qenė shumė i dėmtuar nė luftė, me shumė varreza masive dhe shtėpi tė shkatėrruara", kanė qenė disa nga "konstatimet" arsyetuese tė vendimit tė KK-sė. Njė folėse madje ka thėnė se "95% e serbėve tė Komunės sė Kaēanikut janė kriminelė lufte". Deklarimet e sipėrthėna "e kanė detyruar" koordinatoren e projektit "Standardet, ē'vlerė kanė pėr mua?", Shqipe Pantinėn, qė t'ua rikujtoj tė pranishmėve me shembuj konkret se ka komuna nė Kosovė qė kanė pėsuar mė shumė se Kaēaniku nė luftė, mirėpo i kanė miratuar strategjitė e kthimit. Pėr shkak tė kėtyre fjalėve "blasfemike", Pantina "ėshtė atakuar" nga disa folės me akuzė implicite e cila pėr nėntekst kishte fjalėt:"Ti paguhesh pėr tė na mbajtur ligjėrata se si duhet tė veprojmė". Pantina ndėrkaq ėshtė munduar t'i bindė kritikuesit e saj se ajo ėshtė pėrfqėsuaese e njė OJQ-je e cila ka marrė pėrsipėr tė organizoj debate tė kėtij lloji me qėllim qė t'i njoftojnė qytatarėt rreth rėndėsisė qė ka pėrmbushja e standardeve si kusht pėr hapjen e negociatave pėr statusuin final tė Kosovės. Disa folės kanė replikuar edhe me zyrtaren e lartė tė Ministrisė sė Pushtetit Lokal, Mihrije Shaljanin. Ajo ka nėnvizuar se Strategjia... duhet tė miratohet, pa marrė parasysh specifikat e Komunės sė Kaēanikut. Pėr ta shtensionuar situatėn, njė folės e ka pyetur moderatorin, Bekim Hasanin, se ēka mendon ai pėr Kaēanikun pas gjithė kėtyre fjalėve qė i dėgjoi. "Unė me profesion jam gazetar dhe nga ky prizėm Kaēaniku po e shoh si njė redaksi gazete pa kryeredaktor!", ėshtė pėrgjigjur Hasani. Pėrgjigjja e tij "i ka relaksuar" tė pranishmit tė cilėt kanė shpėrthyer nė gaz.

 

    Nė takimin e radhės tė Grupit punues pėr kthimin tė KK tė Kaēanikut

UNHCR-ja pėball kreun e KK-sė me romėt, Mehmet Tupanxhiu do qė sėrish t'i bjerė tupanit

KAĒANIK, 11 MAJ (Koha Ditore)- Nė takimin e radhės tė Grupit punues komunal pėr kthimin, tė martėn pasdite, zyrtarė tė UNHCR-sė e kanė ballafaquar kreun e KK-sė, Xhelal Gashi, me 3 pėrfaqėsues tė romėve tė zhvendosur nė Shkup. Bajrush Berisha, Mehmet Syla dhe Abedin Kėrcolli, dukshėm tė emocionuar, gjatė gjithė kohės Gashit iu kanė drejtuar me "shok kryetar", ndėrsa janė pėrshėndetuar edhe me tė njohur tė pranishėm nė takim.

Romėt:"Kemi qejf m'u kthye n'shpitė tona"

Pėrfaqėsuesit e romėve tė zhvendosur kanė shprehur dėshirėn pėr t'u kthyer nė Kaēanik. Ndonėse kanė folur nė vetėn e parė, ata nuk kanė harruar tė theksojnė se edhe romėt tjerė tė zhvendosur e kanė tė njėjtėn dėshirė. "Kam qejf m'u kthye n'shpi, m'u kanė i lirushėm, mos me m'shajtė kurrkush", ėshtė shprehur Bajrush Berisha. Ai ka theksuar se sidomos do tė dėshironte qė fėmijėt e tij tė mos i shqetėsojė askush. "Du qė fmijtė t'mos m'i ngucin", ka theksuar ai. Ngjashėm kanė folur edhe 2 romėt tjerė tė pranishėm nė takim. "Pėr vete po foli, kujt keq s'i kam bo", ka deklaruar Abedin Kėrcolli me zė tė ngjirur. Pėr t'u kthyer, pos ambientit tė sigurtė, ata kanė kėrkuar nga komuna qė t'u sigurojė edhe kulm mbi kokė. Ata kanė thėnė se pas luftės njė numėr shtėpish tė romėve janė shkatėrruar, kurse nė disa vazhdojnė tė banojnė familje skamnore shqiptare. "Edhe kto shpija me njė vakt na i ka pas nreq komuna", ka pohuar ndėrkaq Mehmet Syla.

Gashi:"Komuna nuk ka fonde pėr kthimin"

Kryetari i KK-sė, Xhelal Gashi, ka thėnė se komuna nuk ka fonde pėr tė mbėshtetur financiarisht kthimin e tė zhvendosurve. "Edhe shtėpitė e shqiptarėve tė shaktėrruara nė luftė nuk i ka rindėrtuar komuna", ka deklaruar numri njė nė Kaēanik. Gashi nė vazhdim i ka njoftuar pėrfaqėsuesit e romėve tė zhvendosur me gjendjen e vėshtirė socioekonomike nė Komunėn e Kaēanikut. "Sipas tė dhėnave tė fundit tė Zyrės Komunale tė Punėsimit, afro 8 mijė veta janė nė kėrkim tė njė vendi pune", ka nėnvizuar kryetari i KK-sė duke i paralajmėruar "mysafirėt" se nėse vendosin tė kthehen nuk duhet tė llogarisin nė punėsim tė shpejtė. Gashi ndėrkaq ka deklaruar se ēėshtjet e sigurisė janė kompetencė e KFOR-it dhe e policisė.

Ross: "Ndihma e UNHCR-sė pėr kthimin e romėve do tė jetė e limituar"

Zyrtari i UNHCR-sė, Felix Ross, u ka thėnė pėrfaqėsuesve tė romėve se do tė kenė ndihmė tė limituar nga Komesariati... nė qoftė se vndosin tė kthehen. "Do t'iu ndihmojmė pėr rindėrtimin e shtėpive tė shkatėrruara, sikundėr edhe pėr lirimin e atyre nė tė cilat aktualisht banojnė familje tjera", ka premtuar ai. Sipas tij, pėrgatitja e terrenit pėr kthim do tė marrė jo pak kohė. "Mirėpo, nėse ju jeni tė vendosur pėr t'u kthyer ne do t'iu ndihmojmė", ka deklaruar Ross. Takimin "e ka monitoruar" edhe majori pėr ēėshtje civile i kampit "Bondsteel", Anthony Ross, ndėrsa tė pranishėm kanė qenė edhe zyrtarė tė UNMIK-ut. "Vendimi pėr kthim duhet tė merret individualisht, ndėrsa pėrgatitjet pėr kthim do tė fillojnė pasi ju tė merrni kėtė vendim", u ka thėnė pėrfaqėsuesve tė romėve Robert Ngangue, zyrtar rajonal i UNMIK-ut pėr kthimin. Duke shpalosur biografinė e tij deri sa nuk ishte larguar nga Kaēaniku, Mehmet Syla me tone nostalgjike ka rrėfyer se gjatė muajit tė shenjtė tė Ramazanit, me apo pa leje nga autoritetet komunale, i ka rėnė tupanit pėr iftar e syfyr. "Pas Ramazanit, bashkė me grujėn teme, kemi shku derė m'derė t'shiptarve tė cilėt ne kanė dhėnė mill, bukė, groshė, pare...Kam hangėr bukėn dhe e kam pi ujin e ktuhit, du t'kthehem n'ven temin", ėshtė shprehur Syla. "Isha lut qė veē mos me na nguc, se pėr tjerat ia bajmė diqysh", ėshtė lutur ai.

 

Ish-kryetari i KK tė Kaēanikut thotė se do tė veprojė si i pavarur

"Mbetem anėtar i PDK-sė, por nuk do ta pėrfaqėsoj nė KK"

KAĒANIK, 13 MAJ(Koha Ditore) - Tahir Ēaka (PDK), ish-kryetar i KK tė Kaēanikut, i zgjedhur nga pėrbėrja e legjislativit komunal e dalė nga zgjedhjet e para lokale tė mbajtura pas luftės, tė enjten i ka adresuar njė letėr kryetarit tė KK-sė, Xhelal Gashi, nėpėrmjet sė cilės e ka njoftuar atė se tashti e tutje do tė veprojė si kėshilltar i pavaruar nė KK. "Duke shprehur shqetėsimin tim tė thellė, dhe jo vetėm timin, me zhvillimet nė parti..., e nė pamundėsi pėr tė ndryshuar diē qė do tė ishte e mirė, e nevojshme dhe me interes afatgjatė pėr partinė, detyrohem qė tashti e tutje aktivitetin tim (nė KK) ta zhvillojė nga pozita e tė pavarurit", thuhet ndėr tė tjera nė letrėn e Ēakės. I kontaktuar nėpėrmjet telefonit, tė premten, Ēaka i ka thėnė KD-sė se hėpėrhė do tė vazhdojė ta mbajė teseren e partisė nė xhep. "Pėr ēastin do tė vazhdojė tė mbeten anėtar i PDK-sė", ka deklaruar ai. Udhėheqės tė Degės sė PDK-sė nė Kaēanik ndėrkaq nuk e kanė komentuar letrėn e Ēakės me arsyetimin se kryesia e degės ende nuk e ka marrė njė kopje tė letrės. "Besoj se strukturat udhėheqėse tė degės ndėrkohė do ta shqyrtojnė vendimin e zotit Ēaka", ka thėnė Rushan Ceka, nėnkryetar dege. Tahir Ēaka, anėtar i kryesisė sė degės, deri tashti ka qenė kryetar i gupit parlamentar tė PDK-sė nė KK dhe anėtar i KPF-sė. Njohės tė rrethanave politike nė Kaēanik kanė vlerėsuar se veprimi i Ēakės ėshtė pasojė e moszgjedhjes sė tij anėtar i kėshillit tė degės nė kuvendin e fundit elektoral tė Degės sė PDK-sė nė Kaēanik. Duke mos qenė anėtar i KD-sė, Ēaka automatikisht i ka humbur gjasat pėr t'u zgjedhur anėtar i kryesisė sė re tė degės. "Ndėshkimi" i Ēakės nė kuvendin zgjedhor tė degės vlerėsohet tė jetė rezultat i veprimeve tė tij tė mėhershme politike. Bashkėpartiakėt e tij supozohet se "e kanė dėnuar" pėr shkak se e me votėn e tij nė KK "e ka detyruar" PDK-nė qė postin e kryeshefit tė ekzekutivit "t'ia dhurojė" AAK-sė. Ēaka veprimet e tij atėbotė i ka arsyetuar duke u thirrur nė njė marrėveshje tė arritur nga kryesitė qendrore tė PDK-sė dhe AAK-sė pėr bėrjen e koalicionit qeverisės nė Kaēanik nga kėto 2 parti. Ēaka atėherė ka pohuar se me marrėveshjen e firmosur nga Fatmir Limaj (PDK) dhe Bujar Dugolli (AAK), posti i kryeshefit i ėshtė dhėnė AAK-sė.

 

Dega e PDK-sė nė Kaēanik ka pėrmbyllur procesin elektoral

Xhabir Zharku ėshtė zgjedhur kryetar dege, Tahir Ēaka nuk ėshtė kooptuar

KAĒANIK, 17 MAJ (KOHA Ditore) - Xhabir Zharku ėshtė zgjedhur kryetar i Degės sė PDK-sė nė Kaēanik, tė hėnėn mbrėma, nga pėrbėrja e re e Kėshillit tė Degės, e votuar nė kuvendin e fundit elektoral tė kėtij subjekti politik kaēanikas. Zharku e ka marrė vetėm njė votė mė shumė se kundėrkandidati i tij Xhelal Gashi, kryetar i deritashėm dege. Emri i Zharkut ėshtė rrumbullakuar nė 14 fletėvotime, kurse i Gashit nė 13 sosh. Me votim tė fshehtė janė zgjedhur edhe 15 anėtarė tė Kryesisė sė Degės, nga tė cilėt 9 janė rizgjedhur. Ndėrkaq ėshtė thėnė se nėnkryetarin dhe 2 sekretarė tė degės do t'i zgjedhė kryesia nė mbledhjen e parė. Para se tė fillohej me votimet, Zharku ka kėrkuar qė KD-ja tė distancohet nga grafitet e shkruara me sprej nė disa pika tė qytetit nėpėrmjet tė cilave ėshtė atakuar personaliteti i Tahir Ēakės, ish-kryetar i KK tė Kaēanikut. Ēaka (PDK) para ca ditėsh i ka adresuar njė letėr kryetarit tė KK-sė, Xhelal Gashi, nėpėrmjet sė cilės e ka njoftuar atė se tashti e tutje nė legjislativin komunal do tė veprojė si kėshilltar i pavarur. Ėshtė vlerėsuar se Ēaka kėtė vendim e ka marrė pasi kandidatuara e tij pėr anėtar tė Kėshillit tė Degės nuk ka kaluar nė kuvendin e fundit elektoral. Propozimi i Zharkut ėshtė miratuar, ndėrsa disa folės kanė deklaruar se nga propozuesi po dėgjonin pėr kėto grafite dhe pėrmbajtjen e tyre. Emri i Ēakės ėshtė lakuar edhe nė njė kontekst tjetėr. Anėtari i KP tė PDK-sė, Berat Luzha, ka propozuar qė Tahir Ēaka tė kooptohet nė pėrbėrjen e re tė Kėshillit tė Degės. "Mendoj se ėshtė nė tė mirė tė partisė qė ish-kryetari i KK-sė tė mos mbetet jashtė strukturave tė degės, ndėrsa pėr kėtė gjė nuk ka pengesa statutare", ėshtė shprehur Luzha. Propozimi i tij ėshtė kundėrshtuar ashpėr nga disa diskutues. "Lojėrat politike tė Tahir Ēakės kanė bėrė qė ai tė mos e ketė mė besimin e anėtarėsisė sė PDK-sė nė Kaēanik", ka thėnė Zharku. Sipas tij, nuk mund tė kooptohet nė njė organ tė partisė personi i cili nuk ėshtė votuar nė procesin elektoral. Beqir Krasniqi po ashtu e ka kundėrshtuar kooptimin e Ēakės, ndėrsa ia ka pėrkujtuar Luzhės se kjo ėshtė hera e dytė qė ai jep dorėheqje tė parevokueshme. Para Luzhės, ēėshtjen e kooptimit nė Kėshillin e Degės, por nė njė drejtim tjetėr, e ka inicuar Zekirja Loku. Ai ka propozuar qė pėrbėrja tė shtohet me 3 anėtarė nga 3 nėndegė tė cilat kanė mbetur tė papėrfaqėsuara nė Kėshillin e Degės. Se a do tė ketė apo jo shtim tė numrit tė anėtarėve tė kėtij organi tė degės ėshtė thėnė se do tė vendoset nė mbledhjen e ardhshme. "Kooptimet nuk janė nė agjendėn e kėtij takimi, ndėrsa lidhur me kėtė ēėshtje do tė vendosim nė takimin e ardhshėm", ka theksuar kryesuesi i takimit, Xhelal Gashi.

Me vetėfinancim, zejtarė kaēanikas kėrkojnė ta ndėrtojnė Qendrėn Zejtare nė njė parcelė nė pronėsi publike

Ekzekutivi komunal nuk ėshtė kundėr, shpresohet edhe pėr njė "Po" tė AKM-sė

KAĒANIK, 22 MAJ (KOHA Ditore) - Zejtarė kaēanikas i kanė adresuar njė "lutje" autoriteteve komunale nėpėrmjet sė cilės kanė kėrkuar t'u lejohet ndėrtimi i Qendrės Zejtare nė njė parcelė nė pronėsi publike, ndėrsa kėrkesa nuk ėshtė refuzuar. "Kėrkesėn e kemi bėrė nė janar, kurse ekzekutivi komunal e ka shqyrtuar nė prill dhe i ka thėnė 'po' nė parim", ka thėnė Ekrem Dauti, kryetar i Sindikatės sė zejtarėve tė Kaēanikut. Ai madje ka deklaruar se e kemi edhe mbėshtetjen e kryetarit tė KK tė Kaēanikut, Xhelal Gashi, pėr realizimin e kėtij projekti nė lokacionin e pėrzgjedhur. "Qendrėn zejtarėt do ta ndėrtojnė me vetėfinancim, ndėrsa objekti ėshtė paraparė tė jetė dykatėsh me gjithsej 10 mijė metra katrorė sipėrfaqe", ka sqaruar kryesindikalisti i zejtarėve kaēanikas. Mirėpo, para "vizės" pėrfundimtare pėr kėtė projekt, zejtarėve u mbetet tė shpresojnė se do tė kalohet edhe "pengesa" e quajtur Agjencioni Kosovar i Mirėbesimit. Pohimet e sipėrthėna tė Dautit i kanė konfirmuar zyrtarė komunalė tė kontaktuar, ndėrsa kanė shtuar se komuna nuk mund t'i jap dritė jeshile kėtij projekti pa u siguruar paraprakisht pėlqimi prej AKM-sė. "Zejtarėt kėrkojnė ta ndėrtojnė objektin e tyre nė parcelėn numėr 650, e cila nė regjistrat e kadastrės figuron si pronė e ish-kooperativės bujqėsore 'Ramadan Agushi'", ka theksuar Muzafer Ēaka, drejtor i Drejtorisė sė Gjeodezisė, Kadastrės dhe Pronėsisė. Meqenėse ngastra de jure i pėrket njė subjekti ekonomik i cili nuk ekziston mė, Ēaka ėshtė shprehur optimist se pėrgjigjja e AKM-sė do tė jetė pozitive. "Jam optimist se AKM-ja do ta jap pėlqimin pėr ndėrtimin e Qendrės Zejtare nė atė parcelė", ėshtė shprehur ai. Nėrkaq, kolegu i Ēakės i Drejtorisė sė Urbanizmit dhe Punėve Komunale-Banesore, Qamil Stagova, ka deklaruar se ndėrtimi i "shtėpisė" sė zejtarėve nė parcelėn numėr 650 ėshtė pa pasoja nė rrafshin urbanistik. "Ky projekt nuk e cenon dimensionin urbanistik tė hapėsirės pėrreth, prandaj me t'u sqaruar gjėrat me AKM-nė ne do ta lėshojmė lejen pėr ndėrtim", ka theksuar Stagova. Lokacioni i pėrzgjedhur pėr ndėrtimin e Qendrės Zejtare shtrihet pėrskaj rrugės kryesore tė Kaēanikut, midis objektit tė QKMF-sė dhe atij tė gjykatave (nė ndėrtim e sipėr). Nė qoftė se do tė ndėrtohet ky objekt, ėshtė thėnė se nė tė do tė vendosen zejtarė tė cilėt veprimtarinė e tyre e ushtrojnė nė lokale tė marra me qira dhe nė asosh me leje tė pėrkohshme. Ėshtė vlerėsuar ndėrkaq se ndėrtimi i Qendrės Zejtare ėshtė me interes edhe pėr autoritetet komunale tė cilat nė tė ardhmen nuk do tė kenė kokėdhembje gjatė marrjes sė vendimeve pėr "zhvendosjen" e lokaleve me leje tė pėrkohshme tė lėshuara nga autoritetet pushtuese serbe tė paraluftės nė kundėrshtim tė plotė me planin e atėhershėm urbanistik tė qytetit Kaēanik.

 

Kreu i legjislativit tė Kaēanikut i ka shkruar UNMIK-ut

KK i Kaēanikut do ta rishqyrtojė vendimin lidhur me strategjinė e kthimit

KAĒANIK, 27 MAJ (KOHA Ditore) - Kryetari i KK tė Kaēanikut, Xhelal Gashi, tė enjten i ka adresuar njė letėr UNMIK-ut nėpėrmjet sė cilės ėshtė zotuar se KK-ja nė njė nga seancat e ardhshme do ta rishqyrtojė vendimin lidhur me dokumentin e quajtur "Strategjia komunale pėr kthime tė qėndrueshme". Ky dokument nė seancėn e mbajtur mė 28 mars nuk ka kaluar. "Zotohemi pėr angazhim permanent nė realizimin e detyrave tona duke u konsultuar ngushtė me UNMIK-un, UNHCR-nė dhe organizmat tjerė ndėrkombėtarė, posaēėrisht rreth dokumentit 'Strategjia komunale pėr kthime tė qėndrueshme', qė do tė pėrgatitet pėr shqyrtim nė KK sa mė shpejt qė tė jetė e mundur", thuhet nė letrėn Gashit. Mė tej nė letėr thuhet:"Ne e njohim rėndėsinė e ēėshtjes sė kthimit dhe me kėtė rast i ftojmė tė gjithė tė zhvendosurit nga komuna jonė qė tė kthehen, sepse kjo ėshtė njė e drejtė elementare dhe e garantuar me ligj". Gashi tė premten ka pohuar se e ka firmosur kėtė letėr." Po, ėshtė e vėrtetė se e kam firmosur njė letėr pėr UNMIK-un nė tė cilėn jam zotuar se KK i Kaēaniku do ta ketė sėrish nė agjendė strategjinė e kthimit", u ka thėnė gazetarėve kryetari i KK tė Kaēanikut. Ai ka sqaruar se para rishqyrtimit tė vendimit lidhur me Strategjinė... do tė konsultohet me liderėt e partive tė pėrfaqėsuara nė KK. Ndėrkaq, burime tė afėrta me administratėn e UNMIK-ut i thanė KD-sė se letra e Gashi i ėshtė pėrcjellur kryeadministratorit Soren Jessen Petersen nė New York. Sipas burimeve, Petersen do ta shfrytėzojė pėrmbajtjen e saj pėr t'i njoftuar anėtarėt e Kėshillit tė Sigurimit tė OKB-sė se edhe Komuna e Kaēanikut sė shpejti do ta miratojė strategjinė e kthimit. Deri te zotimi i Gashit pėr t'u rishqyrtuar nga KK-ja vendimi i marrė mė 28 mars vlerėsohet se ka ardhur pas njė trysnie enorme tė ushtruar ndaj tij nga autoritetet e UNMIK-ut dhe tė Qeverisė sė Kosovės. Gjatė tri javėve tė fundit Gashi ėshtė "bombarduar" me letra kėrcėnuese dhe takime me autoritete tė larta ndėrkombėtare dhe vendėse nė pėrpjekje pėr ta bindur atė qė ta rifusė Strategjinė... nė agjendėn e seancės sė ardhshme...

 

Sipas zyrtarėve komunalė, NTP"Bushi" e ka humbur tė drejtėn pėr shfrytėzim tė 300 hektarėve nė pronėsi publike

Skadon afati, bashkė me tė edhe vlershmėria e njė vendimi

KAĒANIK, 29 MAJ (KOHA Ditore) - Ne seancėn e parafundit tė KK tė Kaēanikut, kėshilltari Daut Rudi ka kėrkuar qė tė njoftohet me shkrim se ēfarė ėshtė duke ndodhur me projektin e qendrės sportive-turistike e rekreative "Kaēaniku". Ndėrkohė ai ka marrė pėrgjigje nė tė cilėn thuhet se as pas katėr vjetėsh projekti nuk nuk ka nis sė realizuari, ndėrsa vendimi i KK-sė pėr dhėnien nė shfrytėzim tė 300 hektarėve nė pronėsi publike njė ndėrmarrjeje private pėr ndėrtimin e qendrės ka pushuar tė jetė i vlefshėm.

A duhet KK-ja ta anuloj vendimin e vitit 2001?

"KK i Kaēanikut, me vendimin numėr 38/2001, tė 13.7.2001, NTP-sė 'Bushi' ia ka dhėnė nė shfrytėzim tė pėrkohshėm 300 hektarė sipėrfaqe pėr ndėrtimin e qendrės...", ka thėnė Agim Kuka, drejtor i Drejtorisė sė Planifikimit, Rindėrtimit e Zhvillimit. Nė kėtė vendim nė mėnyrė decidive thuhet se NTP"Bushi" obligohet qė nė afat prej 6 muajsh ta hartojė planin urbanistik tė qendrės, brenda 3 vjetėsh ta ndėrtojė atė, ndėrsa nėse nuk respektohen kėto afate ndėrmarrjes sė sipėrpėrmndur automatikisht i pushon e drejta e shfrytėzimit tė sipėrfaqeve "tė dhuruara". "Ndėrkohė projekti as qė nis sė realizuari, prandaj me skadimin e afatit pėr ndėrtimin e qendrės i ka skaduar vlefshmėria edhe vendimit tė vitit 2001", ėshtė shprehur Kuka. Shih pėr kėtė, ai ka nėnvizuar se KK-ja nuk ka nevojė tė marrė vendim me tė cilin do ta anulonte atė numėr 38/2001. I tė njėjtit mendim me Kukėn ėshtė edhe kryetari i KK-sė, Xhelal Gashi. Ndėrkaq, kėshilltari Rudi, me profesion avokat, ka tjetėr mendim. "Ėshtė e vėrtetė se vendimi i vitit 2001 ėshtė eksplicit lidhur me atė se kur i pushon e drejta e shfrytėzimt tė tokės NTP-sė 'Bushi', megjithėkėtė unė mendoj se legjislativi komunal edhe formalisht duhet ta anuloj atė avendim", ka deklaruar Rudi. Ai ka vlerėsuar se pa anulimin e vendimit numėr 38/2001, NTP"Bushi" mund tė gjejė ndonjė "vegėz" pėr ta paditur nė gjyq KK-nė me pretendimin se nuk i ėshtė marrė e drejta pėr shfrytėzim tė 300 hektarėve.

Prognoza e skeptikėve ka dalė tė ketė qenė e saktė

Pėrbėrja e KK tė Kaēanikut e dalė nga zgjedhjet e para lokale jo pa skepsė e pat miratuar vendimin pėr t'ia dhėnė nė shfrytėzim 300 hektarė tokė NTP-sė "Bushi", me seli nė Prishtinė, pėr ndėrtimin e QSTR-sė "Kaēaniku". Para se tė merrej vendimi , nė seancėn e mbajtur mė 26.6.2001, pėr kėtė ēėshtje u pat diskutuar edhe nė dy senca pararendėse. Zėrat qė kanė qenė kundėr, atėbotė patėn deklaruar se pronari i NTP-sė "Bushi", Mehmet Bushi, "ėshtė afarist joserioz pa asnjė para nė xhep". Se firma e tij nuk ka mjete pėr ta ndėrtuar qendrėn e pat pohuar edhe Mehmet Bushi, i cil pat marrė pjesė nė njė seancė nė agjendėn e sė cilės pat qenė kėrkesa e tij. Bushi ndėrkaq me siguri tė plotė pat deklaruar se do tė gjejė investitorė tė jashtėm pėr ta realizuar projektin. Atėherė u pat thėnė se QSTR"Kaēaniku" do tė ndėrtohet nė shpatijet pitoreske tė Sharrit, rrėzė Lybetenit, nė vendin e quajtur Livadhet e Shtrazės. Me projektin ideor ndėrkaq ishin paraparė disa shtigje skijimi, teleferiqe, bujtina, vila, objekte sportive etj., kurse nė kėtė rrafsh u pat premtuar se "Kaēaniku" do t'ia marrė primatin Brezovicės.

Tė pasuksesshme tentativat pėr tė joshur investitorė tė jashtėm

Zyrtarė komunalė kanė pohuar se pronari i NTP-sė "Bushi" me tė madhe ėshtė angazhuar pėr tė gjetur investitorė, por pa sukses. "Sa jemi ne tė njoftuar, Mehmet Bushi ka bėrė pėrpjekje tė mėdha pėr tė gjetur investitorė, mirėpo nuk ka pasur sukses", ka thėnė drejtori i DPRZH-sė, Kuka. KD-ja e ka siguaruar njė kopje tė njė letre tė Mehmet Bushit adresuar kryetarit tė KK-sė para njė viti nė tė cilėn thuhet se kontrata pėr ndėrtimin e qendrės do tė firmose me njė firmė italiane. "Shoqėria italiane 'Engineering Crown System' by ADR Italia s.r.l., me seli nė Milano, e ka aprovuar projektin dhe ka paralajmėruar lidhjen e kontratės pėr realizimin e tij, kėtė muaj. Kredia bėhet operative nė qershor 2004 nė shumė prej 30 milonė eurosh", thuhet nė letrėn e formosur nga Bushi, tė 26.5.2004...

 

Kompania e dytė nė botė pėr prodhimin e ēimentos e interesuar tė mbetet nė Kosovė

"Holcim" synon tapinė e Ēimentores nė Han tė Elezit

"Po, nuk ėshtė fshehtėsi se jemi tė interesuar pėr ta blerė ēimentoren 'Sharrcem'", ka pohuar Raoul Waldburger, drejtor i pėrgjithshėm

HAN I ELEZIT, 30 MAJ(KOHA Ditore) - Burime tė KD-sė tė afėrta me AKM-nė kanė thėnė se sivjet, nė shtator, planifikohet tė nxjerret nė tender pėr privatizim fabrika pėr prodhimin e ēimentos "Sharrcem" nė Han tė Elezit. Sipas kėtyre burimeve, kompania e njohur zvicerane "Holcim" (ish- "Holderbank"), e cila nė vitin 2000 e ka marrė me qira pėr 10 vjet kėtė ēimentore, ėshtė shumė e interesuar pėr t'u bėrė pronar i fabrikės. Pohimet e burimeve i kanė konfirmuar nė "Sharrcem". "Nuk ėshtė fshehtėsi se jemi tė interesuar pėr ta blerė ēimentoren 'Sharrcem'", ka theksuar Raoul Waldburger, drejtor i pėrgjithshėm i fabrikės. Ai ka nėnvizur se ardhja nė Kosovė e kompanisė sė dytė nė botė pėr prodhimin e ēimentos ėshtė shoqėruar me njė strategji pėr tė mbetur kėtu, e jo vetėm pėr tė bėrė "shėtitje" njėdekadėshe. " Ēdo gjė qė e kemi bėrė kėtu e kemi bėrė me synimin pėr tė mbetur kėtu", ka pohuar ai. Nė kėtė kontekst ai ka nėnvizuar se sa i pėrket shitjes, mbrojtjes sė mjedisit dhe segmenteve tjera tė funksionimit tė prodhuesit tė vetėm tė ēimentos nė Kosovė, fabrika nuk ka qenė nė gjendje mė tė mirė qė nga themelimi i saj nė vitin 1936. "Ne jemi kompani serioze e cila synon profitin, por kėtė profit e ndėrlidhė edhe me mbėshtetjen e zhvillimit ekonomik tė vendeve nė tė cilat investon", ėshtė shprehur ai. Nė kėtė rrafsh ai ka vlerėsuar se seriozitetin e vet "Holcimi" e ka dėshmuar edhe duke rrezikuar tė investojė nė Kosovėn e sapodalur nga lufta.

"Holcimi" e ka "vizėn" e sindikatės

Drejtues tė Sindikatės sė punėtorėve tė "Sharrcemit" kanė deklaruar se "Holcim" nga punėtorėt trajtohet blerės i dėshirueshėm. "Nė rast se do tė jenė 3 ofertues me oferta tė njėjta, ne jemi pėr 'Holcimin'", ka nėnvizuar Fadil Hysaj, kryesindikalist. Ai ka pohuar se gjatė kėtyre 5 vjetėve firma komercializuese e "Sharrcemit" iu ka pėrmbajtur tė gjitha marrėveshjeve tė arrituar me sindikatėn. "'Holcimi' deri tashti i ka qėndruar besnik tė gjitha marrėveshjeve tė arritura me sindikatėn", ka deklaruar Hysaj. Nė kėtė kontekst ai i ka konfirmuar pohimet e Waldburgerit se raportet nė relacionin menaxhment-sindikatė kanė qenė marrėdhėnie kooperimi dhe mirėkuptimi.

Komercializimi i "Sharrcemit", njė tregim pėr suksesin

Drejtori i pėrgjithshėm i "Sharrcemit" ka vlerėsuar se komercializimi i kėsaj ndėrmarrjeje nga "Holcimi" ėshtė njė storie e suksesit. "Gjatė kėtyre 5 vjetėve ne i kemi investuar 32 milionė euro", ka thėnė ai. Me kontratėn e qiramarrėies "Holcim" ishte obliguar qė pėr 10 vjet t'i investojė 36 milonė marka. Ai ka thėnė se investimet janė bėrė nė makineri dhe pajisje, mbyllje tė burimeve tė ndotjes, nė krijim tė kushteve pėr siguri nė punė tė punėtorėve, nė sigurim shėndetėsor, nė partcipim nė projekte me rėndėsi pė komunitetin, nė krijimin e tregut... "Nga 2 lloje tė ēimentos qė prodhoheshin nė fillim, tashti i prodhojmė 4 lloje pėr blerėsit tanė", ka pėrmendur edhe njė sukse tė "Sharrcemit" drejtori Waldburger. E vetmja brengė me tė cilėn ėshtė pėrballur menaxhmenti i fabrikės gjatė kėtyre 5 vjetėve kanė qenė kėrkesat e banorėve tė Hanit tė Elezit tė cilėt nė vazhdimėsi kanė kėrkuar zvogėlim tė shkallės sė ndotjes sė ambientit, ndėrsa pėrgjegjės tė fabrikės pėr kėtė ēėshtje kanė pohuar se edhe nė kėtė rrafsh pėrparimet janė enorme. "Vetėm pėr zvogėlimin e shkallės sė ndotjes sė ambientit janė investuar 1,5 - 2 milionė euro", ka thėnė Halil Berisha, pėrgjegjės pėr ambientin. Sipas tij, investimimet janė bėrė kryesisht nė rifunksionalizimin e filtrave mekanikė. "Sa i pėrket ndotjes sė ambientit gjandja aktualisht nuk mund tė krahasohet me atė tė para vitit 2000", ėshtė shprehur Berisha. Ndėrkaq drejtori Waldburger ka premtuar se nėse "Holcim" do ta blejė "Sharrcemin" ēėshtja e ndotjes sė mjedisit do tė hiqet nga agjenda. "Kompania ka standarde shumė tė avancuara pėr mbrojtjen e ambientit tė cilat i zbaton nė 70 vende tė botės nė tė cilat ka ēimentore", ka deklaruar ai.

 

Komandanti i KFOR-i ka vizituar Kaēanikun

"Nė Kosovė ka liri lėvizjeje"

Kermabon e ka pėrsėritur qėndrimin e bashkėsisė ndėrkombėtare se nuk do tė ketė ndarje tė Kosovės, ndėrsa edhe kaēanikasit i ka ftuar tė punojnė pėr njė shoqėri shumetnike

KAĒANIK, 2 QERSHOR (KOHA Ditore) - Komandanti i KFOR-it, gjenerali Yves de Kermabon, tė enjten e ka vizituar Kaēanikun, ndėrsa nė konferencė pėr shtyp ka deklaruar se gjendja e mirė e sigurisė nė tėrė Kosovėn ka bėrė qė tė ketė hapėsirė pėr liri lėvizjeje nė tėrė vendin. Megjthėkėtė, sipas tij, nė kokat e njė numri qytetarėsh ende ekziston frika se nuk janė tė sigurtė pėr tė lėvizur lirshėm. "Duhet tė bėhet debllokim psikik te kėta njerėz, sepse tashmė janė krijuar kushtet pėr lėvizje tė lirė", ėshtė shprehur gjenerali francez qė komandon me forcėn shumėkombėshe tė NATO-s nė Kosovė. Kermabon gjendjen e sigurisė nė Komunėn e Kaēanikut dhe nė tėrė Kosovėn e ka vlerėsuar me notė pozitive. "Nė tėrė Kosovėn situata e sigurisė vazhdon tė jetė e qetė, ndėrsa numri i krimeve me karakter etnik dhe i krimeve tjera nga dita nė ditė ėshtė mė i vogėl", ka theksuar ai. Nė kėtė kontekst gjenerali Kermabon ka thėnė se KFOR-i ėshtė duke u angazhuar qė sa mė shumė kompetenca nė fushėn e sigurisė tė kalohen te institucionet pėrkatese vendėse, ndėrsa KFOR-i tė qėndrojė nė distancė i gatshėm pėr tė intervenuar nė situata tė paparashikuara. I pyetur nga KD-ja se a pret KFOR-i probleme nė fushėn e sugurisė me tė filluar negociatat pėr statusin final tė Kosovės, Kermabon ka thėnė se shpresojmė se nuk do tė ketė. "Shpresojmė se situata do tė vazhdojė tė jetė e qetė edhe kur tė fillojė dialogu pėr statusin final tė Kosovės, sepse hapja e kėsaj teme ėshtė me rėndėsi pėr tė gjithė qytetarėt E Kosėvės", ka nėnvizuar ai. Gjenerali Kermabon ka vlerėsuar se ruajtja e njė gjendje tė mirė tė sigurisė edhe nė tė ardhmen para se gjithash ėshtė pėrgjegjėsi e qytetarėve dhe njerėzve tė politikės. "Po e pėrsėris se KFOR-i ėshtė dhe do tė vazhdojė tė jetė i gatshėm pėr tė intervenuar nė rast tė eskalimit tė siatuatės, por shpresoj se pėr kėtė intervenim nuk do tė ketė nevojė", ka thėnė Kermabon. Nė pyetjen e Kosovapressit se kur kryetari i KK tė Kaēanikut do tė mund tė udhėtojė i lirė nė pjesėn veriore tė Mitrovicės, Kermabon ėshtė pėrgjigjur :"Qė sot". Nė kėtė kontekst ai e ka pėrsėritur qėndrimin e bashkėsisė ndėrkombėtare se nuk do tė ketė ndarje tė Kosovės. "Edhe pėr mua ka vetėm njė Kosovė, prandaj mesazhi im edhe pėr qytetarėt e Kaēanikut ėshtė qė tė punojnė pėr njė shoqėri shumetnike", ėshtė shprehur gjenerali de Kerambon. Ndėrkaq, kryetari i KK tė Kaēanikut, Xhelal Gashi, vizitėn e komandantit tė KFOR-it e ka cilėsuar shumė tė rėndėsishme pėr tė gjithė qytetarėt e Komunės sė Kaēanikut. "Gjeneralin e njoftuam pėr gjendjen e sigurisė, por edhe pėr zhvillimet tjera nė komunė", ka thėnė Gashi. Duke i mbėshtetur pohimet e gjeneraliit Kermabon se ka liri lėvizjeje, Gashi ka thėnė se tashti minoritarėt kanė filluar tė lėvizin lirshėm edhe nė mjediset rurale tė Komunės sė Kaēanikut. Para brifingut me gazetarė, komandanti i KFOR-it ėshtė takuar me Gashin nė zyrėn e kėtij tė fundit, ndėrsa mė pastaj ka bashkėbiseduar me anėtarėt e KK-sė nė njė takim tė mbyllur pėr media. Gjenerali Kermabon qėndrimin nė Kaēanik e ka pėrmbyllur me njė vizitė fabrikės sė privatizuar "Silcapor" nė Matlumė.

 

PDK-ja nė Kaēanik ėshtė bėrė me nėnkryetar dhe sekretar tė degės

KAĒANIK, 4 QERSHOR (KOHA Ditore) - Xhelal Gashi ėshtė zgjedhur nėnkryetar i Kryesisė sė Degės sė PDK-sė nė Kaēanik, kurse Azem Guri sekretar pėr ēėshtje organizative, ka thėnė tė shtunėn Zekirja Loku, i caktuar tė ushtrojė detyrėn e zėdhėnėsit tė degės. "Zgjedhja e nėnkryetarit dhe sekretarit ėshtė bėrė me votim tė hapėt, nė mbledhjen e kryesisė tė mbajtur tė premten nė orėt e vona tė pasditės", ka thėnė Loku. Me zgjedhjen e nėnkryetarit dhe sekretarit pėr ēėshtje organizative, PDK-ja nė Kaēanik e ka pėrmbyllur procesin elektoral brenda strukturave tė degės. Nė mbledhjen e fundit tė Kėshillit Drejtues tė degės Xhabir Zharku ėshtė zgjedhur kryetar i kėtij subjekti politik kaēanikas, ndėrsa deri nė zgjedhjen e tij me degėn ka udhėhequr Xhelal Gashi.

 

Sipas zyrtarėve tė Autoritetit Pyjor tė Kosovės

"Limantria dispar" ka sulmuar 6 mijė hektarė pyje tė Kaēanikut

KAĒANIK, 5 QERSHOR (KOHA Ditore) - Krimbi i njohur me emrin "Limantria dispar" ka sulmuar rreth 6 mijė hektarė pyje nė territorin e Komunės sė Kaēanikut, kanė theksuar zyrtarė tė Njėsisė tė Autoritetit Pyjor tė Kosovės nė Kaēanik. "Prezencėn e kėtij krimbi nė gjethet e lisave tė bungut dhe qarrit e kemi konstatuar para 10 ditėsh", ka thėnė Muhamet Ēallaku, shef i Njėsisė tė APK-sė nė Kaēanik. Sipas tij, pėr "daljen nė skenė" tė kėtij krimbi me kohė janė njoftuar instancat qeveritare tė vendit. Ndėrkaq, ushtruesi i detyrės sė kryeshefit tė Autoritetit Pyjor tė Kosovės, Muzafer Luma, ka deklaruar se pėrhapja e krimbit "Limantria dispar" aktualisht nuk ėshtė nė pėrmasa shqetėsuese. "Aktualisht gjendja nuk ėshtė alarmante, por nuk ėshtė as e mirė", ka thėnė Luma i kontaktuar nėpėrmjet telefonit. Ai ka artikuluar brengėn rreth mundėsisė sė pėrhapjes sė kėtij krimbi nė kulturat lavėrtare. "Pasojat do tė jenė katastrofale nė qoftė se ky krimb atakon edhe kulturat lavėrtare", ka vlerėsuar Luma. Sipas tij, ekspertėt janė duke e incizuar gjendjen nė terren pėr tė krijuar njė pasqyrė reale rreth pėrmasave tė pėrhapjes sė krimbit e me qėllim tė pėrgatitjes sė strategjisė pėr tė vepruar nė drejtim tė asgjėsimit tė tij. "E vetmja mėnyrė pėr ta asgjėsuar krimbin 'Limantria dispar' ėshtė spėrkatja nga ajri me substanca pėrkatėse kimike tė sipėrfaqeve pyjore tė sulmuara", ka thėnė Luma. U.d. i kryeshefit tė APK-sė ka pohuar se "Limantria dispar" ka sulmuar edhe pyjet nė vendet e rajonit, sidomos ato tė Serbisė. Ekspertė ndėrkaq kanė sqaruar se pjesėtarėt e "armatės" sė krimbave "Limantia dispar" "i gėlltisin" gjthet e lisave. "Lisat e atakuar nga njė numėr i madh krimbash shumė shpejt mund tė mbeten pa gjethe, e kur kjo tė ndodhė lisat pėrfundojnė me tharje", ėshtė shprehur inxhinieri i bujqėsisė, Xhelal Luma, drejtor i Drejtorisė sė Bujqėsisė.

 

Komuna e Kaēanikut me trende tė kėnaqshme tė arkėtimit tė mjeteve nga tatimi nė paluajtshmėri

Janė arkėtuar 51 pėr qind e mjeteve tė planifikuara pėr sivjet

KAĒANIK, 6 QERSHOR (KOHA Ditore) - Zyrtarė komunalė tė Kaēanikut kanė thėnė tė hėnėn se sivjet ka njė trend tė kėnaqshėm tė arkėtimit tė mjeteve nga faturat e dorėzuara tė tatimit nė paluajtshmėri. "Nga 1 janari e deri mė 3 qershor janė arkėtuar 43.973 euro ose 51% e mjeteve tė planifikuara pėr t'u arkėtuar kėtė vit fiskal nga ky lloj tatimi", ka theksuar Fikri Vėrbani, drejtor i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave. Sipas tij, pėrqindja e arkėtimit tė mjeteve nga muaji nė muaj ka pasur ngritje, ndėrsa nė maj janė arkėtuar trefish mė shumė mjete se nė muajin pararendės. "Vetėm gjatė muajit maj janė arkėtuar 23.878 euro", ka thėnė Vėrbani. Ai ka vlerėsuar se Komuna e Kaēanikut do t'i plotėsojė kushtet "pėr t'u shpėrblyer" nga MEF-i po qe se do ta ketė kėtė trend arkėtimi edhe gjatė muajve vijues. "Ekziston njė fond i veēantė nė kuadėr tė Buxhetit tė Konsoliduar tė Kosovės nga i cili komunat me rezultate nė arkėtimin e tė hyrave vetjake stimulohen me mjete pėr realizimin e njė projekti infrastrukturor", ka sqaruar drejtori i DEF-it. Vėrbani ka vlerėsuar se pėrqindja e kėnaqshme e arkėtimit tė mjeteve nga tatimi nė paluajtshėmėri ėshtė rezultat edhe i zbatimit tė plotė nga shėrbimi civil komunal i Rregullores numėr 03/2004 tė MEF-it, me tė cilėn pėr lėshimin e dokumenteve qė kanė tė bėjnė me pronėn dhe transferin e saj palėt kushtėzohen me pagesėn e tatimit. "Kėsaj pėrqindje tė kėnaqshme i kanė kontribuar edhe tatimpaguesit e rregullt: ēimentorja 'Sharrcem', fabrika 'Salloniti' dhe disa subjekte tjera qė ushtrojnė veprimtari ekonomike nė tregti dhe hotelieri", ka thėnė Vėrbani. Ndėrkaq, menaxheri i Zyrės sė Tatimit nė Pronė, Xhelal Dema, ka pohuar se mjetet e arkėtuara janė edhe tė faturave tė papaguara tė viteve pararendėse. "Tė vitit 2002 janė 194 fatura tė paguara (5.526 euro), 286 tė 2003-s (8.487 euro), tė 2004-s 283 (6.704 euro) dhe 369 tė kėtij viti (23.256 euro)", ka thėnė Dema.

 

Nisi festivali XVII kombėtar i shoqėrive dhe ansambleve artistike "Kaēaniku 2005"

"Gryka e Kaēanikut" hapi perden e skenės sė festivalit

KAĒANIK, 9 QERSHOR (KOHA Ditore) - Festivali XVII kombėtar i shoqėrive dhe ansambleve artistike "Kaēaniku 2005" ka nisur tė mėrkurėn mbrėma, ndėrsa e para programin saj e ka shpalosur "Gryka e Kaēanikut". Para publikut qė kishte mbushur sallėn e madhe tė Pallatit tė Kulturės nė Kaēanik, amatorėt e SHKA-sė nikoqire kanė prezentuar njė progam me kėngė e valle popullore. Pas kaēanikasve , skena ėshtė pushtuar nga amatorėt e SHKA-sė "Jahi Hasani" nga Ēegrani i Gostivarit. Ēegranasit para auditorit e kanė prezentuar njė kolazh me vlera autoktone tė rajonit tė Gostivarit. Nga dashamirėt e vlerave muzikore popullore, tė pranishėm nė sallė, janė pėlqyer sidomos vallet dhe lojėrat popullore motivesh lirike e atdhetare, ndaj tė cilave kanė reaguar mė shumė. Ėshtė thėnė see SHKA"Jahi Hasani" ėshtė themeluar mė 1974, ndėrsa pėr herė tė parė po merrte pjesė nė njė festival tė organizuar nė Kosovė. Juria profesionale e festivalit pikė mė tė mirė tė programit tė shfaqur nga SHKA "Gryka e Kaēanikut" e ka vlerėruar atė tė titulluar "Mozaik vallesh popullire", ndėrsa tė SHKA-sė"Jahi Hasani" vallen e titulluar "Vallja e Rudinės" . Festvalin e ka shpallur tė hapur nėnkryetari i KK tė Kaēanikut, Mallzum Qajani. Ėshtė thėnė se ky aktivitet kulturor tradicional do tė zgjasė 4 netė, ndėrsa nė mbrėmjen e dytė (sot) para publikut pritet tė paraqiten SHKA-tė "Kabashi i vendit" (Korishė, Prizren) dhe "Jehona" (Bujanoc).

 

Pėrmbyllet festivali XVII i shoqėrive dhe ansambleve artistike "Kaēaniku 2005"

"Kupa" e festivalit shkon nė Korishė tė Prizrenit

Vendin e dytė juria profesionale ia ka dhėnė SHKA-sė "Emin Duraku" nga Shkupi, ndėrsa ēmimin e publikut e ka rrėmbyer Grupi i Qendrės Kulturore tė Beratit

Kaēanik, 12 qershor (KOHA Ditore) - SHKA-ja"Kabashi i vendit" nga Korisha e Prizrenit ėshtė shpallur fituese e festivalit XVII tė shoqėrive dhe ansambleve artistike "Kaēaniku 2005", ndėrsa tė dytėn pėr nga cilėsia juria profesionale e ka radhitur SHKA-nė "Emin Duraku" nga Shkupi. Ēmimi i publikut ndėrkaq i ka takuar Grupit tė Qendrės Kulturore tė Beratit. Me t'u pėrmbyllur programi i SHKA-sė sė fundit pjesėmarrėse nė festival, tė shtunėn mbrėma, anėtari i jurisė profesionale, kompozitori Engjėll Berisha ėshtė ngjitur nė skenė pėr tė komunikuar vlerėsimet e jurisė, ndėrsa ka thėnė se ai dhe 2 kolegėt e tij (Fahri Beqiri, kompozitor, dhe Ruzhdi Gjini, arsimtar i muzukės), nuk e kanė pasur lehtė tė vendosin pėr fituesin e festivalit. Pasi i ka vlerėsuar programet e shfaqura nė festival nga tė gjitha SHKA-tė dhe AA-tė pjesėmarrėse, Berisha ka theksuar se rregulli e ka kėrkuar qė njėra syresh tė shpallet fituese. Ndėrkaq nė mbrėmjen IV dhe tė fundit tė festivalit para publikut kaēanikas me programe tė pėrzgjedhura janė paraqitur SHKA"Emin Duraku" dhe AA"Dardania" nga Bajram Curri. Shkupjanėt kanė shkėlqyer me vallet e interpretuara me pėrkushtim e shkathtėsi nga gupi i pėrzier. Publikun e pranishėm nė sallėn e madhe tė Pallatit tė Kulturės nė Kaēanik "e ka ndezur" sidomos vallja e titulluar "Drama kosovare". Interpretimi me nivel profesionist i valltarėve dhe koreografia me elemente baleti kanė bėrė qė publiku "tė shkrihet" nė pėrjetim artistik. Pas shkupjanėve, skenėn e festivalit e kanė pushtuar amatorėt nga Bajram Curri tė cilėt kanė shpalosur njė program simpatik me kėngė motivesh lirike e atdhetare, instrumentale ("Tinguj bjeshke") dhe valle me koreografi tė Deli Metaliajt. Pos shoqėrive dhe ansambleve tė sipėrpėrmendura, gjatė 4 netėve tė festivalit para publikut janė paraqitur edhe "Gryka e Kaēanikut"(Kaēanik), "Jahi Hasani"(Ēegran), "Opoja"(Sharr) dhe "Jehona"(Bujanoc).

 

Ėshtė pėruruar njė rrugė e asfaltuar

Kaēanik, 11 qershor (KOHA Ditore)- Xhelal Gashi, kryetar i KK-sė, Agron Shurdhani, kryeshef i ekzekutivit dhe Hajrush Kurtaj, epror i lartė i TMK-sė, tė shtunėn nė mesditė e kanė prerė shiritin pėrurues tė rrugės sė asfaltuar nga Ura e Tregut e deri te Shkolla e mesme Profesionale nė qyetin Kaēanik. Ėshtė thėnė se asfalti dyshtresor 8,5 centimetra i trashė ėshtė hedhur nė 800 metra gjatėsi dhe 6 metra gjėrėsi tė rrugės. Nė njėrėn anė tė rrugės ėshtė ndėrtuar edhe trotuari 1,5 metra i gjėrė, ndėrsa nėn shtresėn e asfaltit ėshtė instaluar rrjeti i kanalizimit amtosferi dhe ai i atij fekal. Pėr realizimin e kėtij projekti KK i Kaēanik ėshtė thėnė se i ka investuar 140 mijė euro, ndėrsa projekti ka nisur fundvitin e kaluar. Pėrurimi i kėsaj rruge ėshtė bėrė nė kuadėr tė aktivitetve tė shumta nė shėnim tė 11 Qershorit- Ditės sė Ēlirimit tė Kaēanikut. Nė orėt a para tė pasditės tė 11 qershorit 1999 forcat serbe janė larguar nga Kaēaniku, ndėrsa rreth orės 16:00 nė qytet kanė zbritur njėsitet e UĒK-sė

 

"Pastėrtia" pastron, qytetarėt dhe bizneset paguajnė shumė pak

Kaēanik, 15 qershor( KOHA Ditore) - Zyrtarė tė ndėrmarrjes publike rajonale tė mbeturinave "Pastėrtia", me seli nė Ferizaj, tė mėrkurėn janė ankuar se pjesa dėrrmuese e qytetarėve dhe bizneseve nuk janė duke i paguar faturat e mbeturinave. "Pagesa e qytetarėve dhe subjekteve afariste vazhdon tė jetė nė shkallė shumė tė ulėt", ka theksuar Mehmet Jakupi, shef i operativės tė Njėsisė sė "Pastėrtisė" nė Kaēanik. Sipas tij, sivjet, nga 1 janari, shkalla mė e lartė e pagesės mujore nga qytetarėt ka qenė rreth 2.700 euro ose 32 pėr qind e vlerės sė pėrgjithshme tė faturave tė dorėzuara.

Zejtarė dhe tregtarė, nė "listėn e zezė" tė "Pastėrtisė"

Jakupi ėshtė ankuar sidomos pėr pėrqindjen tejet tė ulėt tė pagesės nga pronarėt e shumicės dėrrmuese tė lokaleve zejtare dhe tregtare. "Zejtarėt dhe shitoret e artikujve ushqimorė, me ndonjė pėrjashtim, pothuajse nuk paguajnė fare", ka thėnė Jakupi. Ai ka pohuar se pronarėt e kafeneve janė pagues mė tė rregullt. "Pagues tė rregullt janė sidomos pronarėt e kafeneve pėrskaj rrugės 'Isamail Raka'", ka thėnė Jakupi. Pagues tė rregullt, sipas tij, janė edhe institucionet publike. "Komuna, shkollat, ambulancat, SHPK-ja dhe policia kufitare janė pagues tė rregullt", ka pohuar Jakupi.

Qytetarėt tė kėnaqur me punėn e "Pastėrtisė"

Zyrtari i sipėrcituar i "Pastėrtisė" ka nėnvizuar se kompania vazhdon tė kryej me pėrkushtim punėn e saj pavarėsisht shkallės sė ulėt tė arkėtimit tė mjeteve nga faturat. Tė mėrkurėn kontejnerėt nė rrugėt kryesore tė qytetit Kaēanik ishin tė zbrazėt. "Kamionėt e 'Pastėrtisė' rregullisht i tėrheqin mbeturinat nga lagjja jonė", ka theksuar Daut Shehu, banor i lagjes "Ismail Qemali". I kėnaqur me punėn e "Pastėrtisė" ėshtė shprehur tė jetė edhe njė kamarier i kafenesė "Oxa" nė rrugėn kryesore tė qytetit. "Pėr ēdo ditė nė intervalin kohor nga ora 8:30 - 9:00 kamionėt 'Pastėrtisė' i zbrazin kontejnerėt e mbeturinave tė vendosur nė afėrsi tė kafenesė sonė", ka pohuar Shefket Berisha.

 

Kompetentėt nė Kaēanik kanė pohuar se varfėria ka goditur shumė kaēanikas

Pėrkeqėsohet gjendja sociale e familjeve skamnore

Brenda njė viti shkalla e papunėsisė ėshtė shtuar 5,7 pėr qind

Kaēanik, 17 qershor(KOHA Ditore) - Kompetentėt nė Kaēanik tė premten kanė vlerėsuar se gjendja sociale e njė numri relativisht tė madh familjesh kaēanikase nga dita nė ditė paraqitet mė e vėshtirė, ndėrsa kanė nėnvizuar se numri i skamnorėve ėshtė duke u shtuar. Sipas tyre, shkalla e papunėsisė brenda njė viti ėshtė shtuar 5,7 pėr qind, kurse shumė familjeve pa asnjė tė punėsuar u refuzohet ndihma e rregullt sociale vetėm pse nuk kanė sė paku njė anėtar tė familjes nėn moshėn 5-vjeēe. Nė mungesė tė fondeve komuna ndėrkaq pothuajse vetėm ėshtė duke "e vajtuar" pėrkeqėsimin e gjendjes sociale tė kėtyre familjeve.

Zyrtarisht 7.765 punėkėrkues, realisht mė shumė se 10 mijė

Nė Zyrėn Komunale tė Punėsimit nė Kaēanik kanė thėnė se nė ditėn e fundit tė muajit maj tė evidencuar tė papunė kanė qenė gjithsej 7.765 veta ( 3.337 tė gjinisė femėrore). "Mosha e punėkėrkuesve sillet nga 15 - 65 vjeē", ka theksuar Mehmet Mulaku, pėrgjegjės i ZKP-sė. Ai ndėrkaq ka nėnvizuar se nė periudhėn maj 2004 - maj 2005 shkalla e papunėsisė ėshtė shtuar 5, 7 pėr qind. Ai nuk ka harruar tė shtojė se shifra reale e numrit tė papunėve ėshtė mė e lartė se ajo e numrit tė pėrgjithshėm tė punėkėrkuesve tė evidencuar nė regjistrat e ZKP-sė. "Vlerėsim yni ėshtė numri real i tė papunėve e kalon 10 mijėshin", ka theksuar Mulaku. Sipas tij, njė numėr tė papunėsh nuk paraqiten mė nė ZKP pėr shkak se i kanė humbur shpresat se mund tė punėsohen nėpėrmjet kėsaj zyreje.

Nė asistencė sociale 881 familje, njė numėr sosh "nuk i plotėsojnė kushtet"

Nė Qendrėn e Punės Sociale nė Kaēanik kanė thėnė se nė fund tė majit 881 familje skamnore kanė marrė ndihmė tė rregullt sociale nė lartėsi prej 35 - 75 eurosh (varėsisht nga numri i anėtarėve). "Kategorisė sė parė tė ndihmės i pėrkasin 229 familje, kurse tė dytės 652", ka thėnė Ramadan Luzha, drejtor i QPS-sė. Ai ka pohuar se aplikime tė reja pėr ndihmė ka ēdo ditė. "Brenda njė muaji i kemi nga 30 - 40 kėrkesa tė reja pėr ndihmė", ka theksuar Luzha. Ai ka sqaruar se e drejta pėr ndihmė ėshtė e rregulluar me Ligjin e skemės sociale numėr 2003/15. "Ėshtė e vėrtetė se me kėtė ligj nuk mund ta gėzojnė tė drejtėn pėr ndihmė familjet pa asnjė tė punėsuar nė qoftė se nuk kanė sė paku njė anėtar nėn moshėn 5-vjeēe", ka pohuar ndėrkaq Luzha.

"Kaēiku" i komunės, 30 euro atyre qė mbesin edhe pa bukė

Nė Drejtorinė e Shėndetėsisė dhe Mirėqenies Sociale kanė thėnė se sivjet komuna i ka ndarė 2.500 euro pėr ndihmė ēasti individėve dhe familjeve skajshmėrisht tė varfėra. "Me skemėn e kėtij fondi ėshtė paraparė qė skamnorėt tė ndihmohen vetėm dy herė brenda vitit me nga 30 euro dhe atė nė situatat kur mund tė mbesin edhe pa bukė", ka theksuar Misim Sopa, drejtor i DSHMS-sė. Ai ka thėnė se deri tashti 18 kryefamiljarė familjesh skajshmėrisht tė varfėra janė ndihmuar me nga 30 euro. "Bėhet fjalė kryesisht pėr familje me asnjė tė punėsuar, tė cilat nuk marrin ndihmė tė rregullt sociale pėr shkak se nuk kanė anėtarė nėn moshėn 5-vjeēe", ka sqaruar Sopa.

 

Njė regjisor nga Uellsi "ka aterruar" nė qytetin mė jugor tė Kosovės

Njė dramė absurdi pėr skenėn teatrore nė Kaēanik

Garreth Potter, vjet, me aktorė tė rinj tė QZHTF-sė e ka realizuar dramėn "Mėsimi i ndaluar", ndėrsa kėto ditė ėshtė duke punuar me njė ekip prej 11 aktorėsh tė rinj nga Kaēaniku pėr realizimin e dramės "A ishte i njohur ai" tė autorit N.F.Simpson

Kaēanik, 18 qershor (KOHA Ditore) -Bashkėpunimi me Qendrėn e Zhvillimit tė Teatrit pėr Fėmijė, me seli nė Prishtinė, e ka sjellur pėr tė dytėn herė nė Kosovė regjisorin nga Uellsi, Gareth Potter. Vjet, me aktorė tė rinj tė QZHTF-sė ai e ka realizuar dramėn "Mėsimi i ndaluar", ndėrsa kėto ditė ėshtė duke punuar me njė ekip prej 11 tė rinjsh nga Kaēaniku pėr realizimin e dramės "A ishte i njohur ai" tė autorit N.F.Simpson. "Fajtorė" pėr "aterrimin" e tij nė Kaēanik, Potter ka thėnė se janė drejtori i QZHTF-sė, Jeton Neziraj , dhe aktori kaēanikas Ahmet Krasniqi, pėrgjegjės i kulturės nė Kaēanik.

Potter:"Drama korrespondon me realitetin kosovar"

"Kėtė dramė jemi duke e realizuar me aktorė tė rinj, por qė u dedikohet edhe tė rriturve", ka thėnė regjisori Potter. Sipas tij, bėhet fjalė pėr njė tekst dramatik qė i pėrket teatrit tė absurdit. "Njė njeri ėshtė duke u fundosur nė det, kurse pėrfaqėsues shėrbimesh tė ndryshme tė shpėtimit nė vend se tė tė ndėrmarrin diē bjerrin kohėn me debate se si ta shpėtojnė atė", e ka "dekoduar" syzheun e dramės regjisori. Potter ka nėnvizuar se absurdi qėndron pikėrisht nė atė se fushata dhe fjalėt pėr shpėtimin e njeriut qė po fundosej bėhen mė tė rėndėsishme se shpėtimi i tij. Dikush madje propozon qė deri sa tė merret vendimi se si tė intervenohet pėr shpėtim, atij t'i dėrgohet njė piano qė tė luaj njė pikė muzikore. Potter ka vlerėsuar se drama korrespondon me realitetin kosovar, ndėrsa e ka lėnė tė nėnkuptohet se kush ėshtė duke u fundosur nė Kosovė aktualisht. "Dikush" mund tė lexohet edhe nė shumės. Regjisori Potter ka sqaruar se drama do tė luhet jo vetėm nė sallėn e madhe tė Pallatit tė Kulturės nė Kaēanik, por edhe nė oborr, nė bibliotekė..."Nė fund tė kėtij muaji do ta shfaqim premierėn", ka theksuar regjisori nga Uellsi. Ndėrkaq, pėrgjegjėsi i kulturės, Ahmet Krasniqi, ka pohuar se ky projekt ėshtė duke u realizuar me mbėshtetje organizative nga QZHTF-ja, kurse Drejtoria e Kulturės ėshtė duke e financuar.

Potter ua lė trashėgim kaēanikasve "Teatrin e gjallė"

Gareth Potter dhe Ahmet Krasniqi kanė vendosur tė themelojnė njė teatėr nė Kaēanik, ndėrsa e kanė pagėzuar "Teatri i gjallė". "Kur e kam parė objektin e Pallatit tė Kulturės nė Kaēanik kam thėnė se do tė ishte mėkat qė tė mos shfrytėzohej nga njerėzit e kulturės", ėshtė shprehur Petter duke sqaruar zanafillėn e idesė pė themelimin e teatrit. "Drama qė jam duke e realizuar me kėtė teatėr shpresoj se nuk do tė jetė edhe e fundit", ėshtė shprehur Potter duke premtuar bashkėpunim me "Teatrin e gjallė" edhe nė tė ardhmen.

 

Vdes njė 27-vjeēar, si pasojė e shembjes sė dheut

Kaēanik, 19 qershor (KOHA Ditore)- Arben (Mynyr) Rudi (1978) ka vdekur, ndėrsa vėllai Nexhati (1965) ka marrė lėndime nga masa e shembur e dheut prapa shtėpisė sė tyre nė lagjen "Agim Bajrami" nė Kaēanik, tė shtunėn, rreth orės 17:05 minuta, kanė njoftuar tė shtunėn mbrėma burime tė SHPK-sė. Sipas kėtyre burimeve, vėllezėrit Rudi po mihnin prapa shtėpisė sė tyre nė njė sipėrfaqe me pjerrtėsi tė theksuar me qėllim tė ndėrtimit tė njė dige mbrojtėse jo larg mureve tė shtėpisė. Nė ēastin kritik njė masė e madhe dheu kishte lėvizur duke e mbuluar Arbenin tė tėrin, ndėrsa Nexhatin vetėm deri afėr belit. I shpėtuari ishte nxjerrė shumė shpejt, ndėrsa pėrpjekjet pėr nxjerrjen e Arbenit kishin zgjatur deri rreth orės 19:35 minuta. Nė QKMF0nė nė Kaēanik ndėrkaq mjekėt e kishin konstatuar vdekjen e Arben Rudit. Fqinjė tė familjes Rudi tė dielėn kanė theksuar se nė operacionin pėr nxjerrjen nga dheu tė tė aksidentuarve kanė marrė pjesė pjesėtarė tė SHPK-sė, TMK-sė, SHZSH-sė dhe qytetarė.

 

Nė seancėn e radhės tė KK tė Kaēanikut

Miratohen 3 propozimvendime "tė lehta", debati pėr to nuk ka munguar

Kaēanik, 21 qershor (KOHA Ditore)- Kėshilltarėt e KK tė Kaēanikut nė seancėn e sė martės i kanė miratuar 3 propozimvendime dhe e kanė shqyrtuar njė informatė. Me njė abstenim ėshtė votuar propozimvendimi pėr emėrtimin e njė rruge me emrin e dėshmorit Remzi Zharku. Ėshtė thėnė se bėhet fjalė pėr njė degėzim tė lagjes "Dushkaja", e urbanizuar pas luftės, dhe e identifikuar deri tashti nga qytetarėt me emėrtimin "Dushakaja e Re". Po ashtu ėshtė thėnė se iniciativa pėr emėrtimin e saj me emrin e dėshmorit Remzi Zharku ka rrjedhur nga banorėt e rrugės tė cilėt ia kishin dėrguar njė kerkesė tė firmosur nga ata autoriteteve komunale. Nė kėtė kontekst kėshilltari Shiqeri Luzha (LDK) ka kėrkuar qė KK-ja tė themelojė njė komision pėr legalizimin e emėrtimeve tė reja tė rrugėve dhe tė vendbanimeve tė miratuara nga Kėshilli Komunal i Kaēanikut, i themeluar nga ish-QPK-ja, mė 16.2.2000. Pohimi i Luzhės ėshtė kundėrshtuar nga kryetari i KK-sė, Xhelal Gashi. "Me sa e di unė emėrtimet e reja janė miratuar edhe nga pėrbėrja e KK-sė e dalė nga zgjedhjet lokale tė vitit 2000", ka theksuar ai. Ndėrkaq, me 13 vota "pėr", 10 "kundėr" dhe 1 abstenim ka kaluar propozimvendimi me tė cilin Drejtoria e Urbanizmit autorizohet t'ia vazhdojė edhe pėr 5 vjet kontratėn NTQSHS-sė "Abdullahu", pronė e Hasip Demės, pėr tė qenė "pronare" e tregut tė gjelbėr nė njė parcelė nė pronėsi private. Disa kėshilltarė kanė kėrkuar qė tė shpallet tender pėr lokacionin e tregut, ndėrsa shumica kanė vlerėsuar se tenderi do tė duhej shpallur vetėm nėse votohet kundėr vazhdimit tė kontratės firmės "Abdullahu". Me 2 vota "kundėr" ka kaluar edhe propozimvendimi i Drejtorisė sė Shėndetėsisė pėr emėrimin e 5 anėtarėve tė Kėshillit mbikėqyrės tė QKMF-sė nė Kaēanik.

DA-ja planifikon tė reduktojė numrin e punėtorėve tė arsimit pėr 15 sish

Nė agjendėn e seancės ka qenė edhe debati rreth informatės sė Drejtorisė sė Arsimit lidhur me reduktimin e numrit tė punėtorėve tė arsimit nė vitin shkollor 2005/2006, pėr shkak tė shkurtimit tė grantit qeveritar tė buxhetit komunal tė vitit fiskal 2005. " Ndonėse ende asgjė nuk ėshtė definitive, kemi paraparė qė nga 31 gushit tė mos u vazhdohen kontratat e punės 10 mėsimdhėnėsve, 3 sekretarėve tė shkollave dhe 2 edukatoreve", ka thekasuar Azem Guri, drejtor i DA-sė. Sipas tij, Ministria e Ekonomisė dhe Financave ka vlerėsuar se nė sektorin komunal tė arsimit nė Kaēanik "tepricė teknologjike" janė 48 punėtorė. Guri ka deklaruar se njė numėr mėsimdhėnėsish, tė cilėve nuk do t'u vazhdohet kontrata e punės, ndėrkohė e kanė arritur moshėn 65-vjeēe pėr tė dalė nė pension.

Ndėrrime nė UNMIK: Kozak e zėvendėson Ubalijoron

Para shqyrtimit tė agjendės sė seancės, kryetari i KK-sė i ka njoftuar kėshilltarėt se pėrfaqėsuesi i deritashėm i UNMIK-ut pėr Kaēanik, Pierre Emmanuel Ubalijoro, largohet nga detyra e tij, ndėrsa do ta zėvendėsojė Yaroslav Kozak. Nė fjalėn e tij lamtumirėse Ubalijoro ėshtė shprehur i kėnaqur me punėn dhe raportet e tij me autoritetet komunale nė Kaēanik, ndėrsa nga vendėsit ėshtė ēmuar si "zyrtari mė korrekt i UNMIK-ut qė ka qenė me detyrė nė kėtė komunė". Sivjet, nga 1 janari, administrata lokale e UNMIK-ut ėshtė tėrhequr fizikisht nga Kaēaniku.

 

Vota e fshehtė ka legjitimuar udhėheqjen e partisė ORA pėr Kaēanik

Zahir Doda njėzėri ėshtė zgjedhur koordinator dege

KAĒANIK, 24 QERSHOR (KOHA Ditore) - Zahir Doda ėshtė zgjedhur koordinator i Degės sė partisė ORA nė Kaēanik, tė enjten pasdite, nė kuvendin e parė elektoral tė kėtij subjekti politik. "Nga tė gjithė kuvendet elektorale tė degėve tė ORA-s tė mbajtura deri tashti gjithandej Kosovės, kėtu pėr herė tė parė ka ndodhur qė koordinatori tė zgjedhet me votat e tė gjithė delegatėve tė pranishėm", ka theksuar Fisnik Halimi, sekretar pėr ēėshtje organizative i partisė ORA, pas kumtimit tė rezultateve tė votimit. Me vota tė fshehta anėtarė tė Kryesisė sė Degės janė zgjedhur edhe Rami Ēaka, Kefsere Koxha, Ilire Raka, Raif Kasa, Alban Hysa dhe Rufki Krasniqi. "Vizioni politik i partisė sonė ėshtė pėrqafuar kryesisht nga tė rinjtė, prandaj ardhmėria i takon ORA-s", ka theksuar ndėr tė tjera nė fjalėn e tij i pari i ORA-s nė Kaēanik, Doda. Ndėrkaq, para fillimit tė votimeve, ėshtė ftuar tė marrė fjalėn nėnkryetari i ORA-s, Ylber Hysa. "ORA tashmė ėshtė dėshmuar si subjekt i mirėfilltė reformist i spektrit politik tė vendit", ka theksuar Hysa para bashkėpartiakėve nė qytetin nė tė cilin i ka kaluar disa vite tė fėmijėrisė sė tij tė hershme. Duke folur edhe nė cilėsinė e deputetit tė Parlamentit tė Kosovės, i dyti i partisė ORA ka thėnė se jemi funksionalizuar edhe si grup parlamentar. "Ora kėshtu ka arritur tė artikulojė zėrin e vet reformist jo vetėm nė media e tribuna, por edhe nė parlament", ka nėnvizuar Hysa. Rrjedhėn e kuvendit "e kanė monitoruar" edhe Yll Hoxha, zėdhėnės, dhe Labinot Salihu, anėtar i Kryesisė Qendrore. Zyrtarėt e sipėrpėrmendur tė ORA-s nga qendra i kanė thėnė KD-sė se punimet e kuvendit elektoral tė degės sė kėsaj partie nė Kaēanik janė zhvilluar konform rregullativės sė miratuar pėr zgjedhjet brenda partisė.

 

Nė seancėn e fundit, KK i Kaēanikut e ka votuar pėrbėrjen 5-anėtarėshe tė Kėshillit mbikėqyrės tė QKMF-sė

"Lala Kros, vetė shkruan, vetė vulosė"

Disa kėshilltarė kanė theksuar se nuk ėshtė e logjikshme qė drejtuesit e institucionit tė mbikėqyrin dhe vlerėsojnė punėn e vet

KAĒANIK, 26 QERSHOR (KOHA Ditore) - Nė seancėn e fundit tė KK tė Kaēanikut ėshtė votuar pėrbėrja 5-anėtarėshe e Kėshillit mbikėqyrės tė Qendrės Kryesore tė Mjekėsisė Familjare nė Kaēanik. Anėtarė tė Kėshillit janė zgjedhur: Nejazi Luma, drejtor i QKMF-sė, Muharrem Leka, zyrtar i Drejtorisė sė Shėndetėsisė dhe Mirėqenies Sociale, Ismail Bekteshi, zyrtar i Ministrisė sė Shėndetėsisė, Menduh Kaloshi, pėrgjegjės i QMF-sė nė Han tė Elezit dhe Nazif Reka, pėrfaqėsues i sindikatės.

Pėrbėrja e kėshillit - kundėrshtimi nė rrafshin verbal

Votimit tė pėrbėrjes sė kėshillit ndėrkaq i ka paraprirė kundėrshtimi i artikuluar kryesisht vetėm nė rrafshin verbal i strukturės sė propozuar. Disa kėshilltarė kanė theksuar se nuk ėshtė e logjikshme qė drejtuesit e institucionit tė mbikėqyrin dhe vlerėsojnė punėn e vet. "Kjo punė pėr mua i gjason asaj meseles:'Lala Kros, vet shkruan, vet vulosė!'", ėshtė shprehur ndėrkaq kėshilltari Zylbehar Hasallari. Me gjithė vėrejtjet edhe ironike tė artikuluara, propozimivendimi i Drejtorisė sė Shėndetėsisė dhe Mirėqenies Sociale, me emrat e propozuar tė anėtarėve tė kėshillit, ka kaluar me vetėm dy vota "kundėr" dhe 1 abstenim.

Sopa: "Ministria e Shėndetėsisė, autore e propozimvendimit"

Drejtori i DSHMS-sė, Misim Sopa, i ka thėnė KD-sė se pėrbėrjen e Kėshillit mbikėqyrės tė QKMF-sė e ka paracaktuar Ministria e Shėndetėsisė. "Propozimvendimin me emrat e kandidatėve tė propozuar e kemi bėrė konform Udhėzimit administrativ numėr 03/2005 tė MSH-sė, nė tė cilin thuhet se anėtarė tė kėshillit duhet tė jenė drejtori i QKMF-sė, bashkė me njė zyrtar minoritar tė kėtij institucioni, dhe pėrfaqėsuesit e MSH-sė, DSHMS-sė dhe sindikatės", ka theksuar Sopa. Ai ka sqaruar se pėr mungesė tė zyrtarit minoritar tė QKMF-sė ulėsja e tij nė kėshill "i ėshtė dhuruar" pėrfqėsuesit rajonal tė Ministrisė sė Shėndetėsisė.

 

 

Qyetarė dhe zyrtarė kanė alarmuar pėr shtim enorm tė numrit tė krimbave gjethengrėnės

Dispari seriozisht i ka rrezikuar mijėra hektarė pyje tė Kaēanikut

Instancat qeveritare tė Kosovės ende nuk ėshtė ndėrmarrė asgjė pėr asgjėsimin e kėtij krimbi

KAĒANIK, 27 QERSHOR (KOHA Ditore) - Qytetarė dhe zyrtarė komunalė tė hėnėn kanė theksuar se krimbi i njohur me emrin "Limantria dispar" tashti i ka rrezikuar seriozisht mijėra hektarė pyje nė rajonin e Komunės sė Kaēanikut. "Nė hapėsirat pėrreth dhe nė fshatin tim ky lloj krimbi tashti i ka sulmuar tė gjitha llojet e lisave", ka theksuar Heset Loku, banor i fshatit Lumbardh (ish-Kotlinė). Sipas tij, lisat e bungut tė bardhė dhe shkozės pothuajse janė zhveshur tėrėsisht nga gjethet. Loku ka thėnė se krimbat i kanė ngrėnė edhe gjethet e pemėve qė nuk janė spėrkatur me insektocide. " Nė fshatin tim ky lloj krimbi deri tashti nuk i ka sulmuar vetėm njerėzit", ėshtė shprehur Loku. Ai i ka pėrshkruar krimbat jenė tė gjatė sa njė gisht i dorės sė njeriut dhe shumė tė lėvizshėm. "Kurrė nė jetėn time nuk kam parė kėsi krimba", ka thėnė ai. Pohimet e Lokut i ka konfirmuar edhe drejtori i Drejtorisė sė Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Mbrojtjes sė Mjedisit, Xhelal Luma. "Gjendja tashti mund tė vlerėsohet alarmante", ka nėnvizuar ai. Luma tė hėnėn paradite i kishte vizituar pyjet pėrreth Hanit tė Elezit dhe nė fshatin kufitar Kryenik (ish-Krivenik). "Me sy tė mi kam parė hapėsira tė tėra nė tė cilat lisat gati ishin zhveshur nga gjethet", ka theksuar Luma. Ai ka pohuar se edhe nė kėtė pjesė tė territorit tė komunės lisat e bungut dhe shkozės pothuajse janė bėrė gati pėr "rrezitje nudo", sikundėr edhe trupat e pemėve qė nuk janė spėrkatur me insektocide. Luma ka thėnė se ka marrė informacione edhe nga banorė tė fshatrave Begracė dhe Kodėrtrim (ish-Gjyrgjedellit), tė cilėt gjendjen nė pyjet pėrreth vendbanimeve tė tyre e kanė pėrshkruar tė njėjtė me atė nė dy fshatrat e sipėrpėrmendur nga tė sipėrcituarit. Drejtor Luma ndėrkaq ka pohuar se instancat qeveritare tė Kosovės deri tasht nuk kanė ndėrmarrė asgjė pėr asgjėsimin e kėtij krimbi. "Zyrtarėt e Autoritetit Pyjor tė Kosovės me kohė janė njoftuar pėr 'daljen nė skenė' tė 'Limantria disparit'", ka thėnė Luma. Ai ka vlerėsuar se spėrkatja nga ajri me insektocide e sipėrfaqeve pyjore tė sulmuara nga "Limantria dispar" ėshtė e vetmja mėnyrė pėr ta asgjėsuar kėtė lloj krimbi. Prezenca e "Limantria disparit" nė pyjet er Kaēanikut zyrtarisht ėshtė konstatuar nė fund tė majit.

 

U shfaq premiera e dramės "A ishte i njohur ai"

Njė dramė absurdi me njė regjisurė jokonvencionale

Regjisori Gareth Potter kishte vepruar edhe nė drejtim tė "shqiptarizimit" tė shfaqjes, duke i zėvendėsuar emėrvendet britanike me toponime nga hapėsirat shqiptare

KAĒANIK, 30 QERSHOR (KOHA Ditore) - Premiera e dramės "A ishte i njohur ai" e autorit N.F.Simpson e nė regji tė Gareth Potter, ėshtė duartrokitur gjatė, tė mėrkurėn mbrėma, pas shfaqjes nė Kaēanik. Qasja jokonvencionale e regjisorit nga Uellsi ka qenė njė surprizė pėr audiencėn e zgjedhur. Shfaqja skenike ka filluar nė oborrin e Pallatit tė Kulturės nė Kaēanik, ka vazhduar nė hollin dhe bibliotekėn e saj, ndėrsa ka pėrfunduar nė sallėn e madhe tė kėtij pallati. "Vetė jeta ėshtė teatėr, prandaj pėrse pasqyrimi i saj artistik tė mos shfaqet aty ku ndodhė ajo", i ka thėnė Potter KD-sė para ca ditėsh. Nė kuadėr tė konceptit tė tij regjisorial, Potter kishte vepruar edhe nė drejtim tė "shqiptarizimit" tė shfaqjes duke i zėvendėsuar emėrvendet britanike me toponime nga hapėsirat shqiptare. Nė kėtė rrafsh, aktorja qė luante rolin e zonjės Whitebrace nė skenė na delė e veshur me kostume kombėtare shqiptare, ndėrsa pėr fatin e keq tė burrit tė saj "interesohen" e pėrditshmja "Koha ditore" dhe revista "Kosovarja". Shumica dėrrmuese e aktorėve tė rinj ndėrkaq nuk e kishin ēuar poshtė mundin regjisorit, duke shkėlqyer sidomos me mimikėn dhe gjestikulacionet e tyre. Ata, jo rrallė, "e kanė detyruar" publikun tė mos pėrmbahet nga gazi me veprimet komike qė bėheshin nė kurriz tė njė fatkeqi qė po mbytej nė det. "A ishte i njohur ai" ėshtė njė dramė absurdi. Heroi tragjik i dramės, Albert Whitbrace, ndodhet nė mėshirėn e valėve tė detit, ndėrsa shėrbimet publike tė shpėtimit mė shumė flasin se ndėrmarrin diē pėr ta shpėtuar atė. Shpėtimi i tij nuk ndodhė as pas 27-muajsh, kur vjen lajmi pėr mbytjen e tij pasi jeleku i notimit "ishte dorėzuar". Ndėrkohė nga fatkeqėsia e tij pėrfitojnė tė gjithė, duke nga filluar nga agjencitė turistike e deri te zonja Whitebrace e cila shndėrrohet nė yll medial. Regjisorin Gareth Potter nė Kosovė e ka sjellė bashkėpunimi me Qendrėn e Zhvillimit tė Teatrit pėr Fėmijė dhe teatrin "Psika", ndėrsa pėr "aterrimin" e tij nė Kaēanik ai ka thėnė se "fajtorė" janė Jeton Neziraj, drejtor ekzekutiv i QZHTF-sė, dhe aktori Ahmet Krasniqi, pėrgjegjės kulture nė Kaēanik.

   

Pas 6 muajsh hamendjesh, tė premten KK i Kaēanikut i ka thėnė po strategjisė sė kthimit

 

Varianti i ripunuar i draftstrategjisė ka kaluar me 13 vota pėr, 6 kundėr dhe 4 abstenime

KAĒANIK, 1 KORRIK (KOHA Ditore) - Pas 6 muajsh hamendjesh pėrbėrja e KK tė Kaēanikut i ka thėnė po dokumentit tė quajtur "Strategjia komunale pėr kthime tė qėndrueshme", tė premten. Votat kundėr dhe abstenimet kanė qenė tė kėshilltarėve nga radhėt e PDK-sė dhe LDK-sė. Para votimit, kėshilltari Muzafer Luma, nė emėr tė grupit parlamentar tė LDK-sė, ka kėrkuar qė tė procedohet me votim nė paketė, siē e ka qujtuar ai votimin e krerėve tė grupeve parlamentare nė emėr tė kėshilltarėve tė subjekteve pėrkatėse, mirėpo propozimi i tij nuk ka kaluar. Me t'u miratuar ndėrkaq agjenda e seancės, e konvokuar si e jashtėzakonshme, koordinatori komunal pėr standarde, Heset Loku, i ka njoftuar kėshilltarėt se nė variantin e ripunuar tė drafstrategjisė janė pėrfshirė edhe vėrejtjet dhe sugjerimet e artikuluara nė seancėn e 28 marsit nė tė cilėn me shumicė votash ishte refuzuar ky dokument. Ėshtė thėnė se nė draftstragji ėshtė futuar edhe paragrafi nė tė cilėn thuhet se ky dokument miratohet vetėm pėr ata minoritarė tė zhvendosur tė cilėt e njohin realitetin e ri tė krijuar nė Kosovė, pas luftės. Seanca, me draftstrategjinė si tė vetmen pikė tė agjendės, ka zgjatur mė shumė se njė orė, ndėrsa ėshtė karakterizuar edhe me debat tė nxehtė dhe akuza tė ndėrsjella tė kėshilltarėve tė PDK-sė dhe LDK-sė pėr "ngrėnje fjalėsh", "mungesė vizioni politik" dhe "frikė pėr ta fshehur votėn individuale nė paketė". Ish-kėshilltari i PDK-sė, Tahir Ēaka, madje nuk ka ngurruar qė pėrbėrjen aktuale tė KK tė Kaēanikut ta cilėsojė "tė dėshtuar". "Strategjia komunale pėr kthim tė qėndrueshėm" pėr herė tė parė nė KK tė Kaēanikut ėshtė shqyrtuar nė janar. Statistiakat flasin se rreth 1 (njė) pėr qind e banorėve tė Komunės sė Kaēanikut para luftės kanė qenė tė pėrkatėsive serbe dhe rome, kurse kanė jetuar nė Kaēanik, Han tė Elezit dhe nė Kaēanik tė Vjetėr. Aktualisht nė Kaēanik jetojnė vetėm 2 familje rome me gjithsej 7 anėtarė.

 

Shatėdhjetė e shtatė punėtorė tė ēimentores "Sharrcem" e kanė fituar kontestin gjyqėsor me kompaninė e tyre"Sharrcemi" obligohet t'i kthejė nė punė punėtorėt

KAĒANIK, 6 KORRIK (KOHA Ditore) - Shtatėdhejtė e shtatė punėtorė tė ēimentores "Sharrcem" nė Han tė Elezit e kanė fituar kontestin gjyqėsor me kompaninė e tyre tė cilėn gjykata e ka obliguar t'i kthejė nė vendet e tyre tė punės prej nga ishin dėrguar nė pushim me pagesė nė lartėsi prej 60 pėr qind tė rrogave tė tyre, ka njoftuar tė mėrkurėn avokati mbrojtės i kėtyre punėtorėve, Daut Rudi. "Trupi gjykues i Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė e ka vėrtetuar aktgjykimin e Gjykatės Komunale nė Kaēanik numėr 24/04, tė 3.12.2004", ka theksuar avokati Rudi. Ndėrkaq, nė aktgjykimin e Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė numėr 42/2005, tė 23.6.2005, i firmosur nga kryetari i trupit gjykues, Rrahman Retkoceri, thuhet: "Aprovohet nė tėrėsi si e bazuar padia dhe kėrkesėpadia e ...(pasojnė emrat e punėtorėve paditės), tė punėsuar nė 'Sharr Beteiligungs GmbH' nė Han tė Elezit dhe ėshtė anuluar vendimi numėr 620 (i 'Sharrcemit'), i 4.12.2003, pėr dėrgimin e numrit tė caktuar tė punėtorėve nė pushim me pagesė nė lartėsi prej 60% tė rrogės sė tyre, si i kundėrligjshėm, dhe ėshtė detyruar e padituara 'Sharr ...' t'i kthejė paditėsit nė vendet e tyre tė punės". Ndėrkaq nė aktgjykim thuhet se e paditura "Sharr Beteiligungs GmbH" ėshtė detyruar t'ua kompensojė paditėsve shpenzimet e procedurės kontestimore nė shumė prej 804 eurosh dhe tė gjitha kėto nė afat prej 15 ditėsh nga dita e plotfuqishmėrisė sė kėtij aktgjykimi e nėn kėrcėnimin e pėrmbarimit me dhunė. Sipas avokatit Rudi, vendimi i Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė ėshtė i karakterit pėrfundimtar dhe si i tillė nuk mund tė atakohet me mjete tė tjera juridike. Rudi ka pohuar se pėr klientėt e tij pėrmes gjyaktės do tė kėrkojė qė kompania t'ua kompensojė edhe 40 pėrqindėshin e rrogave qė nuk i kanė marrė nga dėrgimi i tyre nė pushim me pagesė, mė 4.12.2003, e deri tashti. Shatėdhjetė e shtatė punėtorė tė ēimentores "Sharrcem" e kishin paditur nė Gjykatėn Komunale nė Kaēanik kompaninė e tyre pėr shkak tė dėrgimit nė pushim me pagesė pa dėshirėn e tyre. Nė aktpadinė e tyre ndėr tė tjera thuhet se vendet e tyre tė punės nuk ishin mbyllur, prandaj ata kishin kėrkuar tė kthehen nė punė. Gjykata Komunale nė Kaēanik kishte marrė vendim pėr kthimin e tyre nė punė, ndėrsa "Sharrcemi" pėr kėtė vendim tė kėsaj gjykate i ishte ankuar Gjykatės sė Qarkut nė Prishtinė. Ēimentorja "Sharrcem" ėshtė komercializuar mė 13.6.2000, ndėrsa me qira pėr 10 vjet e ka marrė kompania e njohur zvicerane "Holcim" (ish-"Holderbank"). Me kontratėn e qiramarries "Holcim" ishte obliguar qė asnjė punėtori tė mos ia ndėrpresė marrėdhinien e punės deri mė 13.6.2005.

 

I dėrguari i Kofi Annanit pėr vlerėsimin e standardeve, Kai Eide, tė premten, ėshtė takuar me krerėt komunalė tė Kaēanikut

KAĒANIK, 8 KORRIK (KOHA Ditore) - I dėrguari i sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė pėr vlerėsimin gjithėpėrfshirės tė standardeve, ambasadori norvegjez Kai Eide, tė premten nė mesditė ėshtė takuar me krerė komunalė tė Kaēanikut nė njė takim tė mbyllur pėr media. "Nėpėrmjet njė kronologjie tė shkurtėr, z.Eide e njoftova pėr zhvillimet e pėrgjithshme nė komunė nga pėrfundimi i luftės e deri tashti", u ka thėnė gazetarėve pas takimit Mallzum Qajani, nėnkryetar i KK tė Kaēanikut. Sipas tij, ambasodori Eide nga zyrtarėt komunalė ka kėrkuar tė dijė se a janė tė kėnaqur me ndihmėn e institucioneve ndėrkombėtare tė instaluara nė Kosovė pėr ngritjen e kapaciteteve demokratike tė institucioneve komunale, ndėrsa posaēėrisht ėshtė interesuar pėr respektimin e rendit dhe ligjit nė komunė. "Nė tė dyja kėto pyetje unė kanė dhėnė pėrgjigje pozitive", ka deklaruar Qajani. Ai ka pohuar se Kai Eide ka po ashtu ka pyetur se a ėshtė prezente dukuria e korrupsionit nė institucionet komunale. Nėnkryetari i KK tė Kaēanikut ka theksuar se ambasadori Eide nuk ka shprehur interesim tė veēantė rreth nivelit tė zbatimit e standardeve tjera nė Komunėn e Kaēanikut, madje as pėr kthimin.

 

Pesėdhjetė mijė euro pėr parkun e qytetit

Kaēanik, 21 korrik (KOHA Ditore)- Komuna i ka dhėnė 50 mijė euro pėr bėrjen e qytetit Kaēanik me park, kanė thėnė tė enjten zyrtarė komunalė. "Parku do tė ndėrtohet nė qendėr tė qytetit, nė hapėsirėn ndėmjet mureve tė kalasė mesjetare dhe binarėve tė hekurudhės", ka theksuar Agim Kuka, drejtor i Drejtorisė sė Planifikimit, Rindėrtimit e Zhvillimit. Sipas tij, procedurat e prokurimit janė nė mbarim e sipėr. "Hapja publike e ofertave ndėrkohė ėshtė bėrė, ndėrsa pritet qė sė shpejti komisioni vlerėsues tė pėrcaktohet pėr ndėrmarrjen fituese tė tenderit", ka thėnė Kuka. Projekti do tė financohet nga nga tė hyrat vetjake tė komunės. KD-ja ndėrkaq ka marrė vesh se nė tenderin e publikuar nga komuna kanė konkurruar 5 ndėrmarrje ndėrtimore, ndėrsa mė e lira ka qenė NN"Ndėrtimi", me seli nė Kaēanik, e cila pėr realizimin e kėtij projekti ka ofruar ēmim mė tė ulėt (47 mijė euro). Ndėrkaq, kolegu i Kukės i Drejtorisė sė Urbanizmit, Qamil Stagova, ka pohuar se parku do tė shtrihet nė njė sipėrfaqe prej 1.661 metrash katrorė dhe do tė jetė i kompletuar me infrastrukturė tė nevojshme. "Parku do tė ketė rrethoja, ndriēim publik, shtigje kėmbėsorėsh, ulėse, hapėsira tė gjelbėruara, fidane, fontanė dhe bazament pėr njė pėrmndore", ka sqaruar Stagova. Ai ka pohuar se disa lokale me leje tė pėrkohshme "do tė zhvendosen" nga lokacioni i paraparė pėr parkun

   

Pas bekimit tė procesit tė decentralizimit nga PSSP-ja

Hani i Elezit i gatshėm pret "njohjen formale tė pavarėsisė"

Burimet privatisht kanė theksuar se nė Han tė Elezit nuk ka ndonjė entuziazėm tė theksuar pėr shkak tė nisjes sė procesit pėr avancimin e statusit tė kėtij lokaliteti, ndėrsa disa zėra e kanė artikuluar edhe drojėn se procesi i decentralizimit mund tė pėrfundojė me zero

HAN I ELEZIT, 24 KORRIK (KOHA Ditore) - Zyrtarė komunalė tė Kaēanikut dhe burime nga degėt e partive politike nė Han tė Elezit tė dielėn kanė theksuar se ēdo gjė ėshtė gati pėr rrugėtimin si e pavarur tė kėsaj pilotnjėsie komunale. "Sa i pėrket Hanit tė Elezit tė gjitha punėt paraprake janė kryer dhe vetėm pritet nėnshkrimi i vendimit ekzekutiv nga PSSP-ja Petersen pėr themelim tė pilotnjėsisė komunale", ka theksuar Mallzum Qajani, nėnkryetar i KK tė Kaēanikut "i deleguar" nė kėtė post nga Dega e PDK-sė nė Han tė Elezit.

KK i pilotnjėsisė do t'i ketė 15 kėshilltarė

KK i pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit do t'i ketė 15 kėshilltarė. "Lista me emrat e anėtarėve tė KK-sė ėshtė rezultat i marrėveshjes sė arritur nga degėt e PDK-sė, LDK-sė dhe AAK-sė nė Han tė Elezit", ka nėnvizuar Qajani. Sipas tij, kjo listė ėshtė tumirė edhe nga Ministria e Pushtetit Lokal. Qajani ka pohuar se si bazė pėr pėrzgjedhjen e kėshilltarėve tė pilotnjėsisė komunale janė marrė rezultatet e zgjedhjeve lokale tė mbajtura mė 2002 nė qendrėn e votimit nė Han tė Elezit.

PDK-ja dhe LDK-ja me numėr tė barabartė ulėsesh, dy sosh u dhurohen OJQ-ve

Burime nga degėt e partive politike nė Han tė Elezit kanė theksuar se bazuar nė rezultatet e zgjedhjve tė fundit lokale, PDK-sė dhe LDK-sė u kanė takuar nga 7 ulėse nė KK-nė e pilotnjėsisė komunale, ndėrsa AAk-sė 1. Liderėt e PDK-sė dhe LDK-sė ndėrkaq janė marrė vesh qė nga 1 ulėse t'ua dhurojnė OVL-sė sė UĒK-sė dhe SHHB-sė "Nėna Tereze". Pohimet e kėtyre burimve i ka konfirmuar edhe nėnkryetari i KK tė Kaēanikut. "Meqė bėhet fjalė pėr pėrbėrjen e parė tė KK-sė, PDK-ja dhe LDK-ja janė pajtuar qė nė pėrbėrjen e legjislativit tė jenė edhe pėrfaqėsues e 2 OJQ-ve", ka pohuar Qajani. Burimet e sipėrcituara privatisht kanė theksuar se nė Han tė Elezit nuk ka ndonjė entuziazėm tė theksuar pėr shkak tė nisjes sė procesit pėr avancimin e statusit tė kėtij lokaliteti, ndėrsa disa zėra e kanė artikuluar edhe drojėn se procesi i decentralimit mund tė pėrfundojė me zero. Nė kėtė rrafsh kėto zėra i kanė vlerėsuar tė qėlluara vėrejtjet e PDK-sė dhe ORA-s tė thėna edhe nė Pralamentin e Kosovės, ndėrsa kanė thėnė se i tėrė procesi mund tė dėshtojė edhe si pasojė e bllokimit tė tij nga serbėt e Kosovės me urdhėr tė mentorėve tė tyre nė Beograd.

Emrat e kėshilltarėve tė KK-sė sė pilotnjėsisė komunale

Nė KK-nė e pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit PDK-ja dhe LDK-ja do tė pėrfaqėsohen me nga 6 kėshilltarė, AAK-ja me 1 dhe 2 OJQ po ashtu ma nga 1 kėshilltar. Nė listėn e kėshilltarėve figurojnė kėto emra: Mallzum Qajani, Mirsad Shkreta, Basri Dėrnjani, Mefail Suma, Shaban Ēupi dhe Sherif Berisha nga PDK-ja; Zylbehar Hasallari, Hyrijete Isufi, Ahmet Kalisi, Kadri Kuka, Muzafer Dėrnjani dhe Safet Bushi nga LDK-ja; Menduh Vlashi nga AAK-ja; Rexhep Shkreta nga OVL e UĒK-sė; dhe Halit Bushi nga SHHB"Nėna Tereze". Qajani, M.Shkreta,B.Dėrnjani, Hasallari,Isufi dhe Kalisi do tė vazhdojnė t'i mbajnė ulėset e tyre edhe nė KK tė Kaēanikut.

 

Ujėrat industriale tė fabrikės "Silcapor" vazhdojnė ta ndotin Lepencin

Ujėrat e ndotura tė fabrikės me efekt katastrofal ekologjik

Rezultatet e analizave fizike-kimike tė IHMK-sė nė disa parametra ujėrat idustriale tė "Silcaporit" i kanė nxjerrė aq tė ndotura sa qė derdhja e tyre nuk do tė duhej tė lejohej madje as nė kanalizime

Kaēanik, 26 korrik(KOHA Ditore) - Zyrtarė komunalė tė martėn kanė alarmuar pėr ndotje enorme tė ujėrave tė Lepencit nga ujėrat industriale tė fabrikės pėr prodhimin e bllokave tė gasobetonit "Silcapor" nė Matlumė tė Kaēanikut. "Analizat e fundit fizike-kimike tė bėra nė laboratorin e Institutit Hidrometeorologjik tė Kosovės kanė dhėnė rezultate katastrofale sa u pėrket parametrave ndotės", u ka thėnė gazetarėve Xhelal Luma, drejtor i Drejtorisė sė Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Mbrojtjes sė Mjedisit. Ai ka nėnvizuar se ndotja nė pėrmasa tė tilla ka efekt tepėr negativ pėr florėn dhe faunėn e lumit. "Ngjyra, turbullira dhe sedimenti kanė dalė me vlera vėrtet katastrofale", ėshtė shprehur ai. Luma ka thėnė se pronari i "Silcaporit" dhe Drejtoria e Ujėrave e MMPH-sė ndėrkohė do tė njoftohen zyrtarisht me rezultatet e analizave laboratorike. "I mbetet ministrisė tėmarrė masa rreth eliminimit tė kėtij problemi tė madh ekologjik", ka pohuar Luma.

Aparati nuk ka mundur ta masė shkallėn e turbullirės sė ujit

Nė raportin e IHMK-sė thuhet se shkallėn e ndotjes sė mostrės sė ujit nė disa parametra nuk ka mundur ta regjistrojė madje as aparati matės. "Nga rezultatet e fituara gjatė analizimit tė kėsaj mostre shihet se kemi tejkalim tė vlerave mesatare tė lejuara nė disa parametra dhe atė me njė vlerė shumė tė madhe, siē ėshtė turbullira, tė cilėn aparati matės nuk ka mundur ta regjistrojė, por edhe sedimenti ka tejkalim enorm dhe si i tillė nuk lejohet tė derdhet nė ujėrat sipėrfaqėsore (nė lumenj, por as nė kanalizime)", thuhet ndėr tė tjera nė raportin e pėrpiluar nga Agron Shala, udhėheqės i laboratorit tė IHMK-sė.

Pronari:"Jam i penguar tė veproj nė mėnjanimin e burimeve tė ndotjes"

Ekspertė kanė theksuar se ndotja e ujėrave tė Lepencit ėshtė pasojė e derdhjes nė kėto ujėra tė lymit tė rėrės sė kuarcit e cila pėrdoret si lėndė e parė nė procesin tekonologjik pėr prodhimin e bllokave tė gasobetonit (bllokat e bardhė). Para futjes nė proces teknologjik, rėra e kuarcit i nėnshtrohet procesit tė pastrimit me ujė, ndėrsa kėto ujėra tė ndotura pastaj derdhen nė lumė. Sipas ekspertėve, problemi i ndotjes do tė hiqej nga agjenda me ndėrtimin e tri pishinave filtruese tė ujėrave industriale tė parapara edhe me projktin pėr ndėrtimin e fabrikės. Ndėrkaq, Zelqif Berisha, pronar i "Silcaporit", thotė se ėshtė i gatshėm tė investojė pėr ndėrtimin e pishinave, mirėpo aktualisht ėshtė i penguar. "Pronarėt e tokave pėrreth lokacionit tė paraparė pėr pishina nuk janė duke lejuar kalimin e makinerive tė rėnda nėpėr pronat e tyre, ndėrsa pronari i parcelės ku ėshtė paraparė tė ndėrtohet njėra pishinė thotė se ėshtė nė kontest me AKM-nė", ka thėnė Berisha. Ai ka sqaruar se ky "pronar" i kėsaj parcele ėshtė duke kėrkuar kompensim pėr tokėn pasi, sipas tij, ai nuk i ka marrė paratė kur i ėshtė eksproprijuar ngastra. Berisha po ashtu ka pohuar se nuk bėhet fjalė pėr investim tė madh dhe se pėr te ndėrtimi i pishinave nuk paraqet problem material.

Dikur njerėzit shuanin edhe etjen nė ujėrat e Lepencit

Lepenci ėshtė lumė malor me rrjedhė tė shpejtė. Kaēanikasit mė tė moshuar kujtojnė kohėt kur edhe etjen e kanė shuar nė ujėrat e kėtij lumi, i cili ėshtė dalluar edhe me faunė tė pasur. "Vdekja" e kėtij lumi ndėrkaq ka ndodhur nė vitet 80 kur ėshtė lėshuar nė prodhim "Silcapori". Dikur jo vetėm kaēanikasit gjatė ditėve me vapė tė verės janė freskuar nė>brigjet e Lepencit. Tė martėn nė mesditė ndėrkaq nė afėrsi tė fshatit Lirishtė (ish-Dubravė) vetėm pak fėmijė pa laheshin nė lumė.

  

DA-ja e publikon raportin pėr suksesin e nxėnėsve kaēanikas nė vitin shkollor 2004/2005

Klasėn e pėrsėrisin vetėm 14 nxėnės tė shkollave fillore dhe 47 tė mesmeve

Nė 15 shkolla fillore mėsimet i kanė vijuar 7.847 nxėnės, ndėrsa nė 3 tė mesme 1.428 sish

Kaēanik, 31 korrik (KOHA Ditore) - Drejtoria e Arsimit e KK tė Kaēanikut e ka bėrė publik raportin pėr suksesin e nxėnėsve kaēanikas tė shkollave fillore dhe tė mesme nė vitin shkollor 2004/2005, nė tė cilin ndėr tė tjera thuhet se klasėn e pėrsėrisn 61 nxėnės. Nė raport po ashtu thuhet se nė 15 shkolla fillore, sa janė gjithsej nė territorin e komunės, mėsimet i kanė vijhuar 7.847 nxėnės, ndėrsa nė 3 tė mesme 1.428 sish.

Nxėnėsit e 10 shkollave fillore me sukses pozitiv 100 pėr qind

Me sukses pozitiv vitin shkollor 2004/2005 e kanė pėrmbyllur 7.645 nxėnės tė shkollave fillore ( 97,42%), kurse me sukses negativ 202 ( 2,57%) nga tė cilėt 14 me 3 e mė shumė nota tė dobėta. Nxėnėsit e 10 shkollave fillore kanė dalė me sukses pozitiv 100 pėr qind. Nė sahkollat e mesme me sukses pozitiv vitin shkollor e kanė pėrmbyllur 951 nxėnės (66,59%), ndėrsa me sukses negativ 477 (33,1%) nga tė cilėt 47 me nga 3 e mė shumė nota tė dobėta. Vitin do ta pėrsėrisin 41 nxėnės tė gjimnazit "Skėnderbeu" nė Kaēanik dhe 6 sish tė Shkollės sė Mesme Profesionale, po ashtu nė Kaēanik. Deri sivjet "ka qenė nė fuqi" njė rregull e pashkruar sipas sė cilės nxėnėsit qė riprovohen nuk e pėrsėrisin klasėn.

Nxėnėsi e shkollave tė mesme dhe mėsimdhėnėsit e tyre me mė shumė mungesa dhe me kuadėr tė pakualifikuar

Nxėnėsit e shkollave fillore kanė munguar nė 143.886 orė mėsimore ( 18,05 orė tė humbura pėr kokė nxėnėsi), ndėrsa nxėnėsit e shkollave tė mesme nuk kanė prezentuar nė 69.629 sosh ( 33,84 orė tė humbura pėr kokė nxėnėsi). Mėsimdhėnėsit e angazhuar nė procesin mėsimor me nxėnėsit e shkollave fillore nuk i kanė mbajtur 5.374 orė mėsimore ( 12,04 pėr kokė mėsimdhėnėsi), kurse kolegėt e tyre tė shkollave tė mesme nuk i kanė mbajtuar 2.439 orė ( 26 sosh pėr kokė mėsimdhėnėsi). Me nxėnėsit e shkollave fillore kanė punuar gjithsej 446 mėsimdhėnės nga tė cilėt 166 (37,59%) tė pakualifikuar. Ndėrkaq, me nxėnėsit e shkollave tė mesme kanė punuar 94 mėsimdhėnės nga tė cilėt 38 (39,83%) tė pakualifikuar.

  

Nė Komunėn e Kaēanikut gjatė periudhės janar - qershor

Janė realizuar 50,1 pėr qind e mjeteve buxhetore

Nga burimet vetjake janė arkėtuar vetėm 33,8 pėr qind e mjeteve tė planifikuara me buxhetin e komunės tė vitit fiskal 2005

Kaēanik, 2 gusht (KOHA Ditore) - Zyrtarė komunalė tė Kaēanikut tė martėn kanė theksuar se gjatė periudhės janar - qershor janė realizuar gjithsej 1.649.434 euro ose 50,1 pėr qind e mjeteve tė parapara me bvuxhetin e komunės tė vitit fiskal 2005. "Nė kėtė shifėr granti qeveritar merr pjesė me 77,9 pėr qind(1.285.115 euro), kurse mjetet e siguruara ng burimet komunale me 22,1%", ka sqaruar Fikri Vėrbani, drejtor i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave.

Trende tė pakėnaqshme nė arkėtimin e mjeteve nga burimet vetjake

Vėrbani ndėrkaq ėshtė shprehur i pakėnaqur me trendet e arkėtimit tė mjeteve nga burimet vetjake tė komunės. "Gjatė periudhės janar - qershor nga burimet vetjake janė arkėtuar 364.319 euro ose 33,8 pėr qind e mjeteve tė planifikuara me buxhetin e komunės tė kėtij viti", ka theksuar drejtori i DEF-it. Sipas tij, ngecja nė arkėtimin e kėtyre mjeteve ėshtė edhe rezultat i miratimit me vonesa nga KK-ja tė rregulloreve dhe vendimeve me tarifat dhe ngarkesat komunale pėr vitin 2005. "Ka edhe mosefektshmėri tė duhur nga ata qė janė tė autorizuar t'i arkėtojnė mjetet nga tatimpaguesit", ka pohuar Vėrbani.

Qeveria e Kosovės i detyron pushtetarėt komunalė tė shkelin ligjin

Anėtarėt e legjislativit komunal tė Kaēanikut, sikundėr edhe pėrbėrjet e komiteteve dhe komisineve tė themeluara nga KK-ja, sivjet janė duke u paguar nga fondi i tė hyrave vetjake komunale. "Stafi politik i komunės ėshtė duke u financuar nga fondi i tė hyrave vetjake komunale pėr shkak tė zvogėlimit drastik tė grantit tė Buxhetit tė Konsoliduar tė Kosovės tė buxhetit tė komunės pėr kėtė vit fiskal", ka pohuar Vėrbani. Sipas tij, granti qeveritar pėr fondin e rrogave ėshtė zvogėluar pėr 132.976 euro, kurse ai pėr mallra dhe shėrbime pėr 35.565 euro. "Mė 3 qershor ėshtė bėrė njė transfer tė hollash pėr kompensimin e stafit politik nė lartėsi prej 48 mijė eurosh , ndėrsa me kėto mjete janė pėrmbushur obligimet financiare ndaj stafit politik deri nė fund tė korrikut', ka theksuar Vėrbani. Ai ka nėnvizuar se edhe nė tė ardhmen anėtarėt e legjislativit komunal do tė vazhdojnė tė paguhen me para tė siguruara nga tė hyrat vetjake. "Pėr t'i kryer obligimet financiare ndaj stafit politik deri nė fund tė vitit, me rishikimin 6-mujor tė buxhetit fondi i shpenzimeve kapitale pritet tė zvogėlohet pėr 35 - 40 pėr qind", ka vlerėsuar drejtori i DEF-it. Vėrbani ndėrkaq ka pohuar se kompensimi i stafit politik tė komunės me mjete nga fondi i tė hyrave vetjake ėshtė duke u bėrė me qėllim qė tė vazhdohet me funksionalitetin e legjislativit komunal. Zyrtarė komunalė ndėrkaq edhe mė herėt i kanė thėnė KD-sė se kompensimi i kėshilltarėve komunalė me mjete tė arkėtuara nga burimet vetjake mund tė konsiderohet si veprim i kundėrligjshėm. "Sipas rregulloreve nė fuqi mjetet e arkėtuara nga burimet vetjake tė komunės dedikohen ekskluzivisht pėr investime nė infrastrukturėn e lokaliteteve tė komunės me qėllim qė tatimpaguesve t'u kthehen paratė 'e dhuruara' komunės", kanė thėnė ata.

 

OJQ-ja "Zgjohu" e ka zbatuar projektin "Fuqizimi politik i tė rinjve"

Tė rinjtė kaēanikas duan tė jenė pjesėmarrės nė procese dhe vendimmarrje

Nė tryezė debatuese ėshtė thėnė se vetėm si tė organizuar tė rinjtė mund tė pėrfillen

Kaēanik, 5 gusht (KOHA Ditore)- Tė rinjtė kaēanikas duan tė jenė pjesėmarrės nė proceset shoqėrore e politike dhe nė vendimmarje, ėshtė thėnė tė enjten nė tryezėn debatuese tė organizuar nga OJQ-ja "Zgjohu". "Vetėm si tė organizuar mund tė pėrfillemi nė vendimmarrje, ndėrsa ēdo tentativė individuale ėshtė e predestinuar tė dėshtojė", ka thėnė nė tryezė Kastriot Bushi, drejtor ekzekutiv i rrjetit tė tė rinjve "Zgjohu". Nė debat nuk ėshtė ngurruar tė hapen ēėshtje nga degradimi i sistemit arsimor e deri te "eksploatimi" i tė rinjve nga disa parti politike, siē ėshtė thėnė nga njė folės. "Partitė politike kujtohen pėr tė rinjtė vetėm kur tė ketė fushata elektorale, sepse u duhen pėr argatė, ndėrsa i harrojnė kur t'i ndajnė postet", ka thėnė Sead Vila, pėrfqėsues i rrjetit nga Hani i Elezit. Nė kėtė rrafsh ėshtė nėnvizuar se vetėm njė kėshilltar i KK tė Kaēanikut ėshtė i moshės rinore. njė diskutues tjetėr, Irfan Qajani, po ashtu nga Hani i Elezit, ka kėrkuar nga tė rinjtė qė tė jenė mė aktivė edhe nė parandalimin e degradimit tė sistemit arsimor. Nė debat madje ėshtė thėnė se shkollat kanė devijuar nga institucione arsimore nė "institucione rekreative". Nga disa folės, nxėnės tė shkollave tė mesme, ėshtė theksuar se nė shkollat e komunės nuk janė funksionale kėshillat e nxėnėsve, kėshillat e shkollave dhe ato tė prindėrve e mėsimdhėnėsve. Nė raport me pushtetin komunal ėshtė thėnė se tė rinjtė mė nuk duhet tė lejojnė qė pushteti tė miratojė politika rinore pa konsultimin e tyre. "Pėr ne, asgjė pa ne", kjo duhet tė jetė moto jona nė kėtė rrafsh, ka propozuar njė diskutues. Tryeza debatuese ėshtė organizuar nė kuadėr tė zbatimit tė projektit "Fuqizimi politik i tė rinjve", tė cilin financiarisht e ka mbėshtetur OSBE-ja. "Nė kuadėr tė kėtij projekti janė organizuar 5 module trajnimi dhe 2 tryeza debatuese", i ka thėnė KD-sė Kastriot Bushi. Sipas tij, anėtarėt e rrjetit "Zgjohu", nė kuadėr tė moduleve trajnuese, kanė dėgjuar ligjėrata me kėto tema: zhvillimi i shoqėrisė civile, institucionet komunale, roli i mediave nė shoqėrinė civile, barazia gjinore dhe avokimi e lobimi. Zyrtarė tė OSBE-sė ndėrkaq e kanė vlerėsuar tė suksesshėm kėtė projekt.

 

MEF-i i ka lėnė pa rrogat e korrikut edhe tė punėsuarit nė 2 programe buxhetore tė KK tė Kaēanikut

Disa kot i presin pagat e korrikut

Nga DA-ja ėshtė kėrkuar ta reduktojė numrin e tė punėsuarve nė sektorin komunal tė arsimit pėr 36 sish, ndėrsa pėrgjegjėsit e kėsaj drejtorie kanė theksuar se nuk kanė mundur ta bėjnė njė gjė tė tillė pėr shkak se kontratat e punės tė punėsuarve u skadojnė mė 31 gusht

Kaēanik, 5 gusht (KOHA Ditore)- Ministria e Ekonomisė dhe Financave ua ka bllokuar mjetet e rrogave tė korrikut edhe tė punėsuarve nė shėrbimin civil komunal tė KK tė Kaēanikut dhe atyre tė sektorit komunal tė arsimit, kanė thėnė tė premten zyrtarė komunalė. "Bllokimi i rrogave tė korrikut pėr tė punėsuarit nė administratėn komunale ėshtė rezultat i njė lėshimi teknik tė zyrtarėve tė MEF-it", ka theksuar Fikri Vėrbani, drejtor i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave. Sipas tij, numri i tė punėsuarve nė shėrbimin civil komunal (127 sish) ėshtė nė pėrputhje me projeksionet buxhetore. "Edhe mjetet pėr pagesė janė dispozicion", ka pohuar Vėrbani. Drejtori i DEF-it ka thėnė se ndėrkohė zyrtarėt komunalė janė sqaruar me autoritetet e MEF-it pėr gabimin e bėrė nga kėta tė fundit. "Me zyrtarėt e MEF-it jemi sqaruar pėr kėtė lėshim tė tyre dhe ata na kanė premtuar se sė shpejti do tė bėhet debllokimi i mjeteve", ka thėnė Vėrbani. Sa i pėrket sektorit komunal tė arsimit ėshtė vlerėsuar se problemi ekziston. "Me projeksionet buxhetore numri i tė punėsuarve nė sektorin komual tė arsimit ėshtė paraparė tė jetė 636, ndėrsa aktualisht nė listat e pagave janė 672 sish ( 36 mė shumė)", ka pohuar drejtori i DEF-it. Kolegu i Vėrbanit i Drejtorisė sė Arsimit, Azem Guri, ndėrkaq ka thėnė se 36 punėtorėt tepricė, sipas MEF-it, nuk kanė mundur tė hiqen nga listat e rrogave pėr muajin korrik pėr shkak se kontrata e punės u skadon mė 31 gusht. Guri ka pohuar se DA-ja nė shtator planifikon ta reduktojė numrin e tė punėsuarve pėr 15 sish e jo pėr 36 sa ka kėrkuar MEF-i. "Pėr shkak tė specifikave tė komunės sonė kemi vlerėsuar se ėshtė e pamundur qė numri i tė punėsuarve nė arsim tė reduktohet pėr aq sa ka kėrkuar Departamenti i Thesarit dhe ai i Buxhetit i MEF-it", ka deklaruar Guri. "Lufta" e argumenteve ndėrmjet DA-sė dhe MEF-it lidhur me kėtė problem vazhdon.

 

Nė takimin e radhės tė Kėshillit komunal tė sigurisė tė Kaēanikut

Gjendja e sigurisė e mirė, por vazhdon dėmtimi i pyjeve

KAĒANIK, 8 GUSHT (KOHA Ditore) - Ėshtė vlerėsuar e mirė gjendja e sigurisė nė Komunėn e Kaēanikut nė mbledhjen e radhės tė Kėshillit komunal tė sigurisė, tė hėnėn, tė cilėn e ka udhėhequr kryetari i KK-sė, Xhelal Gashi. "Sa i pėrket rendit dhe qetėsisė publike gjendja ėshtė relativisht e mirė", ka thėnė nė takim togeri i SHPK-sė, Nuhi Dema, ushtrues detyre i komandantit tė stacionit policor nė Kaēanik. Si prishje tė theksuara tė rendit dhe qetėsisė publike gjatė periudhė ndėrmjet dy takimeve, togeri Dema e ka pėrmendur njė rast tė shtėnies me armė dhe vėnien e zjarrit njė shtėpie tė pabanuar.

Mė pak armė ilegale tė gjetura, tė shtėnat "specialitet" i dasmave

Se nuk ka pasur incidente tė rėnda gjatė periudhės 1-muajshe ka thėnė edhe eprori i polak KFOR-it, Tomasz Suėinski. Ai ka pohuar se KFOR-i ka vazhduar me bastisje rutinore shtėpish nė kėrkim armėsh ilegale, ndėrsa ka theksuar se nga bastisja nė bastisje janė duke u gjetur mė pak armė tė tilla. "Ose ėshtė zvogėluar numri i armėve ilegale, ose poseduesit e kanė perfeksionuar fshehjen e tyre", me kėto fjalė Suėinski i ka komentuar rezultatet e pakta tė KFOR-it nė gjetjen e armėve ilegale. Ai ndėrkaq nuk ka harruar tė nėnvizojė se patrullat e KFOR-it janė duke regjistruar edhe "tė shtėna festive" nė dasma. "Do tė ishte mirė tė veprohet nė parandalimin e kėsaj dukurie pėr shkaqe sigurie", ka kėrkuar Suėinski.

Shqetėsuese dukuria e prerjes ilegale tė drunjve nė pyje

Anėtarėt e Kėshillit komunal tė sigurisė kanė reflektuar edhe pėr prerjet ilegale tė drunjve nė pyje, mirėpo nuk kanė dhėnė pėrgjigje eksplicite se si tė parandalohet kjo dukuri. I tėrė muhabeti ėshtė karakterizuar me dhėnie shifrash pėr pėrmasat e kėsaj dukurie. Agim Luzha, zyrtar i Ekonomisė Pyjore nė Kaēanik, ka theksuar se rojtarėt e pyjeve sivjet i kanė dorėzuar rreth 700 fletėparaqitje nė gjykatė pėr prerje ilegale drunjsh. Ndėrkaq, kryetari i Gjykatės Kmunale nė Kaēanik, Hebib Livoreka, ėshtė shprehur se lėndė penale qė kanė tė bėjnė me prerje ilegale drunjsh nė vazhdimėsi kanė qenė me pėrparėsi pėr kėtė gjykatė. Pėrfaqėsuesi i UNMIk-ut, Jaroslav Kozak, ka kėrkuar qė tė kontrollohet edhe prerja e drunjve nė pyjet nė pronėsi private. Shefi i Zyrės rajonale tė OSBE-sė nė Shterpcė, Francis Carlier, ka kėrkuar nga Luzha tė dijė se a ka Ekonomia Pyjore nė Kaēanik numėr tė mjaftueshėm njerėzish pėr tė ushtruar veprimtari me efektshmėri tė duhur, kurse ka marrė pėrgjijge negative.

   

  • Sipas drejtorit tė DSHMS-sė

  • Banorėt e Kaēanikut pinė ujė cilėsor

Nga mostrat ujėrave tė 10 mjediseve rurale kanė dalė tė ndotura ato tė marra nė Begracė dhe Provoli

KAĒANIK, 9 GUSHT (KOHA Ditore) - Banorėt e qytetit Kaēanik pinė ujė cilėsor, kanė thėnė tė martėn zyrtarė komunalė. "Bazuar nė rezultatet e fundit tė bėra nė laboratorėt e Departamentit tė Shėndetit Publik dhe Ambientit tė Ferizajt, ka dalė se ujėrat e rrjetit tė ujėsjellėsit nė Kaēanik janė cilėsore", ka theksuar Misim Sopa, drejtor i Drejtorisė sė Shėndetėsisė dhe Mirėqenies Sociale. Tubat e rrjetit tė ujėsjellėsit nė Kaēanik mbushen me ujėra nga burimet e Sharrit. Sipas Sopės, DSHMS-aj ka kontratė me DSHPA-nė pėr bėrjen e analizave kimike dhe bakteriologjike tė mostrave tė ujit nga lokalitetet e komunės ēdo 3 muaj. Ndėrkaq, vartėsi i Sopės, inspektori sanitar Besnik Bajra, ka pohuar se janė analizuar edhe mostrat e ujėrave qė shfrytėzohen pėr pije nė 10 mjedise rurale, ndėrsa rezultatet flasin se ujėrat janė tė papijshėm nė dy lokalitete. "Sipas rezultateve laboratorike, ujėrat e mostrės sė marrė nė Provoli janė tė ndotura me substanca kimike, kurse nė dy mostrat e marra nė Begracė ėshtė konstatuar edhe prezenca e bakterieve me prejardhje fekale", ka theksuar Bajra. Nė Provoli mostra e ujit ėshtė marrė nė njė pus nė afėrsi tė njė shitoreje, ndėrsa nė Begracė nė pusin e njė shtėpie dhe nė atė tė SHF-sė "7 Shtatori". DSHPA-ja ka sugjeruar edhe masat qė duhen marrė pėr t'i asgjėsuar bakteriet e konstatuara nė mostrat e ujėrave tė marra nė Begracė. "Ujėrat qė kanė treguar ndotje bakterore duhet tė dezinfektohen me klor dhe, derisa bėhet fjalė pėr bakterie me prejardhje fekale, duhet eliminuar edhe burimet e ndotjes", thuhet ndėr tė tjera nė raportin e nėnshkruar nga Minire A. Reēica, specialiste e ekologjisė humane. Inspektori Bajra ka nėnvizuar se Drejtoria e Arsimit me kohė ėshtė "urdhėruar" qė tė bėjė klorifikimin e ujėrave tė puseve tė tė gjitha shkollave nė terren. Nė kėtė rrafsh ai ka thėnė se pusi i shkollės nė fshatin Lenishtė (ish-Llanishtė) ėshtė mbyllur para 3 muajsh pėr shkak se analizat laboratorike ujėrat e tij i kanė nxjerrė katastrofalisht tė ndotura.

   

  • Qeveria e Kosovės e ka pėrmbushur njė kėrkesė
  • Hanit tė Elezit - pilotnjėsia me gjithsej 11 zona kadastrale

KAĒANIK, 11 GUSHT (KOHA Ditore) - Nė qoftė se Qeveria e Kosovės nuk e shpallė tė dėshtuar edhe tė ashtuquajturin Plan B tė decentralizimit, atėherė Hani i Elezit do tė bėhet pilotnjėsi komunale me gjithsej 11 zona kadastrale. Kėshtu ka premtuar edhe publikisht ministri i Pushtetit Lokal, Lutfi Haziri, ndėrsa me kėtė vendim e ka pėrmbushur kėrkesėn e parisė sė Hanit tė Elezit.

Emrat e lokaliteteve qė do t'i pėrkasin pilotnjėsinė komunale

Zyrtarė komualė tė Kaēanikut tė enjten kanė pohuar se pos lokalitetit tė Hanit tė Elezit, nė kuadėr tė kėsaj pilotnjėsie komunale do tė pėrfshihen edhe 10 fshatra pėrreth. "Nė kuadėr tė pilotnjėsisė komunale ėshtė paraparė tė jenė kėto lokalitete: Hani i Elezit, Dimca, Rrezana (ish-Rezhanca), Vitmiri (ish-Vėrtomica), Demiraj (ish-Neqfci), Dremjaku, Puset e Nikės (ish-Pusteniku), Paldonica, Kryeniku (ish-Kriveniku), Burimi (ish-Seēishta) dhe Gurana (ish-Goranca)", ka theksuar Mallzum Qajani, nėnkryetar i KK tė Kaēanikut nga Hani i Elezit. Me kėtė vendim tė Qeverisė sė Kosovės ėshtė hequr nga agjenda vėrejtja kryesore e parisė sė Hanit tė Elezit lidhur me pilotnjėsinė e re komunale,sepse edhe nė Han tė Elezit kanė qenė kundėr shtrirjes sė pilotnjėsisė komunale vetėm nė njė zonė kadastrale.

Pilotnjėsia do t'i ketė rreth 8.300 hektarė sipėrfaqe

Nė shėrbimin e kadastrės tė Drejtorisė sė Gjeodezisė, Kadastrės dhe Pronėsisė kanė theksuar ndėrkaq se pilotnjėsia komunale e Hanit tė Elezit me 11 zona kadastrale tė parapara do t'i ketė gjithsej 8.294 hektarė, 37 arė dhe 53 metra katrore sipėrfaqe. "Me pilotnjėsinė komunale tė Hanit tė Elezit shkon 28,19 pėr qind e territorit tė Komunės sė Kaēanikut", ka theksuar Vehbi Koraēi, koordinator i shėrbimit tė kadastrės. Ai ka pohuar se me kėtė ndarje territoriale Hani i Elezit matanė kufirit do tė fqinjėsojė me Shkupin, ndėrsa Kaēaniku me Tetovėn pėrmes vendkalimit jokomercial kufitar nė Qafėshqipe (ish-Glloboēicė).

 

Kompania komercializuese e ēimentores nė Han tė Elezit edhe njė herė dėshmohet se ėshtė serioze

"Sharrcemi" respekton kontratėn e pėrgjithshme kolektive

"Nisma pėr zbatimin e kontratės ka ardhur nga menaxhmenti i fabrikės", ka theksuar Hasan Reēi, kreysindikalist

KAĒANIK, 12 GUSHT (KOHA Ditore) - Kontrata e pėrgjithshme kolektive e firmosur vjet nga Qeveria e Kosovės, BSPK-ja dhe Oda Ekonomike e Kosovės, bashkė me aneksin e saj tė nėnshkruar sivjet nga palėt e sipėrpėrmendura, nga 1 korriku ka nisė tė zbatohet nė ēimentoren "Sharrcem" nė Han tė Elezit, u kanė thėnė gazetarėve drejtues tė sindikatės sė tė punėsuarve nė kėtė fabrikė, tė enjten pasdite. "Marrėveshja pėr zbatimin e kontratės kolektive ėshtė arrituar nė takimin e pėrfaqėsuesve tė sindikatės dhe disa anėtarėve tė stafit menaxhues me nė krye drejtorin e pėrgjithshėm Raoul Waldburger", ka thėnė Hasan Reēi, kryesindikalist. Ai ka pohuar se nisma pėr zbatimin e kontratės sė pėrgjithshme ka ardhur nga menaxhmenti. Sipas tij, deri mė 1 korrik ka qenė nė fuqi kontrata interne kolektive e firmosur nga menaxhmenti dhe sindikata, mė 19.3.2003. "Ėshtė e vėrtetė se menaxhmenti deri tashti e ka pėrfillur nė tėrėsi kėtė kontratė", ka pohuar ndėrkaq Fadil Hysaj, kryetar i deritashėm i sindikatės sė tė punėsuarve nė "Sharrcem".

Asnjė punėtori nuk i ėshtė ndėrprerė marrėdhėnia e punės

Ēimentorja "Sharrcem" ėshė komercializuar mė 13.6.2000, ndėrsa me qira pėr 10 vjet e ka marrė kompania e njohur zvicerane "Holcim" ( e dyta nė botė pėr prodhimin e ēimentos). Me kontratėn e qiramarries komercializuesi ishte obliguar qė asnjė punėtori tė mos ia ndėrpresė marrėdhėnien e punės deri mė 13.6.2005. " Edhe pas 13 qershorit menaxhmenti nuk ia ka ndėrprerė marrėdhėnien e punės asnjė punėtori", ka nėnvizuar Hysaj. Ai dhe Reēi kanė pohuar se nė fabrikė vazhdojnė tė punojnė 518 punėtorė, kurse 193 gjenden nė pushim me pagesė nė lartėsi prej 60 pėr qind tė rrogave tė tyre. Sipas tyre, rroga mesatare e tė punėsuarve nė "Sharrcem" ėshtė rreth 400 euro.

Kompania "Holcim" vazhdon ta ketė "vizėn" e sindikatės

Ēimentorja "Sharrcem" kėtė vjeshtė pritet tė nxjerret nė tender pėr privatizim, ndėrsa drejtori i pėrgjithshėm Waldburger mė herėt i ka thėnė KD-sė se "Holcimi" ėshtė i interesuar ta blejė. Reēi e Hysaj kanė nėnvizuar se kompania "Holcim" vazhdon ta ketė "vizėn" e sindikatės pėr t'u bėrė pronare e ēimentores "Sharrcem". "E kemi thėnė edhe mė herėt se nė qoftė se do tė jenė 3 ofertues me oferta pėrafėrsisht tė njėjta, ne jemi pėr 'Holcimin'", kanė ritheksuar ata.

 

Njė i ri vdes nė aksident trafiku

KAĒANIK, 16 GUSHT (KOHA Ditore) - Avni (Gani) Ceka (22), nga fshati kufitar Qafėshqipe (ish-Glloboēicė) i Kaēanikut, ka vdekur nė njė aksdent trafiku nė orėt e para tė sė martės, kanė thėnė burime tė SHPK-sė nė Kaēanik. Sipas kėtyre burimeve, tė martėn, rreth orės 2:00, vetura e tipit "Golf", nė tė cilėn ndodhej i ndjeri dhe 2 bashkėudhėtarė, derisa po lėvizte nė drejtim tė Qafėshqipes, kishte devijuar nga rruga nė njė pikė tė aksit rrugor Doganaj -Tetovė, nė vendin e quajtur Ura e Banovinės. Burimet kanė theksuar se Avni Ceka kishte vdekur nė vend si pasojė e gjakderdhjes nė tru, ndėrsa nuk kishin hollėsi tjera lidhur me aksidentin. Bashkėudhėtarėt e tė ndjerit, Sali Ceka dhe Munih Ceka, kishin pėsuar vetėm lėndime tė lehta dhe pas ndihmės sė parė tė dhėnė nė QKMF-nė nė Kaēanik ishin lėshuar pėr kurim nė shtėpi. 

Kurbetēinjtė i marrin dokumentet e kėrkuara brenda ditės

KAĒANIK, 16 GUSHT (KOHA Ditore) - Kurbetēinjtė kaēanikas tė cilėt aplikojnė pėr dokumente tė ndryshme nė shėrbimin e ofiqarisė ato i marrin brenda ditės, kanė theksuar zyrtarė tė kėtij shėrbimi, tė hėnėn. "Kemi marrė vendim qė lėndėt e kurbetēinjve tė kenė pėrparėsi", ka theksuar Murtez Mema, koordinator i shėrbimit. Sipas tij, ky vendim ėshtė marrė me qėllim qė kurbetēinjtė ta ndiejnė se ėshtė edhe i tyri shėrbimi civil komunal dhe tė mos humbin ditė nga pushimet e tyre nė vendlindje duke bredhur pas dokumenteve. Mema ka thėnė se nuk kanė ndonjė shifėr pėr dokumentet e lėshuara pėr kurbetēinjtė nga 1 qershori pėr shkak se nuk bėjnė ndarje tė lėndėve nė raportet mujore, ndėrsa ka pohuar se gjatė korrikut ka pasur njė "invazion" palėsh. "Gjatė korrikut janė lėshuar gjithsej 2.234 dokumente ose mesatarisht 102 sosh brenda njė dite pune, kurse jo pak nga aplikacionet kanė qenė tė qytetarėve kaēanikas me qėndrim tė pėrkohshėm nė vende gjithandej botės", ka thėnė Mema. Nė kėtė kontekst ai ka nėnvizuar se vetėm certifikata lindjesh gjatė korriku janė lėshuar gjithsej 1.286. Koordinatori i shėrbimit tė ofiqarisė ka sqaruar se nga 1.1.2004 kurbetēinjtė, nė komunat nė tė cilat janė tė regjistruar, mund t'i bėjnė regjistrimet e fėmijėve tė lindur jashtė, kurorėzimet dhe vdekjet. "Me kėrkesė tė palėve me qėndrim tė pėrkohshėm jashtė, gjatė korrikut nė kėtė shėrbim janė regjistruar 76 lindje jashtė, njė vdekje dhe 9 kurorėzime", ka saktėsuar Mema. Ndėrkaq, me efektshmėrinė e shėrbimit tė ofiqarisė ėshtė shprehur tė jetė i kėnaqur edhe drejtori i Drejtorisė sė Administratės sė Pėrgjithshme, Heset Loku. "Deri tashti nuk ka pasur asnjė ankesė nga palėt tė cilat kanė kėrkuar dokumente nė shėrbimin e ofiqarisė, pėrfshirė edhe kurbetēinjtė", ka nėnvizuar Loku. Tė hėnėn nė mesditė ndėrkaq asnjė kurbetēar nuk ishte nė zyrėn pritėse pėr tė aplikuar pėr ndonjė dokument.

 

 

Gjashtė muaj kanė kaluar pa investime tė rėndėsishme nė Komunėn e Kaēanikut

Janė realizuar vetėm 9 miniprojekte, investimi 36 mijė euro

Nė dy projekte kapitale ndėrkaq ėshtė participuar me 45.022 euro

Kaēanik, 17 gusht(KOHA Ditore) - Nga tė hyrat vetjake dhe mjetet e lira tė buxhetit komunal tė Kaēanikut tė vitit pararendės fiskal, sivjet, gjatė periudhės 1 janar - 30 qershor, janė realizuar vetėm 9 miniprojekte infrastrukturore, kanė thėnė tė mėrkurėn zyrtarė komunalė. "Gjatė kėsaj periudhe nga fondi i tė hyrave vetjake janė financuar 9 miniprojekte, nė 2 projekte kapitale ėshtė participuar, ndėrsa janė dhėnė mjete edhe pėr sanimin e dėmėve tė shkaktuara nga vėrshimet e 6 dhe 7 majit", ka thėnė Agim Kuka, drejtor i Drejtorisė sė Planifikimit, Rindėrtimit dhe Zhvillimit. Sipas tij, pėr realizimin e kėtyre miniprojekteve, participimin nė 2 sosh dhe sanimin e dėmeve tė vėrshimve janė investuar gjithsej 81.805 euro. Vlera mė e vogėl e mjeteve tė dhėna pėr njė projekt ėshtė 800 euro (riparimi i urės nė Malėsi), ndėrsa mė e larta 8.741 (hartimi i projektit tė shkollės nė fshatin Begracė). Mė shumė se gjysma e mjeteve tė sipėrpėrmendura ( 45.022 euro) janė dhėnė nė formė participimi pėr asfaltimin e rrugės nga Ura e Tregut e deri te SHMP-ja (projekt i vitit tė shkuar) dhe pėr realizimin e fazės sė dytė tė rrjetit tė ujėsjellėsit nė fshatin Stagovė, tė cilin ėshtė duke e financuar organizata donatore vendėse CDF (Community Development Fund).

Financimi i projekteve sivjet ėshtė paraparė tė bėhet vetėm nga tė hyrat vetjake

Kolegu i Kukės i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave, Fikri Vėrbani, mosrealizim e asnjė projekti kapital gjatė gjysmės sė parė tė vitit e ka arsyetuar me faktin se tė gjitha projktet e tilla sivjet ėshtė paraparė tė financohen nga tė hyrat vetjake komunale. "Pėr projekte tė tilla rėndom duhet pritur gjysmėn e dytė tė vitit, kur mjetet e arkėtuara nga burime komunale arrijnė shuma tė mjaftueshme pėr tė realizimin e tyre", ėshtė shprehur ai.

Korriku me rreth 134 mijė euro tė zotuara

Vėrbani ka nėnvizuar se gjatė korrikut janė zotuar gjithsej 73.640 euro pėr 2 projekte. "Gjatė korrikut janė zotuar 47.640 euro pėr parkun e qytetit dhe 25 mijė pėr instalimin e rrjeteve tė kanalizimit fekal dhe atmosferik nė lagjen 'Ismail Qemali'", ka thėnė ai. Sipas tij, janė zotuar edhe 51.441 euro pėr rrumbullakėsimin e punimeve pėr asfaltimin e rrugės nė lagjen "Emin Duraku" (projekt i vitit tė kaluar) dhe 9.770 pėr sanimin e dėmeve tė vėrshimeve. Drejtori i DEF-it ka pohuar se sivjet Komuna e Kaēanikut "ėshtė harruar" nga Qeveri e Kosovės sa i pėrket realizimit tė ndonjė projekti kapital."Donatorėt qeveritarė sivjet nuk kanė paraparė realizimin e ndonjė projekti kapital nė komunėn tonė", ka nėnvizuar Vėrbani.

 

Dy akset "e ndara" tė magjistrales Prishtinė - Shkup "i rilidh" ura e sapondėrtuar mbi lumin Lepenc

Pritet shiriti i urės nė afėrsi tė Kaēanikut

Kaēanik, 20 gusht( Koha Ditore ) - Shefi i Zyrės sė AER-it nė Kosovė, Thierry Bernard-Guele, Ministri i Transportit dhe Telekomunikaconit, Qemajl Ahmeti, komandanti i KFOR-it, Yves de Kermabon, tė shoqėruar edhe nga komandanti i TMK-sė, Agim Ēeku, dhe tė pranishmit tjerė, pasi e kanė prerė shiritin pėrurues tė urės sė sapondėrtuar mbi lumin Lepenc nė afėrsi tė Kaēanikut, e kanė shkelur "pėr herė tė parė" asfaltin e rrugės mbi urė, tė shtunėn pasdite. "Pėrurimi i sotshėm paraqet mė shumė se njė pėrurim ure 130 metra tė gjatė dhe 10 metra tė gjėrė. Ėshtė pjesė e njė bashkėpunimi mė tė gjėrė dhe tė frytshėm ndėrmjet MTT-sė, KFOR-it dhe BE-sė", ka theksuar folėsi i parė nė pėrurim, shefi i AER-it, Bernard-Guele. Ai nuk ka harruar tė pėrmendė se kjo ėshtė ura e tetė e rindėrtuar nė magjistralen Prishtinė - Shkup, ndėrsa 4 tė tjera do tė rindėrtohen deri nė fund tė vitit. Folėsi i dytė, ministri i MTT-sė, Qemajl Ahmeti, fillimisht ka falėnderuar AER-in pėr kontribut shumė tė vlefshėm nė rindėrtimin e Kosovės pothuajse nė tė gjithė lėmenjtė e jetės dhe KFOR-in pėr ndihmė tė rėndėsishme nė shumė projekte, pėrveē se ka bėrė punė tė shkėlqyeshme nė krijimin e njė ambienti tė sigurt, siē ėshtė shprehur ai. Ministri Ahmeti ka theksuar se ndėrtimi i 12 urave nė magjistralen Prishtinė - Hani i Elezit do tė kushtojė rreth 7 milionė euro. "MTT-ja nė kėtė projekt merr pjesė me 2 milionė e 400 mijė euro, AER-i me 3 milionė dhe KFOR-i me 1 milion e 600 mijė", ka sqaruar Ahmeti. "Kjo urė do tė mundėsojė qarkullim mė tė lehtė tė njerėzve dhe automjeteve nė drejtim tė shtetit fqinj - Maqedonisė", ka vlerėsuar ministri i MTT-sė. Ndėrkaq, pėr komandantin e KFOR-it, Yves de Kermabon, ura e re ėshtė simbol i pėrparimit dhe i shpresės pėr tė ardhmen. "Nga perspektiva e KFOR-it dhe imja, kjo urė, pėrveē bukurisė arkitektonike, simbolizon edhe, sė pari, lėvizjen e lirė, dhe sė dyti, bashkėpunimin civilo-ushtarak", ėshtė shprehur Kermabon. Ai nė vazhdim ka thėnė se njė infrastrukturė e mirė rrugore e mundėson edhe lėvizjen e lirė tė njerėzve. "Njė ndėrtim i kėtillė mė bėn tė jem optimist pėr njė Kosovė mė tė mirė dhe paqėsore", ka theksuar nė fund komandanti i KFOR-it. Tre folėsit e sipėrcituar nuk kanė harruar t'u bėjnė falėnderime tė ndėrsjella partnerėve pjesėmarrės nė projekt. Punimet pėr ndėrtimin e urės nė afėrsi tė Kaēanikut, te vendi i quajtur Guri i Shpuem, kanė nisur vjet, mė 2 maj. Atėbotė inxhenierėt e KFOR-it me vetėm 150 kilogramė eksploziv e kanė shkatėrruar urėn e vjetėr. Nė ceremoninė pėruruese ėshtė thėnė se ndėrtimi i urės sė re ka kushtuar 2 milionė e 800 mijė euro.

 

Janė Shqetėsuese pėrmasat e dėmtimit tė pyjeve publike nė Komunėn e Kaēanikut

Gjithsej 173 lėndė penale tė dorėzuara nė gjykatė nga 1 janari

KAĒANIK, 21 GUSHT (KOHA Ditore) - Nė agjendėn e mbledhjes sė fundit tė Kėshillit komunal tė sigurisė tė Kaēanikut ka qenė edhe shqyrtimi i pėrmasave tė dėmtimit tė sipėrfaqeve pyjore publike nga prerėsit ilegalė tė drurėve. Nė kėtė takim ėshtė thėnė se sivjet ka njė trend tė shtuar tė dėmtimit tė pyjeve. Agim Luzha, zyrtar i Ekonomisė Pyjore nė Kaēanik, ka theksuar se sivjet, nga 1 janari, ndaj dėmtuesve janė bėrė rreth 700 fletėparaqitje nė Gjykatėn Komunale dhe atė Kundėrvajtėse nė Kaēanik.

Sivjet pritet tė thehet "rekordi" i lėndėve penale

Kryetari i Gjykatės Komunale nė Kaēanik, Hebib Livoreka, tė dielėn, ka pohuar se, sivjet, bazuar nė lėndėt gjyqėsore tė dorėzuara nė kėtė gjyakatė, ka shtim tė prerjes ilegale tė drurėve nė pyje. "Sivjet, nga 1 janari e deri mė 19 gusht, nė kėtė gjykatė janė dorėzuar gjithsej 173 lėndė qė kanė tė bėjnė me vepra penale pėr prerje ilegale tė drurėve nė pyje, nga tė cilat ndėrkohė 43 janė zgjidhur", ka thėnė Livoreka. Sipas tij, vetėm javėn e shkuar nė gjykatė kanė ardhur 50 lėndė tė kėsaj natyre. Gjykatėsi Livoreka ka nėnvizuar se kurba e lėndėve gjyqėsore tė dorėzuara nė kėtė gjykatė sivjet ka shėnuar ngritje krahasuar me vitet pararenėse. "Mė 2001 i kemi pasur gjithsej 194 lėndė tė kėtilla, 141 mė 2002, 145 mė 2003 dhe 106 sosh vitin e shkuar", ka saktėsuar Livoreka.

"Fajtore" kryesore gjendja e vėshtirė ekonomike

Livoreka ka theksuar se gjatė zgjidhjes sė lėndėve penale qė kanė tė bėjnė me prerje ilegale tė drurėve nė pyje, ka ardhur nė pėrfundim se gjendja e vėshtirė ekonomike ėshtė "fajtore" numėr njė qė i detyron njerėzit tė shkelin ligjin dhe kėshtu t'i ushqyejnė anėtarėt e familjeve tė tyre me para tė fituara nga shitja e drurėve tė vjedhur. "Refreni mė i shpeshtė qė e dėgjoj nga tė pandehurit ėshtė:"'Kėtė 'punė' nuk e bėjmė me qejf, mirėpo jemi tė detyruar pėr shkak se nuk kemi zgjidhje tjetėr pėr tė mbijetuar ekonomikisht'", ka thėnė ai.

Edhe dėnime me burgim pėr dėmtuesit

Gjykatėsi Livoreka ka sqaruar se Kodi i Pėrkohshėm Penal i Kosovės parasheh dėnime mė tė ashpra pėr prerėsit ilegalė tė drurėve nė pyje krahasuar me ish-Ligjin Penal tė Kosovės. "Me nenin 285 tė KPPK-sė, ēdo prerės ilegal i drurėve nė pyje qė kapet me mė shumė se 2 metra kub drurė mund tė dėnohet me gjobė dhe heqje lirie deri nė 1 vit, ndėrsa pėr ata qė kapen me ė shumė se 5 metra kub parashihen dėnime me gjobė dhe me burgim deri nė 5 vjet", ka sqaruar ai. Ai ka pohuar se gjatė zgjidhejs sė lėndėve penale tė kėsaj natyre nė Gjykatėn Komunale nė Kaēanik, tė paditurit janė ndėshkuar me tė gjitha dėnimet qė parasheh ligji. "Ka pasur dėnime me kusht, me gjobė, me burgim dhe dėnime kumulative (me gjobė dhe heqje lirie)", ka thėnė Livoreka. Kryetari i Gjykatės Komunale nė Kaēanik ka vlerėsuar se dėmtimi i pyjeve nuk mund tė ulet nė pėrmasa joshqetėsuese pa angazhim tė tė gjitha institucionve shtetėrore, ndėrsa nevojė imediate ai e ka ēmuar themelimin e policisė pyjore.

 

Rrezimi i Oxhakut e la te vdekur nje 19 vjecar nga Kosova ne Amerike

Nga BEQIR SINA, Nju Jork

Familja e tij nga Kacaniku(Kosove) kane bere te gjitha pergatitjet t'a dergojne kufomen per varrim ne Kosove.

LYNN - BOSTON(Masachusstes) : Ramadan Smrqaku 20 vjeēar, i tha gazetes Boston Globe, se ai nuk mendon se vdekja tragjike erdhi vetem se ai po argetohej i shtrire sebashku me dy shok ne nje lishares, duke u kolovitur, i lidhur midis nje peme dhe nje oxhakut te shtepise. Lisharsi, ishte i lidhur mire ndermjet dy pikave, mendon ai. Por, lisharsi nuk mund te mbante te gjithe ate peshe dhe se Oxhaku nuk ka qene i ndertuar mire", tha ai duke folur me nje eksenent kosovar. "Oxhaku, sipas tij nuk ka qene i ndertuar mire, prandaj ai edhe u shembe", pohon Ramadan Smrqaku 20 vjeēar shoke i viktimes. Ngjarja qe shkatoi vdekejn :

Oxhaku, rreth nje meter e 60 centimetera i larte, ishte ne shtepine e shokut te tij ne rrugen Cogswell Avenue kur u rrezua menjeher aty rreth ores 10:45 minuta te nates me kohen lokale , tha Smrqaku. Ne ate kohe nuk ishte e pershtashme te argetoheshin me lisharsin, tha ai duke pershkruar sesi si tullat e oxhakut i rane ne koke viktimes Visar Luzha duke e lene pa ndjenja ate e shoket te tij. "Visari pas goditjes nuk fliste dhe nuk merrte me fryme, ai nxirrte gjake dhe ishte nje moment i frikeshem, kur e shihje ne ate gjendje tha Smrqaku. Bashkim Luzha, ishte gjate gjithe mbremjes me te vellane dhe vellezerit e vegjel duke luajtur deri nja 10 minuta para se te ndodhte dhe tragjedia . U kthye per pune sekondash pas degjoi per shembjen e Oxhakut pasi ai kishte qene duke e pritur vellane ne autovetur, por ai nuk ishte kthyer..

Viktima i shpetoi vdekjes nga lufta por jo asaj natyrore ne spitalin "Beverly Hospital"

Duke folur per gazeten Boston Globe ai tregon se Visar Luzha, 19 vjeēar gjate luftes ne Kosove, masakres e gjenocidit serbe ne Kosove, i shpetoj vdekjes barbare, por jo vdekjes ne spitalin "Beverly Hospital" pas kater vjeteve kur ai dhe prinderit e tij tre motrat e kater vellezerit erdhen per nje jete me te mire ne Amerike. Familja e tij nga Kacaniku(Kosove) kane bere te gjitha pergatitjet t'a dergojne kufomen per varrim ne Kosove." Kjo do te thote se njeriu nuk e dine asnjeher se ku edhe kur do te vdese" thote vellai i tij Bashkimi, nje 24 vjeēar, duke u shprehur se" ndjehet shume i pikelluar, dhe s'nuk i besohet kurre se ēfare u ka ndodhur", thote Bashkimi, per gazeten Boston Globe. Autoritetet e "The Essex" distriktit dhe zyra e avokateve ne qytet, jane duke kryer te gjitha hetimet qe sollen vdekjen e 19 vjeēarit Visar Luzha nga Kaēaniku-Kosove, me banim ne Lyn(Manchesusstes) .

Visar Luzha, ka qene diplomuar ne shkollen e mesme" Lynn Classical High School" vitin e kaluar, dhe punonte si bojaxhi. Te gjithe mendojne se ai ishte shembull ne familje, shoqeri e pune e kudo. Mantor Smrqaku, 21 vjeēar, nga Chelsea, shok i viktimes tha se " ai ishte i miri i me te mireve ne shoqerine tone". "Ai ishte me nje humor te veqant, me nje familje te mire, nje njeri qe edhe kur t'i ndjeheshe keq ai kishte veti te bente te ndjeheshe sa me mire", tha nje shoke tjeter i tij Sedat Xhemaili, 18 vjeēare.

Visar Luzha, i cili ka qene i gjate 5 feet 8 inches, (1 meter 72 centimeter), thane ata se i pelqenete te luante Basketboll dhe Futboll. Kishte deshire te degjonte muzike moderrne shqiptare(Albanian rap) , shpesh her ka ndjekur koncerte nga grupe te ndryshme ne Nju Jork. Kishte deshire kalvitej ne lishares me shoket ne breg te ndertesave ne Revere Beach aty ku kishte edhe shoket.

Familja pret e percjell miqet e shoket

Nderkaq, dje pas dite para shtepise se tij ne rrugen "Chatham Street" ne lagjen Lynn, vellai i viktimes, shoket e miqet e tij ne krye te shtepise presin ngushellimet e ndersa ne verande ata kane ngrtiur flamurin shqiptar - kuq e zi, ne shenje kujtimi. "Ai ishte nje djale i mrekullushem - nje i ri i mire" tha Veli Luzha 22 vjeēar vellai i madh, dhimbja eshte me te vertet e madhe kujtimi i tij do te jete i paharrur".

Me pėlqim tė ekzekutivit komunal tė Kaēanikut

Vendparkimi i motelit "Kalaja" shndėrrohet nė miniqendėr tregtare

KAĒANIK, 23 GUSHT (KOHA Ditore) - Nė vendparkimin e motelit nė pronėsi publike "Kalaja", i ndėrtuar nė hapėsirat e kalasė mesjetare nė Kaēanik, kėto ditė "kanė mbirė" dy lokale afariste tė ndėrtuara me material tė fortė dhe njė qoshk, ndėrsa zyrtarė komunalė tė martėn kanė thėnė se bėhet fjalė pėr lokale me leje. "Pronarėve tė kėtyre lokaleve u janė lėshuar leje tė pėrkohshme pėr objekte tė tipit montazh", ka theksuar Afrim Fuga, inspektor i ndėrtimtarisė. Ai ka sqaruar se lejet aplikuesve u janė lėshuar pasi fillimisht kėrkesat e tyre kanė kaluar nė kėshillin e drejtorėve. Ndėrkaq, disa burime tė cilat kanė folur me kusht anonimiteti i kanė thėnė KD-sė se vendparkimi dhe moteli i sipėrpėrmendur janė prona tė ndėrmarrjes tregtare shoqėrore "Sharri". "Me kėtė vendim qeveria komunale e ka sfiduar AKM-nė", ka theksuar burimet. Sipas zyrtarėve komunalė, pohimet e burimeve nuk qėndrojnė. "Moteli bashkė me vendparkimin janė prona tė komunės", ka thėnė me siguri tė plotė Ismet Bela, nėpunės i shėrbimt tė kadastrės. Mbase vendimi i ekzekutivit komunal nuk mund tė kontestohet nė rafshin ligjor, mirėpo me siguri se nuk mund tė pėrligjet sa i pėrket rregullimit urbanistik me shije estetike tė qendrės sė Kaēanikut. Pėr tė dhėnė kėtė vlerėsim nuk ka nevojė tė jesh ekspert me diplomė tė fakultetit tonė publik, kanė thėnė qytetarė kaēanikas tė kontaktuar nga KD-ja. Nga pėrfundimi i luftės e deri tashti moteli "Kalaja" ka qenė jashtė funksionit. Ai ka shėrbyer si strehimore kolektive pėr familjet e mbetura pa shtėpi. Aktualisht nė kėtė motel vazhdon tė banojė vetėm njė familje.

 

Sipas kompetentėve tė Kaēanikut, me bekimin e kompanisė publike rajonale tė ujėrave "Bifurkacioni"

Neredimja, "deponi" e ujėrave tė zeza tė kampit "White Eagle"

"Derdhja vazhdon tė bėhet nga cisterna tė firmės MSS'Prishtina' drejtpėrdrejtė nė lumė nė njė pikė nė veri tė Kaēanikut", ka theksuar Enver Zharku, inspektor mjedisor

KAĒANIK, 26 GUSHT (KOHA Ditore) - Kompetentė tė Drejtorisė sė Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Mbrojtjes sė Mjedisit tė KK tė Kaēanikut, tė premten, kanė thėnė se firma MSS"Prishtina" ėshtė duke vazhduar me derdhjen e drejtpėrdrejtė tė ujėrave tė zeza tė kampit "White Eagle" tė ushatrakėve polakė tė KFOR-it nė lumin Neredime. "Derdhja vazhdon tė bėhet nga cisterna tė firmės MSS'Prishtina' drejtpėrdrejtė nė lumė nė njė pikė nė veri tė Kaēanikut", ka theksuar Enver Zharku, inspektor mjedisor. Ai ka nėnvizuar se derdhja e ujėrave tė zeza drejtpėrderejtė nė lumė ėshtė veprim i kundėrligjshėm qė sanksionohet me ligjin pėr ujėrat. Cisterna e firmės MSS"Prishtina" pėr herė tė fundit ishte parė dhe evidencuar nė raport zyrtar nga inspektori Zharku, mė 4.7. 2005. Ai ka pohuar se firma e sipėrpėrmendur ka kontratė me KFOR-in (polakėt) pėr transportimin e ujėrave tė zeza nga hapėsirat e kampit "White Eagle", nė afėrsi tė fshatit Koxhaj tė Kaēanikut, ndėrsa derdhjen nė lumė ėshtė duke e bėrė me bekimin e kompanisė rajonale publike tė ujėrave "Bifurkacioni" me seli nė Ferizaj. "'MSS'Prishtina' dhe 'Bifurkacioni', mė 14.9.2004, e kanė nėnshkruar kontratėn numėr 787 me tė cilėn tė parės i ėshtė lejuar derdhja e drejtėpėrdrejtė e ujėrva tė zeza nė lumė", ka pohuar inspektori mjedisor Zharku. Sipas tij, kontrata ėshtė nėnshkruar nga Behxhet Haxholli, pronar i MSS-sė "Prishtina" dhe Gani Mustafa, drejtor i "Bifurkacionit", ndėrsa me kėtė kontratė kėsaj tė fundit nė xhirollogarinė bankare i transferohen nga 50 centė pėr ēdo metėr kub ujė tė derdhur nė Neredime. I sipėrcituari ka pohuar se ndaj MSS-sė "Prishtina" ka bėrė padi edhe nė gjykatė. "Padinė e kam bėrė nė Gjykatėn Kundėrvajtėse nė Kaēanik, mė 20.7.2005, ndėrsa lėnda ende nuk ėshtė zgjidhur", ka thėnė Zharku. Ai ka theksuar se pėr kėtė problem ėshtė njoftuar edhe KFOR-i (polakėt), MMPH-ja dhe KK i Ferizajt. "Sipas informatave qė i kam, KFOR-i (polakėt) para dy javėsh ia ka vazhduar kontratėn MSS-sė 'Prishtina' pėr tė vazhduar me transportimin e ujėrave tė zeza nga hapėsirat e kampit", ka thėnė inspektori mjedisor Enver Zharku.

Objekti i riparuar i urgjencės ėshtė shndėrruar nė "monument historik"

KAĒANIK, 28 GUSHT (KOHA Ditore) - Ka kaluar mė shumė se njė vit nga riparimi i objektit tė urgjencės tė Qendrės Kryesore tė Mjekėsisė Familjare nė Kaēanik, ndėrsa ai vazhdon tė jetė jashtė funksionit pėr mungesė inventari dhe pajisjesh medicinale, kanė thėnė zyrtarė komunalė dhe shėndetėsorė. "Nė korrik tė vitit tė shkuar objekti ka qenė i gatshėm pėr shfrytėzim", ka pohuar Qamil Stagova, drejtor i Drejtorisė sė Urbanizmit. Pėr riparimin e objektit tė urgjencės Ministria e Shėndetėsisė dhe Banka Botėrore atėbotė i kishin investuar 113 mijė euro. Ndėrkaq, nė QKMF janė shprehur se objekti vazhdon t'i ketė dyert e mbyllura pėr pacientė. "Objekti nuk ėshtė duke u shfrytėzuar pėr mungesė inventari dhe pajisjesh medicinale", ka theksuar mjekja Nerxhivane Gula, e caktuar tė udhėheq me QKMF-ė deri sa tė kthehet nga pushimet drejtori Nejazi Luma.

Komuna thotė se nuk ka fonde, MSH-ja nuk pėrgjigjet

Drejtori i Drejtorisė sė Shėndetėsisė dhe Mirėqenies Sociale, Misim Sopa, ka thėnė se pajisjen e objektit tė urgjencės me inventar dhe pajisje medicinale komuna nuk e ka futur nė listėn e projekteve qė do t'i financojė sivjet. "Shkurtimi i grantit qeveritar tė buxhetit tė komunės tė vitit fiskal 2005 e ka pamundėsuar futjen nė listė pėr realizim sivjet tė kėtij projekti", ėshtė arsyetuar ai. Sopa ndėrkaq ka thėnė se vjet, mė 14 korrik, i ėshtė bėrė kėrkesė me shkrim Ministrisė sė Shėndetėsisė pėr ta mbėshtetur financiarisht projektin pėr bėrjen me inventar dhe pajisje medicinale tė shėrbimit tė urgjencės. "Deri tashti nuk kemi marrė pėrgjigje", ka deklaruar drejtori i DSHMS-sė.

Edhe tė zotėt e shtėpisė ia kanė kthyer shpinėn

Duke qenė jashtė funksionit, objekti i riparuar i urgjencės ka mbetur "i harruar" nga tė gjithė. Me tė hyrė nė oborrin e tij hetohet se atij ia kanė kthyer shpinėn tė gjithė, madje edhe tė zotėt e shtėpisė. Gjithandej hapėsirave tė parapara pė gjelbėrim "kanė lėshuar shtat" barėrat e egėr dhe shkurret. Tė punėsuar nė QKMF kanė deklaruar se objekti ka filluar tė dėmtohet brenda, ashtu siē rėndom ndodhė me objektet e pabanuara. "Ka mbetur si njė monument historik", ėshtė shprehur ndėrkaq Nazif Reka, kryetar i sindikatės sė tė punėsuarve nė QKMF-nė nė Kaēanik.

 

Njėzet pėr qind tė fėmijėve kaēanikas prindėrit i detyrojnė tė punojnė

KAĒANIK, 30 GUSHT (KOHA Ditore) - Njėzet pėr qind e fėmijėve kaēanikas qė punojnė fizikisht kėtė e bėjnė pėr shkak se janė tė detyruar nga prindėrit, ėshtė thėnė tė martėn nė tryezėn debatuese tė organizuar nga Forumi i OJQ-ve tė Kaēanikut me temė:"Parandalimi i punės sė detyrueshme pėr fėmijėt". "Nga intervistimi i njė numri fėmijėsh qė shesin cigare dhe punojnė fizikisht ka dalė se 70 pėr qind kėtė e bėjnė pėr shkak tė gjendjes sė vėshtirė ekonomike, ndėrsa jo pak nga nga kėta fėmijė janė mbajtės tė familjeve tė tyre", ka theksuar Arijeta Jusufi, koordinatore e Qendrės sė Mbrojtjes sė Gruas dhe Fėmijės nė Kaēanik. Nė kėtė kontekst ajo ka sqaruar se 20 pėr qind tė tė intervistuarve kanė deklaruar se prindėrit i detyrojnė tė punojnė, ndėrsa 10 pėr qind me vetėdėshirė. Nga folės tjerė nė tryezė ėshtė thėnė nga shitja e cigareve dhe kėrkimi i lėmoshės, njė numėr fėmijėsh janė duke kaluar nė sjellje devijante duke u shndėrruar nė tipa asocial. Pėrfaqėsues tė SHPK-sė tė njėsitit "Policia nė bashkėsi" kanė vlerėsuar se fėmijėt lypsarė dhe ata qė punojnė apo shesin cigare shumė lehtė po bėhen edhe pre e krimit. "Tė miturit janė autorė tė njė pėrqindje tė madhe tė veprave penale", ka thėnė njė police. Debati nė vazhdim ėshtė fokusuar nė kėrkimin e shkaqeve qė janė duke "duke i detyruar" fėmijėt tė lypin e tė punojnė, ndėrsa ėshtė thėnė se "fajtore" kryesore pėr kėtė ėshtė varfėria e skajshme e njė pėrqindjeje tė konsiderueshme familjesh. Koordinatori i shėrbimit social tė Drejtorisė sė Shėndetėsisė dhe Mirėqenies Sociale, Avdi Vėrbani, ka vlerėsuar se edhe tė punėsuarit qė paguhen nga Buxheti i Konsoliduar i Kosovės janė raste sociale. "Nuk ėshtė ēudi prandaj qė refreni migjenian 'A do qymur zotni?' tashti ėshtė zėvendėsuar me 'A do cigare zotni?'", ėshtė shprehur ai. Pėr shkak tė varfėrisė evidente, ai ka thėnė se kjo dukuri nuk mund tė parandalohet tėrėsisht, ndėrsa ka kėrkuar qė tė veprohet mė drejtim tė ruajtjes sė kėtyre fėmijėve nga sjelljet devijante dhe aktivitetet kriminale. 

Nė kėtė kontekst sociologu i Qendrės sė Punės Sociale nė Kaēanik, Bedri Elezo, u ka apeluar OJQ-ve qė tė bėhen pjesė e zgjidhjes sė kėtij problemi bashkė me institucionet. Nė tryezė ėshtė pohuar madje se edhe familja dhe shkolla nuk janė pa faj. "Nė kėtė kohė tranzicioni si duket nuk po funksionojnė mė as familja dhe as shkolla", ėshtė shprehur Kastriot Bushi, drejtor ekzektuiv i OJQ-sė rinore "Zgjohu". Ai ka nėnvizuar se familja dhe shkolla duhet tė menaxhojnė me kohėn e nxėnėsve pėr tė mos u lėnė atyre hapėsirė qė energjitė t'i shpenzojnė aty ku nuk duhet.

 

Pas gjykimit pėr vepėr tė dytė penale nė Gjykatėn Komunale nė Kaēanik

Dy tė burgosur u ikin policėve tė SHPK-sė

KAĒANIK, 31 GUSHT (KOHA Ditore) - Burim Gafurr Loku ( 1980) dhe Mensur Nait Loku (1983), tė dy nga Hani i Elezit, u kanė ikur tre policėve tė SHPK-sė pas gjykimit pėr vepėr tė dytė penale nė Gjykatėn Komunale nė Kaēanik, kanė thėnė tė mėrkurėn burime nga gjykata dhe zyrtarė tė SHPK-sė nė Kaēanik. "Tė burgosurit u kanė ikur policėve tė martėn, rreth orės 13:30 minuta, duke kėrcyer nga dritarja e zyrės nė tė cilėn presin palėt tė cilat kanė punė nė gjykatė, derisa po qėndronin aty tė paprangosur", kanė theksuar burimet. Sipas kėtyre burimeve, policėt qė po i shoqėronin tė ikurit i kanė lejuar ata tė qėndrojnė tė paprangosur nė zyrėn pritėse dhe, derisa po i ruanin te dera, tė ikurit kanė kėrcyer nga dritarja dhe janė larguar nė drejtim tė panjohur. Dritarja nga e cila kanė kėrcyer tė arratisurit nuk ėshtė nė lartėsi mė tė madhe se 3 metra nga trotuari i rrugės qė shtrihet pėrskaj objektit tė gjykatės. Ramadan Gudaēi, gjykatės, ka thėnė se tė ikurit janė sjellur nga Burgu i Dubravės, ku po vuanin dėnimim me burgim pėr njė vepėr penale, e pėr t'u gjykuar pėr njė vepėr tjetėr po ashtu penale. "Gjykimi ka pėrfunduar rreth orės 13:20 minuta, ndėrsa dy tė pandehurit janė shpallur fajtorė dhe janė me nga 8 muaj burgim pėr vepėr penale vjedhje tė rėndė nė bashkėveprim e sanksionueshme me nenin 253.1.1 tė KPPK-sė", ka thėnė Gudaēi. Ai ka pohuar se vetėm ka dėgjuar se tė dėnuarit u kanė ikur policėve pasi kanė dalė nga zyra e tij. Burime tjera nga gjykata kanė thėnė se me tė dalė nga gjykimi, policėt nuk i kanė prangosur tė dėnuarit dhe i kanė lejuar tė qėndrojnė edhe pak kohė nė zyrėn pritėse prej nga ata kanė ikur duke kėrcyer nga dritarja. Ikjen e tė sipėrpėrmendurve e kanė konfirmuar edhe burime tė SHPK-sė nė Kaēanik. Sipas kėtyre burimeve, deri tė mėrkurėn nė mesditė tė arratisurve policia nuk u ka rėnė nė gjurmė.

 

Nė mbledhjen e radhės tė KPF-sė

Drejtorit tė Urbanizmit i ėshtė bėrė ftesė pėr "gjyq"

KAĒANIK, 5 SHTATOR (KOHA Ditore) - Anėtarėt e Komitetit tė Politikės dhe Financave tė KK tė Kaēanikut, nė mbledhjen e radhės, tė hėnėn, kanė marrė vendim qė nė takimin e radhės tė ftohet nė interpelancė drejtori i Drejtorisė sė Urbanizmit, Qamil Stagova. Ky vendim ėshtė marrė me kėrkesė tė Tahir Ēakės, i cili ėshtė shprehur i pakėnaqur me mospengimin e ndėrtimeve pa leje dhe dhėnien e lejeve tė pėrkohshme aty ku nuk do tė duhej. Nė kėtė kontekst, Ēaka ka akuzuar DU-nė pėr dhėnie tė lejeve tė pėrkohshme pėr ndėrtimin e lokaleve afariste nė vendparkimin e motelit "Kalaja" dhe nė njė lokacion tjetėr nė pronėsi publike nė qytetin Kaēanik. Vėrejtje nė punėn e DU-sė ka adresuar edhe kryetari i KPF-sė dhe i KK-sė, Xhelal Gashi.

Nuk themelohet fondi pėr ndihmė tė pastrehėve

Nė mbledhje ėshtė marrė vendim pėr heqjen nga agjenda tė kėrkesės sė Drejtorisė sė Urbanizmit pėr themelimin e njė fondi tė veēantė pėr ndihmė familjeve pa shtėpi tė cilat kėrkojnė nga komuna qė tė ndihmohen me mjete pėr ndėrtimin e shtėpive tė tyre. Kėrkesa ėshtė refuzuar pa u shqyrtuar me motivacion se ėshtė e paqėlluar. "Me skemė buxhetore nuk lejohet themelimi i njė fondi tė kėtillė tė veēantė, sepse pėr intervenime tė kėsaj natyre ekziston kategoria e subvencioneve dhe transfereve", ka thėnė kryeshefi i ekzekutivit, Agron Shurdhani.

Pse 100 familje dėshmorėsh nuk i kanė marrė nga 100 euro ndihmė?

Anėtari i KPF-sė, Daut Rudi, ka kėrkuar nga pėrfaqėsuesit e ekzekutivit komunal qė ta njoftojnė atė se pėr ē'arsye 100 familje dėshmorės nuk i kanė marrė nga 100 euro ndihmė tė cilat u ishin ndarė me njė vendim tė KK tė Kaēanikut, nė dhjetor tė vitit tė shkuar. Nė pėrgjigje atij i ėshtė thėnė se vendimi i KK-sė nuk ka qenė nė pėrputhje me skemėn buxhetore. "Ministraia e Ekonomisė dhe Financave nuk ka lejuar qė tė ekzekutohet ky vendim me arsyetimin se me skemėm buxhetore pėr ndihma tė kėsaj natyre kompetente ėshtė vetėm Ministria e Punės dhe e Mirėqenies Sociale", ka theksuar Fikri Vėrbani, drejtor i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave. Anėtarėt e KPF-sė i kanė shqyrtuar edhe disa ēėshtje nga fusha e kompetencave tė kėtij organi tė legjislativit komunal.

 

SHPK-ja i hap dyert e shtėpisė pėr kaēanikasit

Ėshtė kėrkuar bashkėpunim mė i madh nė relacionin qytetarė - polici

KAĒANIK, 7 SHTATOR (KOHA Ditore) - I riu Irfan Tafili (22) nga Kaēaniku ėshtė shprehur tė jetė entuziazmuar me atė qė ka parė dhe dėgjuar brenda stacionit policor nė Kaēanik, tė mėrkurėn paradite. "Jam entuziazuar me atė qė pashė dhe dėgjova pėr mėnyrėn e funksionimit tė brendshėm tė kėtij shėrbimi", ėshtė shprehur ai pasi ka vizituar zyret e tė gjitha njėsiteve dhe ka marrė informacionet e kėrkuara nga policja Florie Luzha. Irfani dhe tė interesuar tė tjerė, tė mėrkurėn, nga ora 9:00 - 18:00, e kanė vizituar stacionin policor nė Kaēanik nė kuadėr tė projektit "Dita e shtėpisė sė hapur". Kėtė stacion e kanė vizituar edhe eprorė tė SHPK-sė tė Komandės Rajonale nė Ferizaj. "Stacioni policor nė Kaēanik ėshtė shpallur mė i miri nė rajonin e Ferizajt", ka theksuar nėnkolonel Isa Hyseni, zėvendėskomandant rajonal i sektorit tė operativės. Ndėrkaq, zėdhėnėsi i SHPK-sė tė rajonit tė Ferizajt, Agim Demiri, u ka thėnė gazetarėve se nė stacionin e Kaēanikut punojnė rreth 80 policė (4 femra). "Nga ky numėr i pėrgjithshėm i oficerėve, 4 janė me gradė togeri dhe 9 me gradė rreshteri", ka sqaruar zėdhėnėsi Demiri. Sipas tij, bashkėrendimi aktiviteteve dhe bashkėveprimi ndėrmjet stacionit policor nė Kaēanik dhe Komandės Rajonale nė Ferizaj ėshtė nė nivel tė lartė. "Nė kėtė rrafsh ēdo gjė funksionon shkėlqyeshėm", ka pohuar zėdhėnėsi Demiri. Eprorė tė SHPK-sė me shėrbim nė stacionin policor nė Kaēanik ndėrkaq kanė pohuar se projekti "Dita e shtėpisė sė hapur" ėshtė nė funksion edhe tė shtimit tė bashkėpunimit ndėrmjet qytetarėve dhe policisė nė angazhimin e pėrbashkėt pėr parandalimin dhe luftimin e krimit. "Nuk mund tė them se nuk ekziston bashkėpunimi nė relacionin qytetarė-polici, por ky bashkėpunim duhet tė jetė mė i madh", ėshtė shprehur togeri Jaser Jaha. Stacioni policor nė Kaēanik ėshtė i pari i pavarėsuar nė Kosovė. "Ky stacion ėshtė pavarėsuar mė 15 dhjetor tė vitit 2002, ndėrsa i pranishėm nė ceremoninė e organizuar atėbotė ka qenė edhe shefi i atėhershėm i Zyrės amerikane nė Prishtinė, Reno Harnish", i ka thėnė KD-sė kapiteni Fahri Vishi, komandant i stacionit policor nė Ferizaj. Deri mė 1 gusht, kapteni Vishi e ka ushtruar detyrėn e komandantit tė stacionit policor nė Kaēanik. Pas emėrimit tė tij nė detyrė tė re, me stacionin policor nė Kaēanik udhėheq togeri Nuhi Dema, nė cilėsinė e ushtruesit tė detyrės sė komandantit.

 

Nė Kaēanik ėshtė shėnuar 15-vjetori i miratimit tė "Kushtetutės sė Kaēanikut"

Kushtetuata, formėsim kushtetues-juridik i vullnetit tė popullit

KAĒANIK, 8 SHTATOR (KOHA Ditore) - "Miratimi i Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės, mė 7 shtator 1990, ishte njė akt historik nė logjikėn e ngjarjeve tė kohės, ishte formėsim kushtetues-juridik i vullnetit tė popullit dhe pėrmbushje e misionit tė njė kuvendi", ka thėnė Mallzum Qajani, nėnkryetar i KK tė Kaēanikut, nė manifestimin e organizuar nė shėnim tė 15-vjetorit tė miratimit tė "Kushtetutės sė Kaēanikut", tė mėrkurėn mbrėma, nė Kaēanik. Ai nė vazhdim ka theksuar se 2 Korriku, 7 Shtatori dhe ngjarjet tjera nė vijim i kanė paraprirė kėrkimit tė lirisė me mjete tjera. "Aspirata e popullit pėr liri u desht tė dėshmohet edhe pėrmes luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės", ka nėnvizuar Qajani. Organizatori e ka ftuar ta marrė fjalėn edhe Xhemajli Bajrėn, delegat i pėrbėrjes sė Kuvendit tė Kosovės qė e ka miratuar Kushtetutėn. Nė fjalėn e shkurtėr pėrshėndetėse Bajra ėshtė shprehur tė jetė i kėnaqur qė po merrte pjesė nė shėnimin e 15-vjetorit tė kėsaj ngjarje historike, ndėrsa ka artikuluar pikėllimin pėr mungesėn e disa kolegė tė tij tė cilėt ndėrkohė janė ndarė nga kjo jetė. "Ishalla pavarėsinė shumė shpejtė e pėrjetojmė", ėshtė shprehur nė fund Bajra. Nė skenarin e manifestimit ka qenė edhe njė program artistik me kėngė e valle popullore tė interpretuara nga artistė tė ansamblit kombėtar "Shota". Ėshtė thėnė se "biletat" pėr nė Kaēanik anėtarėve tė "Shotės" ua ka paguar Ministria e Kulturės, Rinisė, Sprteve dhe Ēėshtjeve Jorezidente. Manifestimi ėshtė mbajtur nė sallėn e madhe tė pallatit tė kulturės nėn patronazhin e KK tė Kaēanikut

 

Nė Kaēanik ėshtė shėnuar 15-vjetori i miratimit tė "Kushtetutės sė Kaēanikut"

Kushtetuata, formėsim kushtetues-juridik i vullnetit tė popullit

KAĒANIK, 8 SHTATOR (KOHA Ditore) - "Miratimi i Kushtetutės sė Republikės sė Kosovės, mė 7 shtator 1990, ishte njė akt historik nė logjikėn e ngjarjeve tė kohės, ishte formėsim kushtetues-juridik i vullnetit tė popullit dhe pėrmbushje e misionit tė njė kuvendi", ka thėnė Mallzum Qajani, nėnkryetar i KK tė Kaēanikut, nė manifestimin e organizuar nė shėnim tė 15-vjetorit tė miratimit tė "Kushtetutės sė Kaēanikut", tė mėrkurėn mbrėma, nė Kaēanik. Ai nė vazhdim ka theksuar se 2 Korriku, 7 Shtatori dhe ngjarjet tjera nė vijim i kanė paraprirė kėrkimit tė lirisė me mjete tjera. "Aspirata e popullit pėr liri u desht tė dėshmohet edhe pėrmes luftės sė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės", ka nėnvizuar Qajani. Organizatori e ka ftuar ta marrė fjalėn edhe Xhemajli Bajrėn, delegat i pėrbėrjes sė Kuvendit tė Kosovės qė e ka miratuar Kushtetutėn. Nė fjalėn e shkurtėr pėrshėndetėse Bajra ėshtė shprehur tė jetė i kėnaqur qė po merrte pjesė nė shėnimin e 15-vjetorit tė kėsaj ngjarje historike, ndėrsa ka artikuluar pikėllimin pėr mungesėn e disa kolegė tė tij tė cilėt ndėrkohė janė ndarė nga kjo jetė. "Ishalla pavarėsinė shumė shpejtė e pėrjetojmė", ėshtė shprehur nė fund Bajra. Nė skenarin e manifestimit ka qenė edhe njė program artistik me kėngė e valle popullore tė interpretuara nga artistė tė ansamblit kombėtar "Shota". Ėshtė thėnė se "biletat" pėr nė Kaēanik anėtarėve tė "Shotės" ua ka paguar Ministria e Kulturės, Rinisė, Sprteve dhe Ēėshtjeve Jorezidente. Manifestimi ėshtė mbajtur nė sallėn e madhe tė pallatit tė kulturės nėn patronazhin e KK tė Kaēanikut

 

Njė gjysėm milion euro ėshtė paraparė pėr 15 projekte infrastrukturore nė Komunėn e Kaēanikut pėr mot

Projektet 2006, "fontanė dėshirash"

Pėrgjegjėsja e sektorit tė planifikimit tė DPRZH-sė, Kefsere Koxha, ka theksuar se vetėm pėr palestrėn sportive nė Kaēanik nevojiten mė se 1 milion euro

KAĒANIK, 11 SHTATOR (KOHA Ditore) - Nė mbledhjen e fundit tė Komitetit tė Politikės dhe Financave tė KK tė Kaēanikut, bashkė me projektbuxhetin e komunės tė vitit fiskal 2006, ėshtė shqyrtuar edhe lista me 15 projekte infrastrukturore tė planifikuara pė realizim mot, nėrsa ėshtė thėnė se fondi i investimeve kapitale ėshtė paraparė tė jetė nė lartėsi prej 504 mijė e 300 euro. Vėrejtje pa dorashka listės i kanė bėrė nėnkryetari i KK tė Kaēanikut, Mallzum Qajani, dhe pėrgjegjėsja e planifikimit nė Drejtorinė e Planifikimit,Rindėrtimit e Zhvillimit, Kefsere Koxha. Listėn me projektet e planifikuara i pari e ka quajtur "planifikim nė ajėr", kurse e dyta "fontanė dėshirash". "E kam quajtur 'fontanė dėshirash' pėr arsyen e thjeshtė se projektet e planifikuara nuk kanė mbulesė buxhetore", i ka thėnė KD-sė Koxha. Nė kėtė kontekst ajo ka theksuar se vitin e ardhshėm ėshtė paraparė edhe ndėrtimi i njė palestre sportive nė Kaēanik, ndėrsa realizimi i njė projekti tė tillė kushton mė se 1 milion euro. " Veē kėsaj, nuk ėshtė hartuar ende projekti i palestrės dhe nuk dihet lokacioni se ku do tė ndėrtohet", ka pohuar ajo. Sipas Koxhės, edhe pėr njė projekt tjetėr tė pėrfshirė nė listė do tė nevojiten rreth 1 milion euro. "Bėhet fjalė pėr objktin e ri tė shkollės fillore nė fshatin Begracė", ka sqaruar ajo. Koxha ka deklaruar se lista e projekteve infrastrukturore, tė prapara pėr realizim vitin e ardhshėm, sipas tė gjitha gjasave do ta ketė fatin e listės sė projekteve tė planifikuara pėr realizim sivjet. "Me sa e di unė, nga lista e projekteve tė parapara pėr realizim me mjete tė buxhetit tė sivjetshėm deri tashti ėshtė realizuar vetėm njė projekt infrastrukturor, ndėrsa njė ėshtė nė realizim e sipėr", ka thėnė ajo. Koxha ka sqaruar se janė instaluar rrjetet e kanalizimit fekal dhe atmosferik nė lagjen "Ismail Qemali" nė Kaēanik, kurse parku i qytetit ėshtė nė realizim.

 

Ėshtė vlerėsuar e mirė gjendja e sigurisė nė Komunėn e Kaēanikut

KAĒANIK, 12 SHTATOR (KOHA Ditore) - Ėshtė vlerėsuar e mirė gjendja e sigurisė nė Komunėn e Kaēanikut nga anėtarė tė Kėshilit komunal tė sigurisė, nė takimin e radhės, tė hėnėn. "Gjatė periudhės ndėrmjet dy takimeve nuk ka pasur incidente me pasoja pėr rendin dhe qetėsinė publike", ka theksuar togeri Nuhi Dema, ushtrues detyre i komandantit tė stacionit policor nė Kaēanik. Ai ndėrkaq ka thėnė se pas vrasjes sė dy serbėve dhe plagosjes sė dy tė tjerėve, nė afėrsi tė fshatit Bajnicė, janė shtuar patrullimet e policisė. Tė mirė gjendjen e sigurisė nė komunė e ka vlerėsuar edhe kryetari i KK tė Kaēanikut, Xhelal Gashi, ndėrsa kanė munguar deklarimet e ushtarakėve tė KFOR-it.

Edhe nė Kaēanik "pauzė" 2-orėshe e punėtorėve shėndetėsorė

KAĒANIK, 12 SHTATOR (KOHA Ditore) - Tė punėsuarit nė institucionet shėndetėsore nė territorin e Komunės sė Kaēanikut, tė hėnėn, nga ora 10:00 - 12:00, iu kanė pėrgjigjur ftesės sė Federatės sė Sindikatės sė Shėndetėsisė sė Kosovės pėr protestė paralajmėruese 2-orėshe. "Pėrmes kėsaj proteste duam t'ia pėrcjellim njė porosi tė qartė Qeverisė sė Kosovės se kurrsesi nuk do tė pajtohemi me ulje pagash pėr tė punėsuarit nė shėndetėsi, ndėrsa kėrkojmė qė tė mendohet seriozisht pėr ngritje pagash", i ka thėnė KD-sė Nazif Reka, kryetar i sindikatės sė tė punėsuarve nė Qendrėn Kryesore tė Mjekėsisė familjare nė Kaēanik. Ndėrkaq, drejtori i QKMF-sė, Nejazi Luma, ka pohuar se gjatė "pauzės" 2-orėshe pėr pacientėt me nevoja urgjente intervenimi ka qenė nė dispozicion ekipi mjekėsor kujdestar.

 

SHPK-ja dhe QPS-ja janė duke u marrė me problematikėn e fėmijėve qė punojnė dhe kėrkojnė lėmoshė

I vėshtirė rehabilitimi social i fėmijėve qė punojnė

Sociologu Bedri Zeneli ka vlerėsuar se fėmijėt qė punojnė janė shumė tė rrezikuar pėr t'u bėrė pre e krimit

KAĒANIK, 13 SHTATOR (KOHA Ditore) - Njėsiti "Policia nė bashkėsi" i SHPK-sė dhe Qendra e Punės Sociale nė Kaēanik janė duke e zbatuar projektin "Fėmijėt qė kėrkojnė lėmoshė dhe ata qė punojnė". "Ky projekt ka filluar tė zbatohet para njė muaji, ndėrsa ėshtė menduar tė jetė nė funksion tė rehabilitimit social tė fėmijėve qė punojnė dhe tė atyre qė kėrkojnė lėmoshė", ka thėnė Ramadan Luzha, drejtor i QPS-sė nė Kaēanik, tė hėnėn. Sipas tij, zbatimi i projektit ėshtė menduar tė bėhet nė 4 faza. "Identifikimi i partnerėve nė projekt, identifikimi i fėmijėve qė punojnė dhe i lokacioneve ku ata punojnė, kontakti me prindėrit dhe kujdestarėt e klasėve dhe rehabilitimi social i kėtyre fėmijėve janė fazat e zbatimit tė projektit", ka sqaruar Luzha. Ndėrkaq, udhėheqėsi i shėrbimit social tė QPS-sė, sociologu Bedri Zeneli, ka pohuar se ndėrkohė janė intervistuar njė numėr fėmijėsh qė punojnė dhe kėrkojnė lėmoshė. "Shumica dėrrmuese e fėmijėve tė inervistuar janė anėtarė familjesh nė asistencė sociale", ka theksuar Zeneli. Sipas tij, tė gjithė punojnė me dijeninė e prindėrve. " Tė gjithė tė inervistaurit kanė deklaruar se nuk janė tė detyruar tė punojnė nga prindėrit, mirėpo ka bazė pėr tė dyshuar se jo tė gjithė kanė qenė tė sinqertė nė pėrgjigjet e tyre", ka nėnvizuar sociologu Zeneli. Sipas tij, shumica syresh merrem me shitje cigaresh dhe transportim artikujsh tė ndryshėm ma karroca dore gjatė ditėve tė tregut. Zeneli ka thėnė se deri tashti janė identifikuar vetėm 2 fėmijė qė kėrkojnė lėmoshė. "Kėta dy fėmijė kanė dekljaruar se janė nga Fieri me vendbanim nė Ferizaj", ka sqaruar Zeneli. Ai e ka vlerėsuar tė qėlluar projektin, ndėrsa ėshtė shprehur se fėmijėt qė kėrkojnė lėmoshė dhe ata qė punojnė janė shumė tė rrezikuar pėr t'u bėrė pre e krimit. "Tė mbetur pa pėrkujdesjen e familjes dhe tė shkollės, e duke 'u shėtitur' deri nė mesnatė nėpėr kafene ata shumė lehtė mund tė shndėrrohen nė 'argatė' tė krimit", nėnvizuar ai. Drejtori Luzha ndėrkaq e ka vlerėsuar tė vėshtirė pėr zbatim fazėn e fundit tė projektit. "Nuk e shoh se si mund tė bėhet rehabilitimi social i kėtyre fėmijėve pa kėndellje materiale tė familjeve tė tyre", ėshtė shprehuar ai.

Nė seancėn e radhės tė KK tė Kaēanikut

Ėshtė miratuar buxheti i komunės i vitit fiskal 2006, "i rėndė" mė se 3 milionė euro

KAĒANIK, 13 SHTATOR - Kėshilltarėt e KK tė Kaēanikut e kanė miratuar buxhetin e komunės tė vitit fiskal 2006 nė lartėsi prej 3.246.153 eurosh, nė seancėn e radhės, tė martėn. Ėshtė thėnė se buxheti i komunės pėr mot ėshtė pėr 1,5% mė i vogėl se ai i sivjetshmi. "Nė shumėn e pėrgjithshme tė buxhetit tė vitit fiskal 2006, granti i Buxhetit tė Konsoliduar tė Kosovės merr pjesė me 2.589.736 euro, ndėrsa nga burime vetjake komunale ėshtė projektuar tė sigurohen 659.389 euro", u ka thėnė kėshilltarėve tė pranishėm nė mbledhje Fikri Vėrbani, drejtor i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave.

Fondi i pagave "do tė gėlltisė" rreth 70 pėr qind tė "tortės" buxhetore

Vėrbani ka sqaruar se fondi i pagave i tė punėsuarve nė sektorin publik ėshtė paraparė "t'i gėlltisė" 2.225.454 euro ose 68,6% tė "tortės" buxhetore, fondi i investimeve kapitale 504.300 euro (15,5%), fondi i mallrave dhe shėrbimeve 396.271 euro (12%), fondi i shėrbimeve komunale 69.400 euro (2,1%) dhe fondi i subvencioneve dhe transfereve 50.700 (1,5%). Sektori komunal i arsimit me 52,1% tė mjeteve buxhetore vazhdon tė jetė shpenzuesi mė i madh i parasė komunale. Kėshilltarėt "e kanė analizuar" edhe listėn me projektet infrastrukturore tė planifikuara pėr t'u realizuar vitin e ardhshėm, kurse ėshtė kėrkuar qė ndėrtimi i objekteve tė reja shkollore tė ketė pėrparėsi nė raport me projektet pėr instalim rrjetesh tė kanalizimeve. Kryetari i KK-sė, Xhelal Gashi, ua ka rikujtuar kėshilltarėve se komuna nuk ka "kaēik" pėr projekte tė tilla. "Komuna edhe nė tė kaluarėn nuk ka ndėrtuar shkolla, ndėrsa e tėra qė mund tė bėjmė ne ėshtė tė caktojmė lokacionet dhe tė hartojmė planet urbanistike", ka theksuar Gashi.

Ėshtė kėrkuar reduktimi i "shėtitjeve" me automjete zyrtare

Nė agjendėn e takimit ka qenė edhe miratimi i rishikimit 6-mujor tė buxhetit tė komunės tė vitit fiskal 2005. "Me kėtė rishikim, buxheti i kėtij viti fiskal rritet nga 3.293.333 euro nė 3.296.687, ndėrsa kjo rritje ėshtė rezultat i alokimit tė mėvonshėm nga BKK-ja tė 3.354 eurove pė Zyrėn Lokale tė Komuniteteve", ka sqaruar Fikri Vėrbani, drejtor i DEF-it. Ai nė vazhdim ka theksuar se me kėtė rishikim tė hyrat buxhetore tė administartės komunale shtohen pėr 16.000 euro, ndėrsa kėto mjete i merren arsimit (10 mijė) dhe Shėrbimit tė Zjarrfijkjes dhe Shpėtimit (6.000 euro). Kundėr miratimit tė rishikimit 6-mujor tė buxhetit ka votuar vetėm kėshilltari Shiqeri Luzha, i cili ka pasur vėrejtje lidhur me tė dalurat buxhetore tė planifikuara pėr administartėn komunale. "Fondi i mjeteve pėr karburant dhe lėndė djegėse ėshtė propozuar tė rritet pėr 18.979 euro ( nga 18.720 euro nė 37.699), ndėrsa ai pėr furnizimin e zyreve me material administrativ pėr 10.600 euro (nga 11.232 euro nė 21.832 )", ka vėrejtuar Luzha. Duke i komentuar shtimet e propozuara, ai u ka thėnė nėpunėsve tė shėrbimit civil komunal se duhet t'i reduktojnė "shėtitjet" me automjete zyrtare. "Kerret e komunės mund tė shihen ditėn dhe natėn, nė Kaēanik, nė Ferizaj, kudo", ka theksuar Luzha. Akuzat e tij nuk janė pėrgenjėshtruar nga pėrfaqėsuesit e ekzekutivit komunal tė pranishėm nė seancė. Ndėrkaq vėrejtjet e tij lidhur me shtimin e fondit pėr furnizimin e zyreve me material administrativ ai i ka ilustruar me fjalė shpotitėse. "Me sa e di unė pėr kėto zyre nuk ėshtė paraparė edhe blerja e shtretėrve pėr fjetje", ėshtė shprehur Luzha.

 

Edhe kėtė vit shkollor nxėnėsit e shkollės sė vetme fillore nė Kaēanik mėsimet do t'i ndjekin nė 3 ndėrresa

SHF"Emin Duraku", 60 vjet sovrane nė Kaēanik

Bėrjen e shkollės me njė aneks pushteti komunal nuk e ka pėrfshirė nė listėn e projekteve tė planifikuara pėr realizim, mė 2006

KAĒANIK, 14 SHTATOR (KOHA Ditore) - Edhe kėtė vit shkollor rreth 1.800 nxėnės tė shkollės sė vetme fillore nė qyetin Kaēanik do t'i ndjekin mėsimet nė 3 ndėrresa pėr mungesė tė hapėsirės sė nevojshme shkollore, kanė thėnė drejtues tė SHF"Emin Duraku", tė mėrkurėn. "Sikundėr edhe gjatė viteve pararendėse shkollore, edhe kėtė vit pėrballemi me mungesė tė hapėsirės sė nevojshme shkollore", ka theksuar Hilmi Hoxha, drejtor shkolle. Ai ka pohuar se aplikimi edhe sivjet i tri ndėrresave pėr pasojė sėrish ka edhe reduktimin e orėve mėsimore nga 40 nė 30 minuta. "Mbahen nga dy orė bllok me nga 30 minuta", ka theksuar ai. Ndėrkaq, mėsimdhėnės tė kėsaj shkolle kanė nėnvizuar se pėr shkak tė shkurtimit tė orėve janė duke pasur vėshtirėsi nė realizimin e planprogrameve mėsimore. "Shkurtimi i orėve, mua ėshtė duke mė kufizuar nė zbatimin e planprogramit tė paraparė", ka pohuar Sevdije Shehu, mėsimdhėnėse e historisė. Ajo ka thėnė se mbajtja e dy orėve bllok pėr pasojė ka edhe lodhjen e nxėnėsve dhe rėnien e koncentrimit pėr t'i pėrcjellur spjegimet e arsimtarėve. "E kam vėrejtur se nė orėn e dytė nxėnėsit lodhen dhe nuk mė pėrcjellin mė", ka nėnvizuar ajo. Drejtori Hoxha, duke u ndėrlidhur me problematikėn e mungesės sė hapėsirės shkollore, ka thėnė se parvjet e vjet ėshtė kėrkuar nga Drejtoria e Arsimit dhe MASHTK-ja qė tė investojnė pėr bėrjen shkollės me njė aneks, mirėpo deri tashti kėrkesat kanė hasur nė vesh tė shurdhėr. "Gojarisht na ėshtė thėnė se nuk ka mjete, ndėrsa pėrgjigje zyrtare me shkrim nuk kemi marrė", ka thėnė Hoxha. Sipas tij, si zgjidhje e pėrkohshme ėshtė propozuar bėrja e objektit tė shkollės me njė aneks i cili do t'i kishte 8 dhoma mėsimi. "Bazuar nė njė parallogari qė e kemi bėrė, ndėrtimi i aneksit do tė kushtonte rreth 250 mijė euro", ka thėnė Hoxha. Ai ndėrkaq ka pohuar zgjidhje afatgjatė e problemit tė mungesės sė hapėsirės shkollore nė SHF"Emin Duraku" do tė ishte bėrja e Kaēanikut edhe me njė shkollė fillore. Nė mbledhjen e fundit tė KK tė Kaēanikut nga njė kėshilltar ėshtė ngritur problematika e mungesės sė hapėsirės sė nevojshme shkollore nė SHF"Emin Duraku". Ai e ka kritikuar ekzekutivin komunal pėr mospėrfshirje tė aneksit tė kėsaj shkolle nė listėn e projekteve infrastrukturore tė parapara pėr realizim, mė 2006. Me gjithė vėrejtjet e tij, aneksi i shkollės fillore "Emin Duraku" ka mbetur jashtė listės sė projekteve infrastrukturore tė planifikuara pėr realizim vitin e ardhshėm. SHF"Emin Duraku" nė Kaēanik ėshtė themeluar, mė 1945.

 

Nė Kaēanik u shėnua 50-vjetori i krijimtarisė sė poetit Bedri Hysa

Poezi e interesimeve tė gjėra tematike

KAĒANIK, 17 SHTATOR (KOHA Ditore) - Me njė manifestim letrar tė mbajtur nė sallėn e madhe tė Pallatit tė Kulturės nė kaēanik, tė premten pasdite, ėshtė shėnuar 50-vjetori i krijimtarisė sė poetit tė njohur kosovar Bedri Hysa, me origjinė nga Stagovė i Kaēanikut. "Bedri Hysa ėshtė autor qė ka arritur tė krijojė stilin e tij tė tė shprehurit poetik, ndėrsa kur thuhet kėshtu, atėherė ky ėshtė njė kompliment pėr njė poet", ka theksuar poeti Agim Vinca, referues nė manifestim. Duke i bėrė njė vėshtrim opusit poetik tė Hysės tė pėrfshirė nė gjithsej 14 vėllime poetike, Vinca ka spikatur se bėhet fjalė pėr njė poezi interesimesh tė gjėra tematike, ndėrsa mbizotėrues ėshtė motivi i atdhedashurisė. "Bedri Hysa ėshtė poet me zė autentik nė poezinė shqipe dhe si i tillė ka lėnė gjurmė nė kohė", ka vlerėsuar Vinca. Kritiku letrar Ali Jasiqi, poezinė e Bedri Hysės e ka ēmuar tė jetė specifike nė letėsinė shqipe. Ai ka thėnė se opusin poetik tė Hysės e karakterizon njė formėsim me shprehje tė veēanta artistike dhe stil tė kondenzuar. "Nuk ka dyshim se Hysa ka arritur tė krijojė stil tė vetin tė kėndimit poetik, ndaj autorėsia e tij mund tė konstatohet edhe nėse poezisė i mungon nėnshkrimi", ka nėnvizuar Jasiqi. Referuesi i radhės, gjuhėtari Fadil Raka, ka pohuar se nė krijimtarinė e tij poeti i ėshtė pėrmbajtur gjuhės sė standardizuar, ndėrsa shmangiet nga norma janė nė funksion tė efekteve poetiko-stilistike. "Gjuha e Bedri Hysės ėshtė njė diskurs me kuptime implicite qė materializohet edhe me njė vistėr tė pasur tė fjalėformimit", ėshtė shprehur Raka. Ai ka nėnvizuar se pėr efekte stilistike Hysa riaktivizon fjalė tė vjetra dhe krijon neologjizma. Ndėkaq, Ramiz Kuqi, letrar, poezinė e Hysės ka thėnė se vargu i Hysės jo rrallė pėrkon me vargun e poezisė popullore. "Hallin shqiptar e pėrjeton si hall universal njeriu", ka thėnė nikoqiri i manifestimit, Ibush Vishi, drejtor i Drejtorisė sė Kulturės, Rinisė e Sporteve. "Kaēanikas tė mi, ju faleminderit pėr kėtė befasi", ėshtė shprehur jo pa emocione poeti Hysa. Ai ka bėrė apel qė kulturės edhe nė kėtė kohė t'i kushtohet mė shumė rėndėsi. "Nė kėtė fushė kemi shumė vlera tė denja pėr t'ia prezentuar edhe botės", ka thėnė ai.

Bedri Hysa zgjedhet drejtor nderi i gjimnazit "Skėnderbeu" nė Kaēanik

Drejtori i Drejtorisė sė Arsimit, Azem Guri, ka dalur nė foltore pėr ta njoftuar audiencėn se Bedri Hysa ėshtė zgjedhur drejtor nderi i gjimnazit "Skėnderbeu" nė Kaēanik. Hysa ka qenė drejtor i parė i kėtij gjimnazi, i themeluar mė 1967, ndėrsa e ka ushtruar edhe detyrėn e drejtorit tė SHF"Emin Duraku", po ashtu nė Kaēanik. Poeti Bedri Hysa ndėrkaq ka premtuar se bibliotekėn e tij private do t'ia dhurojė bibliotekės publike nė Kaēanik.

 

Zyrtarė komunalė tė Kaēanikut tė kėnaqur me shkallėn e arkėtimit tė mjeteve nga tatimi nė paluajtshmėri

Janė arkėtuar rreth 85 pėr qind e mjeteve tė planifikuara me buxhet

MEF-i "e ka pėrgėzuar" komunėn me njė grant stimulues nė lartėsi prej 22 mijė e 474 euro

KAĒANIK, 18 SHTATOR (KOHA Ditore) - Zyrtarė komunalė tė Kaēanikut janė shprehur tė kėnaqur me shkallėn e arkėtimit tė mjeteve financiare nga tatimi nė paluajtshmėri, sivjet, nga 1 janari. "Deri mė 15 shtator janė arkėtuar 72 mijė e 645 euro ose 84,2 pėr qind e mjeteve tė planifikuara me buxhetin e komunės tė kėtij viti fiskal", ka theksuar Xhelal Dema, menaxher i Zyrės sė tatimit nė pronė. Ai ka sqaruar se obliguesve tatimorė u janė dorėzuar gjithsej 7.260 fatura nga tė cilat ėshtė kalkuluar tė arkėtohen 156 mijė e 423 euro. Dema ka pohuar se pėrqindja e kėnaqshme e arkėtimit tė mjeteve nga tatimi nė paluajtshmėri ėshtė edhe rezultat i kushtėzimit tė palėve pėr lėshuarje tė njė numri dokumentesh me pagesėn e tatimit nė paluajtshmėri. "Kushtėzimi vlenė pėr dokumente qė kanė tė bėjnė me pronat", ka sqaruar Dema. I kėnaqur me pėrqindjen e arkėtimit tė mjeteve nga ky lloj tatimi ėshtė shprehur tė jetė edhe Fikri Vėrbani, drejtor i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave. Ai ka thėnė se rezultatet evidente nė arkėtimin e mjeteve nga tatimi nė paluajtshmėri nuk kanė kanė kaluar tė pavėrejtura edhe nga Ministria e Ekonomisė dhe Financave. "MEF-i e ka shpėrblyer komunėn me njė grant stimulues nė lartėsi prej 22 mijė e 474 euro", ka theksuar Vėrbani. Sipas tij, kėto para ndėrkohė janė zotuar pėr realizimin e njė projekti infrastrukturor nė fshatin kufitar Qafėshqipe (ish-Glloboēicė). "Me mjetet e grantit stimulues do tė instalohet rrjeti i kanalizimit fekal dhe ai i kanalizimit atmosferik nė Qafėshqipe", ka thėnė drejtori i DEF-it. Vėrbani ka pohuar se mjetet e siguruara nga tatimi nė paluajtshmėri nė vazhdimėsi janė shpenzuar ekskluzivisht nė projekte me interes pėr tatimpagesit. "Nga viti 2002 e deri tashti me mjetet e siguruara nga ky lloj tatimi nė tėrėsi janė financuar 2 projekte infrastrukturore, ndėrsa nė 26 tė tjera ėshtė participuar", ka nėnvizuar Vėrbani.

 

Pas mėvetėsimit testues tė Hanit tė Elezit nga Komuna e Kaēanikut

Kaēaniku do tė vazhdojė tė jetė komunė funksionale

"Hani i Elezit e ka merituar tė jetė komunė e mirėfilltė, e jo pilotprojekt politik", ka deklaruar Xhelal Gashi, kryetar i KK tė Kaēanikut

KAĒANIK, 23 SHTATOR (KOHA Ditore) - Njė ditė pas mbajtjes sė seancės pėruruese tė pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit, i pari i Kaēanikut ka deklaruar se mėvetėsimi testues i njė pjese tė territorit tė komunės nuk do ta pengojė funksionalitetin e saj si tėrėsi. "Unė garantoj se legjislativi komunal i Kaēanikut do tė jetė funksional deri nė fund tė mandatit", ka theksuar Xhelal Gashi, kryetar i KK tė Kaēanikut, tė premten. Ai ka pohuar se edhe vjeljen e taksave dhe tatimeve nga tatimpaguesit e Hanit tė Elezit dhe fshatrave pėrreth do tė vazhdojė ta bėjė Komuna e Kaēanikut. Lidhur me procedurat dhe zhvillimet qė do tė pasojnė nė drejtim tė konstituimit tė strukturave pushtetore tė Hanit tė Elezit, Gashi ka nėnvizuar se gjėrat janė tė paqarta. Ai, madje, nuk ka ngurruar tė artikulojė skepsėn e tij se punėt nė kėtė rrafsh nuk do tė shkojnė mbarė e mirė pėr shkak se , sipas tij, ideatorėt dhe zbatuesit e decentralizimit as vetė nuk e kanė tė qartė se si do tė procedojnė nė dhe me pilotnjėsitė komunale. "Bėrja e Hanit tė Elezit pilotnjėsi komunale ėshtė vendim ekskluziv i qeverisė, ndėrsa autoritetet komunale janė anashkaluar tėrėsisht nė kėtė proces. Pėr mua ky ėshtė njė veprim i paprecedent", ėshtė shprehur ai. Gashi ka pohuar se ai dhe partia nė tė cilėn aderon (PDK-ja) nuk janė kundėr mėvetėsimit tė Hanit tė Elezit. "Hani i Elezit e ka merituar tė jetė komunė e mirėfilltė, e jo pilotprojekt politik", ka deklaruar Gashi. Se legjislativi i Kaēanikut do tė jetė funksional edhe pas mėvetėsimit testues tė Hanit tė Elezit i mendimit ėshtė edhe nėnkryetari i KK tė Kaēanikut, Mallzum Qajani. "Gjashtė nga 15 anėtarėt e emėruar tė KK-sė sė pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit do tė vazhdojnė t'i mbajnė ulėset e tyre edhe nė KK tė Kaēanikut", ka pohuar Qajani, i cili ėshtė edhe njėri nga kėshilltarėt e pilotnjėsisė. Sa i pėrket procedimeve qė pritet tė pasojnė pas seancės pėruruese tė KK-sė sė pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit, Qajani ėshtė i mendimit se do tė veprohet konform Rregullores sė UNMIK-ut 2000/45 pėr vetėqeverisjen lokale. "KK-ja e pilotnjėsisė fillimisht do tė zgjedhė kryetarin dhe nėnkryetarin, ndėrsa do tė vazhdohet me zgjedhjen e kryeshefit tė ekzektivit dhe drejtorėve tė drejtorive komunale", ka thėnė ai. Qajani ka vlerėsuar se Hani i Elezit ka potenciale pėr tė mbijetuar ekonomikisht si komunė mė vete. "Hani i Elezit ka potencial ekonomik dhe kadrovik pėr tė ekzistuar si komunė mė vete", ka thėnė ai. Sipas Qajanit, Hani i Elezit me 10 fshatra pėrreth i ka mė shumė se 10 mijė banorė.

AAK-ja do tė vendos se kush do tė jetė pozitė nė Han tė Elezit?

PDK-ja dhe AAK-ja nė KK-nė e pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit i kanė nga 6 kėshilltarė, AAK-ja 1, ndėrsa 2 ulėse u janė dhuruar shoqėrisė civile. Njohėsit e rrethanave politike nė kėtė lokalitet kanė prognozuar se vota e AAK-sė do tė vendos se cila nga dy partitė e mėdha do tė mbetet nė opozitė. Deri te ky pėrfundim ata kanė ardhur pasi, sipas kėtyre njohėsve, gishtat e pėrfaqėsuesit tė njėrės OJQ (SHHB"Nėna Tereze") do tė ngriten pėr LDK-nė, kurse tė pėrfaqėsuesit tė OJQ-sė tjetėr (OVL e UĒK-sė) pėr PDK-nė. Kjo prognozė thuhet se do tė dalė e pasaktė vetėm nė rast se subjektet politike tė pėrfaqėsuara nė KK merren vesh pėr koalicion tė gjėrė qeverisės.

 

Kundėrshtohet propozimi pėr shndėrrimin e Gjykatės Komunale nė Kaēanik nė "ekspoziturė" tė simotrės nė Ferizaj

Hesape pa hanxhiun tė Kėshillit Gjyqėsor dhe Prokurorial tė Kosovės

Kryetari i gjykatės dhe ai i KK tė Kaēanikut kanė vlerėsuar se nuk ekziston asnjė argument qė do tė pėrligjte propozimin pėr degradimin e Gjykatės Komunale nė Kaēanik

KAĒANIK, 25 SHTATOR (KOHA Ditore) - KK i Kaēanikut dhe kolegjiumi i Gjykatės Komunale nė Kaēanik e kanė kundėrshtuar ashpėr propozimin e Kėshillit Gjyqėsor dhe Prokurorial tė Kosovės pėr ēmėvetėsimin e kėsaj gjykate dhe shndėrrimin e saj nė nė degė tė Gjykatės Komunale nė Ferizaj. Kundėrshtimi ėshtė bėrė edhe me shkrim dhe i ėshtė dėrguar propozuesit dhe instancave tjera vendosėse.

Livoreka: Njė thes argumentesh kundėr propozimit

"Me propozimin e KGJPK-sė pėr ristrukturimin e gjyqėsorit ėshtė paraparė qė Gjykata Komunale nė Kaēanik tė degradohet nė degė tė simotrės nė Ferizaj, me arsyetimin se mė 2004 nuk ka pasur lėndė nė punė tė mjaftueshme pėr 4 gjykatės", u ka thėnė gazetarėve Hebib Livoreka, kryetar gjykate, tė dielėn. Sipas tij, llogaria e propozuesit ėshtė njė kalkulim i gabuar. "Nga viti 2001 e deri mė 31.8.2005, nė kėtė gjykatė janė dorėzuar gjithsej 4.639 lėndė gjyqėsore tė tė gjitha natyrave, ndėrsa kur kjo shifėr pjesėtohet me 4, atėherė del se secili nga 4 gjykatėsit do tė pėrballej me nga 23 lėndė nė muaj ( njė sosh ēdo ditė pune)", ka nėnvizuar Livoreka. Sipas tij, mesatarja e lėndėve mė 2004 ka qenė 20 sosh ēdo muaj pėr secilin nga 4 gjykatėsit. Aktualisht nė Gjykatėn Komunale nė Kaēanik janė tė punėsuar 3 gjykatės, ndėrsa nė vazhdimėsi ėshtė kėrkuar nga Departamenti i Drejtėsisė dhe KGJPK-ja qė tė shpallin konkurs pėr punėsimin, sė paku, edhe tė 1 gjykatėsi. "Nga DD-ja dhe KGJPK-ja nė vazhdimėsi kemi kėrkuar qė kjo gjykatė t'i ketė 4-5 gjykatės dhe deri tashti kjo kėrkesė jona nuk ėshtė vlerėsuar e paarsyeshme, pėrkundrazi", ėshtė shprehur Livoreka.

Kufiri, "prodhues" i lėndėve "ekstra"

Nevojėn e funksionimit tė Gjykatės Komunale nė Kaēanik me kapacitet tė plotė Livoreka e ka arsyetuar edhe me ekzistimin e 2 pikėkalimeve kufitare nė territorin e komunės. "Ekzistimi i vendkalimeve kufitare nė Han tė Elezit dhe Qafėshqipe (Glloboēicė) e ngarkon kėtė gjykatė edhe me lėndė 'ekstra', siē janė ato pėr falsifikim dokumentesh, pėr kalim ilegal tė kufirit, pėr kontrabandim mallrash etj.", ka pohuar Livoreka. Ai ka sqaruar se me reformimin e pralajmėruar tė gjyqėsorit ėshtė paraparė qė shumė lėndė gjyqėsore, tė cilat deri tashti i kanė zgjidhur gjykatat e qarkut, nė tė ardhmen do t'u lihen pėr zgjidhje gjykatave komunale. "Kur kjo tė ndodhė s'do mend se do tė shtohet vėllimi i punės sė kėsaj gjykate krahasuar me vėllimin aktual", ka konstatuar Livoreka. "Shuarjen" e Gjykatės Komunale nė Kaēanik kryetari i saj e sheh tė paqėlluar edhe nga kėndi i 55 mijė banorėve tė komunės tė kundruar si palė potenciale tė gjykatės. "Ka lokalitete tė komunės qė janė edhe 50 kilometra larg Ferizajt", ka thėnė Livoreka. Ndonėse ende nuk dihet se me ēfarė kapacitete do tė funksiononte gjykata e shndėrruar nė "ekspoziturė" tė asaj nė Ferizaj, ėshtė thėnė se 2 gjykatės nga gjykata amė do tė vinin nė Kaēanik 2 ditė gjatė javės pėr t'i zgjidhur disa nga lėndėt e palėve nga kjo komunė. "Po ritheksoj se nuk ekziston asnjė argument qė do tė pėrligjte degradimin e kėsaj gjykate, ndėrsa mė lejoni tė rikonstatoj se ėshtė nė interes tė qytetarėve dhe tė efektshmėrisė sė gjyqėsorit tė vendit ekzistimi i Gjykatės Komunale nė Kaēanik si gjykatė mė vete", ka deklaruar gjykatėsi Hebib Livoreka. Nė tė njėjtat valė kundėrshtuese me Livorekėn ėshtė edhe kolegjiumi i Gjykatės Komunale nė Kaēanik. Ky kolegjium u ka adresuar njė letėr instancave pėrkatėse, pėrfshirė edhe DD-nė dhe KGJPK-nė, nėpėrmjet sė cilės ka kėrkuar qė GJK-ja nė Kaēanik tė mbetet gjykatė mė vete. Propozimi pėr degradimin e GJK-sė ėshtė kundėrshtuar ashpėr edhe nga KK i Kaēanikut dhe tri subjektet politike tė pėrfaqėsuara nė legjislativin komunal (PDK-ja, LDK-ja dhe AAK-ja). Kundėrshtimin me shkrim, pos DD-sė dhe KGJPK-sė, KK i Kaēanikut ia ka dėrguar edhe komisionit pėrkatės tė Kuvendit tė Kosovės dhe qeverisė sė vendit. Arsyetimet me tė cilat KK-ja e ka kundėrshtuar degradimini e GJK-sė nė Kaēanik janė gati identike me ato tė artikualuara nga kryetari i gjykatės, Hebib Livoreka. Gjykata Komunale nė Kaēanik ėshtė themeluar, mė 1982. Mė 1990 kjo gjykatė ėshtė suprimuar nga autoritetet e atėhershme pushtuese serbe, ndėrsa ėshtė rithemeluar nga UNMIK-u, mė 2000.

 

Shpėrthimi shkatėrron veturėn e UNMIK-ut

Kaēanik, 4 tetor (KOHA Ditore) - Nga njė shpėrthim i fuqishėm i njė sasie eksplozivi ėshtė shkatėrruar njė veturė e policisė sė UNIMK-ut nė qendėr tė Kaēanikut, nė rrugėn "Agim Bajrami", nė mbrėmjen ndėrmjet tė hėnės dhe tė martės, rreth orės 1:40 minuta. Tė martėn paradite janė parė ekspertė tė policisė duke i bėrė ekzaminimet nė vendin e ngjarjes, ndėrsa vetura me ngjyrė tė bardhė, me targa UN - 21955, ėshtė larguar nga aty rreth orės 11:40 minuta. Vetura ishte dėmtuar kryesisht nė pjesėn e saj tė pėrparme, ndėrsa supozohej se mjeti shpėrthyes kishte qenė i vendosur nėn njėrėn nga rrotat e para. Zyrtarė policie tė autorizuar pėr kontakte me mediat ndėrkaq kanė refuzuar tė prononcohen lidhur me rastin.

 

Zyrarė tė NPRM"Pastėrtia" janė ankuar pėr shkallė tė ulėt tė arkėtimit tė mjeteve nga faturat mujore

"Pastėrtia" pastron, qytetarėt paguajnė pak

Gjatė periudhės 1 nėntor 2003 - 1 shtator 2005 kanė mbetuar tė paarkėtuara 132 mijė e 202 euro ose rreth 80 pėr qind e mjeteve tė faturuara

KAĒANIK, 5 TETOR (KOHA Ditore) - Zyrtarė tė ndėrmarrjes publike rajonale pėr menaxhimin e mbeturinave "Pastėrtia", Njėsia nė Kaēanik, tė mėrkurėn janė ankuar se shumica dėrrmuese e shfrytėzuesve tė shėrbimeve tė kėsaj kompanie nuk janė duke i paguar faturat mujore. "Gjatė periudhės 1 nėntor 2003 - 1 shtator 2005 kanė mbetur tė paarkėtuara 132 mijė e 202 euro ose rreth 80 pėr qind e mjeteve tė faturuara", ka theksuar Mehmet Jakupi, shef i operativės tė "Pastėrtisė", Njėsia nė Kaēanik. Ai ka sqaruar se pėr ēdo muaj faturat u dorėzohen 216 pronarėve tė bizneseve, 1440 pronarėve tė shtėpive tė banuara dhe institucioneve publike (7 fatura).

Pronarėt e kafeneve, obligues mė tė pėrgjegjshėm

Sa i pėrket bizneseve, Jakupi ka thėnė se pronarėt e kafeneve janė obligues mė tė pėrgjegjshėm. "Gjatė periudhės sė sipėrpėrmendur, pronarėt e kafeneve e kanė shlyer rreth 80 pėr qind tė borxhit", ka nėnvizuar ai. Pronarėt e shitoreve nėrkaq e kanė shlyer vetėm rreth 40 pėr qind tė borxhit. Jakupi ka pohuar se pagues tė rregullt tė faturave mujore janė vetėm institucionet publike (komuna, shkollat, stacioni policor, policia kufitare dhe QKMF-ja).

Edhe tė zgjedhur tė popullit nė "listėn e zezė" tė "Pastėrtisė"

Pėrqindja mė e ulėt e arkėtimit ėshtė nga pronarėt e shtėpive tė banuara, ndėrsa Jakupi ka pohuar se ka edhe anėtarė tė KK tė Kaēanikut dhe bartės tė posteve udhėheqėse nė ekzekutivin komunal qė "nuk e njohin" "Pastėrtinė". "Njėmbėdhjetė kėshilltarė deri tashti nuk e kanė paguar asnjė faturė, 2 tė tjerė e kanė shlyer vetėm njė pjesė tė borxhit, ndėrsa 6 sish janė me zero borxh", ka thėnė Jakupi. Sipas tij, edhe njė bartės i postit udhėheqės nė ekzekutivin komunal nuk e ka paguar asnjė faturė, ndėrsa njė koleg i tij vetėm njė pjesė tė borxhit.

Qytetarėt tė kėnaqur me shėrbimet e "Pastėrtisė"

Shefi i operativės tė NPRM"Pastėrtia", Njėsia nė Kaēanik, Mehmet Jakupi, ka thėnė se hedhurinat nga kontejnerėt tėrhiqen ēdo ditė. kėto fjalėt tė tij janė pėrsėritur edhe nga qytetarė tė kontaktuar. "Po, ėshtė e vėrtetė se kontejnerėt zbrazen ēdo ditė. Unė nuk kam vėrejtje", ka thėnė Shefket Berisha, vėlla i pronarit tė kafenesė "Oxa". Pėrgjigje tė njėjta me atė tė Berishės KD-ja ka marrė edhe nga qytetarė tjerė tė kontaktuar. Tė mėrkurėn paradite ndėrkaq janė parė kontejnerė tė zbrazėt nė disa pika nė qytetin Kaēanik.

 

Komuna e Kaēanikut synon tė vendos rend nė transportin rrugor

Kombibusxhinjtė tė painteresuar pėr linjat brenda territorit tė komunės

Vetėm 6 aplikacione janė dorėzuar nga pronarė kombitaksish pėr linjat qytet - fshatra dhe anasjelltas

KAĒANIK, 9 TETOR -(KOHA Ditore)  Drejtoria e Ekonomisė dhe e Financave e KK tė Kaēanikut nėpėrmjet njė shpalljeje publike i ka ftuar subjektet fizike dhe ato juridike qė merren me bartje udhėtarėsh qė tė aplikojnė pėr linjat brenda territorit tė komunės. Afati pėr aplikim ndėrkohė ka skaduar, ndėrsa zyrtarė komunalė kompetentė pėr kėtė fushė kanė theksuar se vetėm njė numėr simbolik pronarėsh tė kombitaksive kanė aplikuar pėr kėto linja. "Janė dorėzuar gjithsej 9 aplikacione pėr linjat urbane dhe ato urbano - periferike, nga tė cilat 6 janė tė pronarėve tė kombitaksive dhe 3 tė kompanive qė bartin udhėtarė me autobusė", ka thėnė Nasrullah Shehu, zyrtar pėr licencim biznesesh. Ai ka pohuar se ndarje e linjave pėr aplikuesit nuk do tė paraqes problem pėr autoritetet komunale pėr shkak se nuk ka mė shumė se 1 konkurrues pėr 1 linjė.

Kombibusxhinjtė: Jorentabile linjat pėr nė fshatra

Pėrfaqėsues tė kombitaksistėve ndėrkaq kanė thėnė se nuk kanė aplikuar pėr linjat qytet - fshatra pėr arsye se ato nuk janė rentabile. Sipas tyre, ato pak relacione nė tė cilat ka qarkullim tė konsidrushėm udhėtarėsh "janė uzurpuar" nga autobusxhinjtė. "Relacionet Kaēanik - Lirishtė, Kaēanik - Bicaj, Kaēanik - Kaēanik i Vjetėr dhe Kaēanik - Doganaj janė mbuluar nga kompanitė qė bartin udhėtarė me autobusė", ka theksuar Isa Brruti, pėrfaqėsues i kombitaksistėve.

Ilegale bartja e udhėtarėve nė relacionin Kaēanik - Ferizaj

Brruti dhe kolegė tė tij kanė pohuar se shumica syresh do tė vazhdojnė tė bartin udhėtarė nė relacionin Kaēanik - Ferizaj dhe anasjelltas. Zyrtarė komunalė ndėrkaq kanė pohuar se operimi i kombitaksistėve nė relacionin Kaēanik - Ferizaj ėshtė joligjor. "Pėr bartje udhėtarėsh nė linjat ndėrkomunale ata duhet tė kenė leje nga Ministria e Transportit, Postės dhe Telekomunikacionit", ka thėnė Nasrullah Shehu, zyrtar komunal pėr licencim biznesesh. Kombitaksistėt kanė thėnė se janė tė vetėdijshėm se bartja e udhėtarėve pėr nė Ferizaj dhe anasjelltas nuk ėshtė i lejuar me ligj, ndėrsa kanė pohuar se jo rrallė bėhen "pre" e policisė sė trafikut.

Komuna nuk ka inspektor komunikacioni

Komuna e Kaēanikut aktualisht nuk ka inspektor komunikacioni, ndėrsa zyrtarė komunalė kanė thėnė se nuk pritet tė ketė as nė tė ardhmen e afėrt. Shih pėr kėtė, ata kanė vlerėsuar se komuna do tė ketė vėshtirėsi sa i pėrket zbatimit tė Rregullores sė transportit rrugor nė territorin e Komunės sė Kaēanikut (numėr 02 - 04 - 113/2005). Sipas tyre, komunės nuk ėshtė duke iu lejuar nga lart qė tė shpallė konkurs pėr punėsim tė njė inspektori tė komunikacionit. "Nuk mund tė shpallim konkurs pėr punėsim tė njė inspektori tė komunikacionit pėr shkak se Ministria e Ekonomisė dhe Financave ka vlerėsuar se shėrbimi civil i Kaēanikut ėshtė nė mesin e atyre agjencive shpenzuese tė buxhetit me numėr tė plotėsuar tė tė punėsuarve", ka thėnė Hidajete Hoxha-Guri, menaxhere e personelit tė SHCK-sė. Ajo ka sqaruar se aktualisht nė SHCK janė tė punėsuar gjithsej 128 veta, pėrfshirė edhe zyrtaren pėr kthim.

 

KK i pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit ka zgjedhur bartėsit e pushtetit legjislativ

Koalicioni PDK - AAK do ta qeverisė Hanin e Elezit

Mallzum Qajani (PDK) ėshtė zgjedhur kryetar i KK-sė sė pilotnjėsisė komunale, ndėrsa nėnkryetar Menduh Vlashi (AAK)

HAN I ELEZIT, 11 TETOR - Pas tre rrathėsh votimi Mallzum Qajani (1961), anėtar i PDK-sė, ėshtė zgjedhur kryetar i KK-sė tė pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit, nė mbledhjen e parė tė rregullt, tė martėn. Kundėrkandidat i Qajanit ka qenė Muzafer Dėrnjani (LDK). Gjatė dy rrathėve tė votimit nė 8 fletėvotime ėshtė rrumbullakuar emri i Qajanit, nėrsa nė 7 sosh ai i Dėrnjanit. Para se tė votohej nė rrethin e tretė, kryetari i Degės sė LDK-sė nė Han tė Elezit, Zylbehar Hasallari, ka kėrkuar nga kryesuesi i mbledhjes 5 minuta pushim pėr konsultime me grupin parlamentar tė partisė sė tij. Nga ky konsultim doli se 3 kėshilltarė tė LDK-sė ishin bėrė pishman qė kishin votuar pėr kandidatin e partisė sė tyre nė rethi e parė dhe atė tė dytė. Nė rrethin e tretė tė votimit rezultati ka qenė 11 vota pėr Qajanin, ndėrsa 4 pėr Dėrnjanin. "Do tė punoj me tė gjithė, ndėrsa maksimalisht do tė angazhohem qė Hani i Elezit ta kalojė me sukses kėtė fazė testuese", ka deklaruar Qajani, pas dhėnies sė betimit. Qajani deri tashti e ka ushtruar detyrėn e nėnkryetait tė KK tė Kaēanikut. Nėnkryetar i KK-sė sė pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit ndėrkaq ėshtė zgjedhur Menduh Vlashi (1958), anėtar i AAK-sė. Edhe Vlashi ėshtė zgjedhur nė postin pėr tė cilin ėshtė propozuar pas tre rrathėsh votimi, me 1 votė mė shumė se kundėrkandidatja e tij Hyrijete Isufi (LDK). Burime tė KD-sė nga partitė e pėrfaqėsuara nė KK tė pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit (PDK-ja, LDK-ja dhe AAK-ja) para fillimit tė seancės kanė thėnė se LDK-ja e ka refuzuar ofertėn pėr koalicion tė gjėrė qeverisės. Sipas kėtyre burimeve, PDK-ja dhe AAK-ja ishin pajtuar qė LDK-sė t'i takojė posti i nėnkryetarit tė KK-sė dhe fotelet e drejtorėve tė 2 dy drejtorive komunale, nga 5 sosh sa do t'i ketė ekzekutivi, mirėpo kjo ofertė nuk ishte pranuar. Pas zgjedhjes sė kryetarit dhe nėnkryetarit, KK i pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit do tė procedojė me zgjedhjen e bartėsve tė pushtetit ekzekutiv. Burime nga partitė nė koalicion kanė thėnė se kryeshefi i ekzekutivit po ashtu pritet tė zgjedhet nga radhėt e PDK-sė, sikundėr edhe 3 drejtorė drejtorishė, ndėrsa "vėllait tė vogėl" (AAK-sė) "do t'i dhurohen" fotelet e 2 drejtorive. Rezultatet e votimeve nė seancėn e parė tė rregullt tė pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit kanė qenė tė prognozuara nga njohėsit e rrethanave politike nė kėtė lokalitet. Ata mė herėt i kanė thėnė KD-sė se AAK-ja do tė vendos se kush do tė mbetet nė opozitė. Kėtė prognozė njohėsit e kanė mbėshtetur nė tė dhėnat se nė KK tė kėsaj pilotnjėsie komunale PDK-ja dhe LDK-ja kanė numėr tė barabartė ulėsesh, nga 6 , AAK-ja 1, kurse 2 sosh u janė dhuruar 2 OJQ-ve. Ata patėn prognozuar se gishtat e pėrfaqėsuesit tė njėrės OJQ (OVL e UĒK-sė) do tė ngriten pėr PDK-nė, ndėrsa ato tė pėfaqėsuesit tė OJQ-sė tjetėr (SHHB"Nėna Terezė") pėr LDK-nė.

 

Raporti i Eides raport i arritjeve dhe ngecjeve

KAĒANIK, 12 TETOR (KOHA Ditore) - Raporti i ambasadorit Kai Eide, nė tė cilin pėrfshihet "Shqyrtimi gjithėpėrfshirės i gjendjes nė Kosovė", ėshtė vlerėsuar edhe nė Kaēanik. "Ėshtė njė raport pozitiv qė i hap perspektivė pocesit politik nė Kosovė", ka deklaruar Xhelal Gashi, kryetar i KK tė Kaēanikut. Ai ka thėnė se Eide me sensin e njė vrojtuesi tė vėmendshėm e ka hetuar se status quo-ja vėrtetė ėshtė bėrė ngulfatėse pėr procest nė Kosovė. Gashi ka theksuar se raporti ėshtė i balancuar nė tė gjitha aspektet, kurse autori i tij me objektivitet dhe qasje "tė ftohtė" i ka evidencuar arritjet dhe ngecjet nė rrafshin politik, atė institucional dhe nė njė kontekst mė tė gjerė socioekonomik.

Gashi:"Serbėt e zhvendosur tė painteresuar pėr t'u kthyer nė Kaēanik"

Nė raportin e tij diplomati Kai Eide ka nėnvizuar se procesi i kthimit tė personave tė zhvendosur (serbėve) faktikisht ėshtė ndėrprerė. Komuna e Kaēanikut ndėrkaq ėshtė mbase e vetmja nė Kosovė nė tė cilėn nuk ka ndodhur kthimi i minoritarėve tė zhvendosur. "Serbėt e zhvendosur nga Komuna e Kaēanikut nuk janė tė interesuar pėr t'u kthyer kėtu", ka thėnė Gashi. Ai ka deklaruar se deri tashti asnjė serb i zhvendosur nga Kaēaniku nuk ka shprehur interesim pėr t'u kthyer. Sipas tij, mosinteresimi i tyre pėr t'u kthyer edhe mund tė kuptohet. "Edhe para luftės mė se 99 pėr qind e banorėve tė Komunės sė Kaēanikut kanė qenė tė pėrkatėsisė shqiptare, ndaj unė i kuptoj pengesat e natyrės psikologjike tė tė zhvendosurve serbė kur ngurrrojnė pėr t'u kthyer", ėshtė shprehur i pari i Kaēanikut. Aktualisht nė Kaēanik jetojnė vetėm 2 familje rome me gjithsej 7 anėtarė.

Duhet tė vazhdohet me pėrmbushje standardesh

Raporti i ambasadorit Kai Eide, tė cilin ai ia ka dorėzuar sekretarit tė pėrgjithshėm tė OKB-sė, Kofi Annan, ėshtė vlerėsuar edhe nga zyrtarė tė tjerė komunalė tė kontaktuar nga KD-ja, tė mėrkurėn. "Ėshtė njė raport serioz i njė diplomati serioz", ka deklaruar Heset Loku, koordinator komunal pėr standarde. Eide nė raportin e tij ka artikuluar drojėn se kalimi nė procesin statusor mund tė ketė pėr pasojė lėnien nė harresė tė angazhimeve rreth pėrmbushjes sė standardeve, ndėrsa ka konstatuar se kjo nuk do tė duhej tė ndodhte. "Pajtohem me ambasadorin Eide se duhet tė vazhdohet tė punohet me kapacitet tė plotė nė pėrmbushjen e standardeve edhe gjatė periudhės statusore dhe pas saj, sepse me pėrmbushjen e tyre Kosova bėhet shtet me demokraci funksionale", ka theksuar Loku. Sipas tij, pos sovranitetit shtetėror, Kosova mėton edhe integrimet evroatlantike. "Kosova nuk do tė pranohet nė familjen evropiane pa u bėrė entitet shtetėror me demokraci tė mirėfilltė", ka vlerėsuar ai. Loku ka thėnė se edhe nė Komunėn e Kaēanikut deri tashti ėshtė bėrė mjaft sa i pėrket pėrmbushjes sė standrdeve, mirėpo ka mbetur edhe shumė pėr t'u bėrė nė kėtė rrafsh.

 

Tė premten mbrėma nė qendrėn e tė rinjve nė Kaēanik

Rrahje masive ndėrmjet tė rinjsh tė dy grupeve rivale

KAĒANIK, 15 TETOR (KOHA Ditore) - Tė premten mbrėma nė qendėr tė Kaēanikut ka ndodhur njė rrahje masive ndėrmjet tė rinjsh tė 2 grupeve rivale e cila ka pėrfunduar me njė pjesėmarrės tė therrur me thikė dhe 18 tė tjerė tė ndaluar nga policia. Familjarė tė tė therurit i kanė thėnė KD-sė se gjendja e tij nuk ėshtė nė rrezik pėr jetėn. Dėshmitarė tė rastit ndėrkaq i kanė thėnė KD-sė se rrahja ka filluar rreth orės 21:00, nė rrugėn "Ismail Raka", para njė kompleksi kafenesh tė frekuentuara kryesisht nga tė rinjtė. Dėshmitarėt kanė pohuar se gjatė qėrimit fizik tė hesapeve janė pėrdorur edhe thika dhe shkopinj druri, ndėrsa njėri pjesėmarrės nė rrahje sė paku njė herė ka shtėnė nga revolja. Dėshmitarėt kanė thėnė se reagimi i policisė ka qenė i shpejtė, mirėpo pėr shkak tė numrit tė madh tė madh tė personave tė pėrfshirė nė rrahje uniformave blu u ėshtė dashur mė shumė se gjysėm ore pėr ta vėnė situatėn nėn kontroll. Jozyrtarisht merret vesh se nga tė arrestuarit 9 janė liruar ndėrkohė, ndėrsa 9 tė tjerė do tė gjykohen me procedurė tė shpejtė pėr pjesėmarrje nė rrahje masive. Burimet vetėm kanė mundur tė supozojnė shkakun e incidentit.

 

Gjatė muajit tė shenjtė tė Ramazanit nė Kaēanik

Sofrat dhe tavolinat mbushen me artikuj tė blerė veresie

Blerja veresie nė Kaēanik thuhet se ėshtė traditė e moēme sa vetė ky qytet, i themeluar nga Koxha Sinan Pasha, pasha turk me origjinė shqiptare, nė fund tė shekullit XVI

KAĒANIK, 16 TETOR (KOHA Ditore) - Njė mesoburrė tė dielėn paradite ka blerė disa artikuj ushqimorė nė njėrin nga marketet nė Kaēanik, ndėrsa ka dalur nga aty pa paguar. "Nuk ėshtė i vetmi, ka shumė tė tillė qė blejnė veresie", ėshtė shprehur Gėzim Neziraj, pronar i marketit "Gėzimi". Gjatė muajit tė shenjtė tė Ramazanit tregtarėt kaēanikas regjistrojnė qarkullim mė tė madh mallrash pėr shkak se qytetarėt janė tė disponuar qė sofrat dhe tavolinat tė shtruara pėr iftar t'i kenė me mė shumė pjata."Gjatė Ramazanit shtohet blerja me para nė dorė, por edhe ajo veresie", ka pohuar Neziraj. Sipas tij, veresie blejnė edhe tė punėsuar. "Veresie blejnė edhe tė punėsuar qė marrin paga nga Buxheti i Kosovės", ka theksuar pronari i marketit "Gėzimi". Neziraj thotė se kjo kategori e blerėsve i shlyejnė borxhet, edhe pse nganjėherė me vonesa tė theksuara. "Probleme kam me kryefamiljarė familjesh pa tė ardhura tė rregullta mujore dhe me ata qė blejnė nė llogari tė ndonjė anėtari kurbetēar tė familjes", ka nėnvizuar Neziraj. Borxhi qė blerėsit veresie ia kishin pronarit tė marketit "Gėzimi" kishte arritur nė 35 mijė euro. "Vėrtet ėshtė njė shumė e madhe pėr mua, ndėrsa nuk di se a do tė kthehen kėto para", ėshtė shprehur Neziraj dukshėm i brengosur.

"Shkruaja agės borxhin n'tefter"

Brenga e Gėzim Nezirajt ėshtė edhe brengė e Sadat Demės, pronar i shitores "Lati". "Nga viti 2001, kur e kam hapur kėtė shitore, e deri tashti blerėsit veresie m'i kanė borxh rreth 10 mijė euro", ka theksuar Dema. Ai ėshtė shprehur se do tė ishte i kėnaqur nė qoftė se ndėrkohė do t'i shlyhej gjysma e borxhit. Megjthėkėtė ai ka thėnė se vazhdon tė shesė veresie. "Kėtu ėshtė Kaēanik, nuk shkon pa veresie", ėshtė shprehur ai. Dema ka thėnė se, sipas njė kalkulimi qė ka bėrė, nga 10 blerės qė hyjnė nė shitore, 3 dalin me artikujt e kėrkuar dhe fjalinė arkaike "me vlerė" sa ēmimi i artikujve tė blerė: "Shkruja agės borxhin n'tefter". Mund tė duket e pabesueshme, por thuhet se nė Kaēanik veresie blehen edhe gazetat. "Po, ėshtė e vėrtetė se ka edhe tė tillė qė i blejnė veresie edhe gazetat", ka pohuar Enver Axhami, shitės nė njė qoshk. Ai ka thėnė se blerės veresie tė gazetave janė kryesisht mėsimdhėnėsit. "Janė borxhlinj tė mirė, sepse me t'i marrė rrogat i shlyjnė borxhet", ka thėnė ai. Axhami ka nėnvizuar se veresie shet edhe cigare, por edhe artikuj tjerė. "Blerėsit veresie m'i kanė borxh rreth 1300 euro, ndėrsa rreth 500 tė tjera i kam fshirė nga tefteri pasi nuk mė janė shlyer qė nga pėrfundimi i luftės", ka theksuar Axhami.

Ėshtė shtuar numri i blerjeve "nė besė"

Se vazhdojnė tė shesin edhe veresie KD-sė ia kanė pohuar edhe tregtarė tjerė tė kontaktuar. Ata druajnė se me ndėrprerjen e shitjes "nė besė" do tė mund tė pėrballeshin me rėnie drastike tė shitjes. Tregtarėt thonė se janė tė vetėdijshėm se njė pėrqindje e konsiderueshme e kaēanikasve nuk kanė ēdoherė para nė xhep pėr tė paguar. Sipas tyre, numri i atyre qė kėrkojnė tė blejnė veresie ėshtė nė shtim nga dita nė ditė. Tregtarėt kanė nėnvizuar se askush mė mirė se ata nuk e vėrėn trendin e varfėrimit tė vazhdueshėm tė popullatės sė kėtushme. Thuhet ndėrkaq se njerėzit e kėtij mjedisi me shekuj kanė jetuar tė familjarizuar me skamjen. Nė kėtė kontekst pohohet se blerja veresie kėtu ėshtė e moēme sa vetė qyteti, i themeluar nga Koxha Sinan Pasha, pasha turk me origjinė shqiptare, nė fund tė shekullit XVI.

 

Pėr pastrimin e shtratit tė lumit Neredime nė rrjedhėn e tij pėrmes qytetit Kaēanik

Pushtetarėt kanė thėnė nuk ka mjete, joqeveritarėt kanė kėrkuar ndihmė nga KFOR-i

KAĒANIK, 18 TETOR (KOHA Ditore) - Nga viti 2001 nuk ėshtė pastruar shtrati i lumit Neredime nė rrjedhėn e tij 1,5 kilometėrshe pėrmes qyetit Kaēanik, ndėrsa zyrtarė komunalė kanė thėnė tė martėn se komuna nuk ka mjete pėr ta realizuar kėtė projekt. "E kemi hartuar projektin pėr pastrimin e shtratit tė lumit Neredime dhe tė disa pėrrenjve qė derdhen nė kėtė lumė dhe ne Lepenc, mirėpo pėr mungesė mjetesh buxhetore nuk ėshtė pėrfshirė nė listėn e projekteve pėr realizim sivjet dhe as mot", ka theksuar Xhelal Luma, drejtor i Drejtorisė sė Bujqėsisė. Sipas tij, vlera e projektit tė mbetur nė sirtar ėshtė reth 10 mijė euro. "Vetėm pastrimi i shtratit tė lumit Neredime nė rrjedhėn e tij pėrmes qytetit Kaēanik nuk do tė kushtonte mė shumė se 3 mijė euro", ka vlerėsuar Luma. Tė informuar se komuna nuk e ka nė listė pėr realizim projektin pėr pastrimin e shtratit tė Neredimes, pėrfaqėsues tė OJQ-ve kaēanikase kanė kėrkuar nga KFOR-i qė ta realizojė kėtė projekt. "Kėrkojmė nga KFOR-i qė tė ndihmojė pėr pastrimin e shtratit tė lumit Neredime nė rrjedhėn e tij pėrmes Kaēanikut", u ka thėnė eprorėve tė KFOR-it Ekrem Dauti, kryetar i Forumit tė OJQ-ve tė Kaēanikut, nė takimin e mbajtur nė kampin e batalionit polako-ukrainas "White Eagle" nė afėrsa tė fshatit Koxhaj, tė premten pasdite. Ushtarakė amerikanė dhe polakė tė pranishėm nė takim kanė mbajtur shėnim lidhur me kėrkesėn e artikuluar nga kryejoqeveritari kaēanikas, ndėrsa nuk kanė dhėnė pėrgjigje eksplicite me arsyetimin se kėrkesa duhet tė shqyrtohet nga strukturat vendimmarrėse tė Brigadės Shumėkombėshe tė Lindjes.I papastruar, shtrati i lumit Neredime aktualisht ėshtė shndėrruar nė shėmbėllim tė "natyrės sė virgjėr". Mbi "kodrat" me rėrė dhe gurė tė sjelluar aty nga ujėrat e pėrrenjve kanė mbirė shelgje, shkurre dhe gjithfarė barėrash tė egėr. Kjo faunė e kombinuar me mbeturina tė sjellura aty nga ujėrat e lumit kanė krijuar njė pamje tėrėsisht jourbane dhe joambientale. Ėshtė vlerėsuar ndėrkaq se "stoqet" me gurė dhe rėrė shtratit ia kanė zvogėluar kapacitetin absorbues tė ujėrave, ndaj rreziku real pėr daljen e tyre nga aty gjatė vėrshimeve ėshtė real. Gjatė vėrshimeve tė sivjetme, nė maj, ujėrave tė lumit iu kanė dashur vetėm edhe pak prurje qė tė vėrshojnė rrugėn pėrskaj dhe lokalet e shtėpitė nė afėrsi. Gjatė muajve me vapė tė verės shtrati i lumit shndėrrohet nė fole mushkonjash dhe bretkosash si rezultat i zvogėlimit drastik tė nivelit tė ujit nė lumė. Mizėria e kandrrave, bashkė me "muzikėn" e bretkosave dhe kundėrmimin e mbeturinave, edhe gjatė verės sė sivjetshme pothuajse e kanė bėrė tė pashfrytėzueshme shėtitoren pėrskaj shtratit tė lumit

 

Pas rrezikut tė paralajmėruar nga mundėsia e pėrhapjes sė gripit tė shpezėve nė vend

Dita e tregut nė Kaēanik pa ofertė pulash

Tregtarė kaēanikas kanė theksuar se ka rėnie tė konsiderueshme edhe sa i pėrket shitjes sė mishit tė pulės dhe produkteve nga ky lloj mishi

KAĒANIK, 21 TETOR (KOHA Ditore) - E premtja ėshtė ditė tregu nė Kaēanik, ndėrsa nė mesditė nuk janė parė shitės pulash nė tregun e kėtij qyteti. Zyrtarė komunalė ndėrkaq kanė thėnė se kanė marrė vendim pėr ndalimin e shitjes sė pulave nė treg. "Po, ėshtė e vėrtetė se Shtabi komunal i themeluar pėr tė vepruar nė parandalimin e pėrhapjes ė gripit tė shpezėve nė territorin e komunės ka marrė vendim qė edhe kėtu tė ndalohet shitja e pulave nė treg", ka pohuar Besnik Bajra, anėtar shtabi. Ai ka thėnė se edhe vet e kishte vizituar tregun dhe nuk kishte parė asnjė shitės pulash. Mungesa e pulave nė treg ndėrkaq nuk ėshtė shoqėruar edhe me mungesė vezėsh tė tyre nė tregun e Kaēanikut, tė premten, kurse shitės kanė thėnė se janė duke regjistruar shitje mė tė vogėl pas alarmit tė lėshuar nga autoritertet e vendit pėr ekzistimin e rrezikut real pėr pėrhapje tė gripit "Avian influenza" edhe nė Kosovė. " Unė kam konstatuar njė zvogėlim nė shitje vezėsh pėr 20-30 pėr qind krahasuar me mė herėt", ka theksuar Ismailhaki Beqa, shitės vezėsh pulash. Sipas tij, ata qė vazhdojnė tė blejnė vezė kėtė megjithatė vazhdojnė ta bėjnė "pa vesvese", siē ėshtė shprehur ai. Beqa nuk ka ngurruar tė artikulojė edhe dyshimin e tij se tėrė zhurma rreth rrezikut nga gripi vdekjeprurės i shpezėve mund tė jetė edhe propagandė ekonomike shtetesh pėr dominim nė tregjet gjithandej botės. Rėnie ėshtė regjistruar edhe sa i pėrket shitjes sė mishit tė pulave dhe produkteve nga ky lloj mishi nė shitoret me artikuj ushqimorė nė Kaēanik. "Kam konstatuar se ka rėnie tė konsiderueshme sa i pėrket shitjes sė mishit tė pulės dhe produkteve nga ky lloj mishi nė supermarketin tim", ka thėnė Ahmet Kyēyku, pronar i supermarketit "Besa". Ai ka sqaruar se rėndom nė ēdo 3-4 ditė ėshtė furnizuar me nga njė sasi mish pule. " Tashti ende kam sasi mishi qė e kam siguruar para gati 10 ditėsh", ka nėnvizuar ai. Kyēyky ka thėnė se me mish pule furnizohet nė tregun me shumicė nė Prishtinė, ndėrsa bėhet fjalė pėr mish tė importuar kryesisht nga Brazili dhe Turqia

   

Njė numėr pronarėsh kafehanesh nė Kaēanik nuk i pėrmbahen orarit tė punės

Ramazani "fajtor" pėr mospėrfillje orari

Mosrespektimi i orarit tė punės ėshtė arsyetuar me fjalėt se gjatė muajit tė agjėrimit nė Kaēanik nata "bėhet ditė"

KAĒANIK, 23 TETOR (KOHA Ditore) - Njė numėr i konsiderueshėm pronarėsh kafenesh, pijetoresh dhe ēajtoresh nė Kaēanik gjatė muajit tė agjėrimit nuk i pėrmbahen orarit tė punės, ndėrsa zyrtarė komunalė kompetentė pėr kėtė fushė kanė thėnė se ata mund tė gjobiten me nga 50 dhe 100 euro pėr mosrespektim orarit tė punės tė ekspozuar nė hyrje tė lokaleve tė tyre. Tė dielėn paradite gati gjysma e kafeneve, pijetoreve dhe ēajtoreve janė parė tė kenė qenė tė mbyllura. Gjatė ditėve pararendėse njė numėr i kėtyre lokaleve janė parė tė hapen pasi pronarėve "t'u ketė dalė gjumi" pasdite, ndėrsa njė numėr sosh vetėm pas iftarit. Pėr mosrespektim orari ndėrkaq ėshtė fajėsuar Ramazani. "Numri i mysafirėve para iftarit ėshtė shumė i vogėl, prandaj nuk mė paguhet qė kafenenė ta mbaj hapur gjatė orėve tė ditės", ka thėnė pronari i njė kafeneje tė mbyllur, pasi ėshtė siguruar se nuk do t'i pėrmendet emri nė gazetė. Ai ka nėnvizuar se gjatė muajit tė Ramazanit nė Kaēanik tradicionalisht nata "bėhet ditė". Pak mysafirė gjatė ditės ka thėnė se ka edhe pronari i kafenesė "Rrapi", Ylber Tusha, mirėpo ai ka vlerėsuar se kjo pėr tė nuk ėshtė arsye pėr mosrespektim tė orarit tė punės. Ai ka thėnė se pėr t'iu pėrmbajtur orarit tė punės e obligon ligji dhe sjellja fer nė raport me mysafirėt e rregullt tė kafenesė sė tij. "Kam mysafirė qė gjatė 11 muajve tė vitit e pinė kafenė e mėngjesit kėtu, ndėrsa nuk do tė ishte fer nga ana ime qė nė Ramazan t'ua mbyll dyert", ėshtė shprehur Tusha. Se njė numėr jo i vogėl pronarėsh kafenesh, pijetoresh dhe ēajtoresh nuk i pėrmbahen orarit tė punė gjatė ditėve tė muajit tė agjėrimit e kanė pohuar edhe zyrtarė komunalė, ndėrsa kanė theksuar se me nenin 2 tė vendimit tė KK tė Kaēanikut numėr 01-262/03, datė 15.3.2004, pronarėve tė kafeneve u ėshtė lejuar qė gjatė festave fetare tė shkurtojnė apo zgjasin orarin e punės. "Pėr ndryshim tė orarit tė punės gjatė festave fetare pronarėt paraprakisht duhet ta njoftojnė me shkrim Drejtorinė e Ekonomisė dhe Financave, ndėrsa deri sot askush nuk e ka bėrė njė gjė tė tillė", ka theksuar Fikri Vėrbani, drejtor i DEF-it. Ndėrkaq, inspektori i tregut, Remzi Hoxha, ka pohuar se me vendimin e sipėrpėrmendur pėr mosrespektim tė orarit tė punės pronarėt e kafeneve mund tė gjobiten me nga 50 euro gjobė mandatore dhe me 100 euro gjobė nė qoftė se fletėparaqitja dorėzohet nė gjykatė. Njė zyrtar tjetėr komunal ndėrkaq ka thėnė se komuna nė plan tė parė e ka vjeljen e taksave dhe tatimeve nga pronarėt e bizneseve tė vogla, ndaj edhe e mbyll njėrin sy kur ata bėjnė shkelje "tė vogla" tė rregulloreve komunale, siē vlerėsohet mosrespektimi i orarit tė punės gjatė muajit tė Ramazanit.

 

Burime tė KD-sė e kanė pohuar daljen nė skenė tė personave tė armatosur nė rrethinat e Hanit tė Elezit

Policia ka thėnė se "tregimi" ėshtė spekulim

Burime tė sigurta kanė theksuar se personat e uniformuar dhe tė armatosur tė cilėt kanė dalė publikisht janė luftėtarė serioz tė ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės tė cilėt nuk kanė lidhje me ushtritė e mėhallave tė dala sė fundi nė skenė, siē janė shprehur, pra as me UPK-nė

HAN i ELEZIT, 26 TETOR (KOHA Ditore) - Pėrfojlet edhe mediale se para disa ditėsh nė fshatin kufitar Kryenik (Krivenik) tė Hanit tė Elezit persona tė uniformuar dhe tė armatosuar kanė legjitimuar kalimtarė rasti janė tė sakta, kanė thėnė tė mėrkurėn burime nga terreni, ndėrsa policia ka thėnė se pėrfoljet ligjur me kėtė gjė janė spekulim. Burime tė sigurta tė KD-sė, tė cilat kanė folur me kusht anonimiteti, kanė theksuar se personat e armatosur tė cilėt kanė dalė publikisht janė luftėtarė serioz tė ish-Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės tė Zonės sė Neredimes. "Kėta djem serioz nuk kanė lidhje me ushtritė e mėhallave tė dala sė voni nė skenė, pra as me UPK-nė", kanė nėnvizuar burimet. Ėshtė thėnė se kėta ish-luftėtarė e kanė parė tė arsyeshme tė inicojnė riaktivizimin e formacioneve tė ish-UĒK-sė pėr t'ua bėrė me dije politikanėve vendės dhe faktorit vendosės ndėrkombėtar se janė tė gatshėm tė veprojnė ushtarakisht nė qoftė se procesi negociator pėr statusin e Kosovės futet nė binarė tė kundėrt me idealin e luftėtarėve tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovė dhe vullnetin e popullit. Sipas kėtyre burimeve, nuk do tė ketė veprime ushtarake nė qoftė se procesi statusor do tė shkojė nė drejtim tė bėrjes sė Kosovės shtet sovran dhe tė pavarur. Jozyrtarisht KD-ja merr vesh se personat e armatosur , tė shtunėn, jo larg fshatit Kryenik, janė regjistruar nga njė fluturake vėzhguese e KFOR-it. Mė vonė nga SHPK-ja ishte kėrkuar qė "tė vizitojė" vendin e ngjarjes, mirėpo policėt nuk ishin parė me personat e fotografuar nga ajri. Burimet e sipėcituara kanė theksuar se ish-luftėtarėve tė riaktivizuar tė ish-UĒK-sė nuk u pengon qė pėr daljen e tyre nė skenė tė njoftohet opinioni, pėrkundrazi. Ėshtė pohuar qytetarėve tė legjitimuar madje u ėshtė thėnė se lirisht mund ta njoftojnė policinė se janė takuar me ta. Pėr SHPK-nė ndėrkaq nuk ka ndodhur riaktivizimi i njė numri ish-luftėtarėsh tė ish-UĒK-sė. "Foljet dhe pėrfojlet lidhur me paraqitjen e personave tė armatosur nė rrethinat e Hanit tė Elezit janė spekulim", ka thėnė Agim Demiri, zėdhėnės i Komandės rajonale tė SHPK-sė nė Ferizaj. Ai ka theksuar se pjesėtarėt e SHPK-sė vazhdimisht janė duke patrulluar nė atė zonė, mirėpo deri tashti nuk kanė hasur nė persona tė uniformuar dhe tė armatosur.

   

Mėsimdhėnėsit kaēanikas tė zhgėnjyer me pėrmbylljen e grevės pa pėrmbushje tė kėrkesave tė artikuluara

"Fiaskoja" e grevės do ta shtojė demotivimin pėr angazhim cilėsor

Njė mėsimdhėnės kaēanikas ka theksuar se qeveritarėt e Kosovės tashti mund tė bėjnė gjumė tė rehatshėm, mirėpo ata duhet ta dinė se cilėsia e mėsimdhėnies do tė vazhdojė tė bjerė

KAĒANIK, 30 TETOR (KOHA Ditore) - Pėrfundimi i grevės sė mėsimdhėnėsve kosovarė pa pėrmbushjen e kėrkesave tė parashtruara do tė rezultojė me shtim tė demotivimit tė tyre sa i pėrket angazhimit nė procesin mėsimor, kanė theksuar mėsimdhėnės kaēanikas, tė dielėn. "Qeveritarėt e Kosovės tashti mund tė bėjnė gjumė tė rehatshėm pėr shkak se nuk do tė pėrballen mė me revoltėn e mėsimdhėnėsve, mirėpo ata duhet ta dinė se cilėsia e mėsimdhėnies do tė vazhdojė tė bjerė si rezultat i dėshpėrimit tė punėtorėve arsimorė", ka theksuar njė mėsimdhėnės kaēanikas, i cili ėshtė lutur qė tė mos i pėrmendet emri nė gazetė. Ai ka vlerėsuar se vetėm nė formė arsimi publik do tė jetė funksional, ndėrsa nė pėrmbajtje do tė vazhdojė tė degradohet. Se mėsimdhėnėsit kaēanikas janė tė zhgėnjyer me pėrfundimin e grevės pa pėrmbushjen e kėrkesave tė artikuluara nė nismė tė saj, e ka pohuar edhe Zeqir Krasniqi, kryetar i SBASHK-ut, Dega nė Kaēanik. "Pėrmbyllja e grevės pa realizimin e kėrkesave tė parashtruara ėshtė e vėrtetė se i ka zhgėnjyer mėsimdhėnėsit kaēanikas", ka deklaruar Krasniqi. Megjithėkėtė, ai ka vlerėsuar se nuk pret qė kėtė zhgėnjim tė tyre mėsimdhėnėsit ta reflektojnė nė punė me nxėnėsit. "Unė mendoj se mėsuesi, arsimtari dhe profesori i vėrtetė nuk i ndėshkon nxėnėsit pa fajin e tyre", ka thėnė ai. Krasniqi ka vlerėsuar se pėrmbushja e kėrkesave minimaliste tė grevistėve, siē i ka ēmuar ai, pa dyshim se do tė rezultonte me shtim tė motivimit tė mėsimdhėnėsve pėr njė angazhim mė tė madh dhe mė cilėsor nė procesin mėsimor. Kreu i SBASHK-ut, Dega nė Kaēanik, ėshtė shprehur se mėsimdhėnėsit kaēanikas gjatė grevės e kanė dhėnė provimin sindikalist. "Nga dita e parė e grevės e deri nė pėrfundim tė saj tė gjithė mėsimdhėnėsit e kėtushėm iu kanė pėrgjigjur ftesės sė kėshilii grevist dhe pėr kėtė ata meritojnė mirėnjohje", ka thėnė ai. Krasniqi ka pohuar se autoritetet komunale nė Kaēanik nuk u kanė bėrė trysni grevistėve pėr ndėrprerje tė grevės. "Gjatė gjithė kohės sa ka zgjatur greva pushtetarėt komunalė nuk kanė bėrė trysni pėr ndėrprerjen e saj", ka nėnvizuar ai. Krasniqi ka thėnė ndėrkaq se ka munguar reagimi i zėshėm i prindėrve tė nxėnėsve kaēanikas pėr apo kundėr grevės.

 

Grupi suedez "Rytm Ba" ka performuar edhe nė Kaēanik

Njė shfaqje e teatrit tė vallėzimit pėr publikun kaēanikas

KAĒANIK, 1 NĖNTOR (KOHA Ditore) - Anėtarėt e grupit suedez "Rytm Ba", tė hėnėn mbrėma, pėr publikun kaēanikas e kanė shfaqur pjesėn skenike "Tre vilse man" e cila i pėrket teatrit tė vallėzimit. Peter Lagergren, Conny Jansoon dhe Gustaf Hielm, artistė tė njohur tė vallėzimit me kėrcitje takash, nė sallėn e madhe tė Pallatit tė Kulturės nė Kaēanik e kanė shpalosur profesionalizmin e tyre. Shfaqja e tyre ishte njė mozaik me elemente tė vallėzimit ritmik jo vetėm modern. Ritmin ata e kishin kėrkuar dhe e kishin gjetur nė vallėzimet e njohura tė periudhave tė ndryshme historike. Interpretimi i tyre ka prodhuar emocione edhe kur lėvizjet plastike janė shoqėruar me ritėm valceri, baleti dhe vallėzimi me taka. Lėvizjet e artistėve tė sipėrpėrmendur herė-herė janė pėrcjellur me ritėm kitare dhe fisharmonikė goje."Tre vilse man" sikur pėrcjellė konstatimin "e koduar" se nuk ka art pa ritėm. Nga Stokholmi nė Kosovė, anėtarėt e grupit "Rytm Ba" "i kanė detyruar" tė vijnė Qendra e Zhvillimit tė Teatrit pėr Fėmijė nė Prishtinė dhe teatri "Oda". "Pėr shfaqjen e kėsaj pjese skenike nė Kaēanik 'fajtor' ėshtė drejtori ekzekutiv i QZHTF-sė, Jeton Neziraj", ka pohuar ndėrkaq Ahmet Krasniqi, pėrgjegjės kulture nė Komunėn e Kaēanikut.

 

Me 3 ankesa kanė rezultuar 7 muaj "jetė" tė kutisė sė ankesave

Kaēanikasit nuk e shfrytėzuan mundėsinė "pėr t'ua ngrehur veshin" zyrtarėve

Nė kuti janė gjetur edhe 2 kėrkesa

KAĒANIK, 3 NĖNTOR (KOHA Ditore) - Sivjet, nė mars, autoritetet komunale e kanė pėruruar kutinė e ankesave, e cila ėshtė vendosur nė hyrje tė objektit tė KK tė Kaēanikut, ndėrsa gjatė kėtyre 7 muajve nė tė janė gjetur vetėm 3 ankesa dhe 2 kėrkesa, kanė theksuar pėrgjegjės tė Zyrės sė ankesave.

Ankesat

"Ēdo fillimmuaj kutia hapet, ndėrsa deri tashti aty i kemi gjetur vetėm 3 ankesa", ka theksuar Hajrush Dullovi, pėrgjegjės i ZA-sė. Njė qytetar ishte ankuar pėr ndėrtime joadekuate nga prizmi urbanistik nė qendėr tė qyetit Kaēanik dhe kishte kėrkuar qė tė merren masa kundėr zyrtarėve tė Urbanizmit tė cilėt janė duke i lejuar ndėrtimet e tilla. "Shtatė tė emėruarit nė ZA, 4 zyrtarė komunalė dhe 3 pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile, ankesėn e kėtij qytetari e kanė vlerėsuar tė arsyeshme", ka thėnė Dullovi. Njė qytetar tjetėr ishte ankuar pėr sjellje tė pahijshme tė njė inspektori komunal, siē kishte shkruar ai. "E kemi hetuar kėtė rast, ndėrsa kemi ardhur nė pėrfundim se inspektori ka vepruar konform autorizimeve zyrtare", ka thėnė Dullovi. Qytetari i tretė ishte ankuar se njė ditė ka pritur nga ora 8:00 - 14:32 minuta pėr t'u pajisur me njė certifikatė nga shėrbimi i ofiqarisė. "Kemi konstatuar se atė ditė nuk ka pasur certifikata tė paplotėsuara, prandaj qytetari ėshtė dashur tė presė deri sa tė sjellen nga Prishtina brenda asaj dite", ka thėnė pėrgjegjėsi i ZA-sė, Dullovi.

Kėrkesat

Gjatė periudhės sė sipėrpėrmendur nė kuti ishin hedhur edhe 2 kėrkesa. "Shoqata e Afaristėve tė Kaēanikut ka kėrkuar qė tė hartohet Strategjia e zhvillimit ekonomik tė komunės pėr periudhėn 2006 - 2015, ndėrsa njė qytetar anonim ka kėrkuar qė tė hartohet plani urbanistik i Kaēanikut", ka theksuar Dullovi. Sipas tij, kėto 2 kėrkesa janė ēmuar tė arsyeshme nga ZA-ja. Kėrkesat e sipėrthėna janė vlerėsuar tė arsyeshme edhe nga kryeshefi i ekzekutivit komunal tė Kaēanikut, Agron Shurdhani. "Hartimi i planit urbanistik tė qytetit Kaēanik ėshtė njėri nga projektet e planifikuara pėr realizim mė 2006", ka nėnvizuar Shurdhani. Vartėsi i tij, drejtori i Ekonomisė dhe Financave, Fikri Vėrbani, lidhur me kėrkesėn e dytė ėshtė shprehur se Strategjia... nuk duhet tė miratohet pa u hartuar njė i tillė pėr tėrė vendin. "Ministria e Tregtisė dhe Industrisė ėshtė duke e hartuar njė strategji zhvillomore pėr tėrė Kosovėn, ndėrsa vetėm pas hartimit tė saj komuna do tė angazhohet pėr hartimin e strategjisė sė saj", ka thėnė Vėrbani. Sipas tij, strategjitė zhvillimore tė komunave duhet tė jenė nė pėrputhje me strategjinė e vendit.

Mungesa e ankesave - rezultat i painformimit

Qytetarėt e kontaktuar kanė vlerėsuar se numri mė se simbolik i ankesave tė gjetura nė kuti ėshtė rezultat i mosinformimit tė qytetarėve pėr ekzistimin e njė kutie tė tillė, por edhe i skepsės sė tyre se letėrankesat anonime do tė rezultojnė me korrigjim tė zyrtarėve komunalė nė raport me efektshmėrinė gjatė ushtrimit tė detyrave dhe nė vendimmarrje me interes pėr publikun. "Mendoj se shumica dėrrmuese e qytetarėve nuk janė tė njoftuar pėr ekzistimin e kėsaj kutie", ka thėnė Enver Axhami, shitės nė njė qoshk. Ndėrkaq, pėr qytetarin Shemsedin Abazi mungesa e ankesave nė kuti ėshtė edhe rezultat i mosbesimit tė qytetarėve se ankesat e tyre do tė shqyrtohen seriozisht nga autoritet komunale. Njė qytetar tjetėr ėshtė i mendimit se mungon edhe tradita e komunikimit jokonvencinal nė relacionin qytetarė - pushtetarė. "Mungesa e ankesave nė kuti mund tė jetė rezultat i mosinformimit tė duhur tė qyetarėve pėr ekzistimin e saj, por pėr mua ėshtė edhe rezultat i mungesės sė traditės pėr njė komunikim tė tillė tė qytetarėve me pushtetarėt", ėshtė shprehur Daut Shehu, profesor i gjuhės dhe letėrsisė shqipe.

 

Gjatė periudhės 1 janar - 30 shtator nė Komunėn e Kaēanikut

Realizimi 67 pėr qind e mjeteve tė planifikuara

Pagat e 904 tė punėsuarve nė sektorin publik "i kanė gėlltitur" 1 milion e 686 mijė e 905 euro ose rreth 77 pėr qind e mjeteve tė shpenzuara

KAĒANIK, 2 NĖNTOR (KOHA Ditore) - Sivjet, gjatė periudhės 1 janar - 30 shtator janė realizuar 2 milionė e 209 mijė e 881 euro ose 67 pėr qind e mjeteve tė planifikuara me buxhetin e komunės tė kėtij viti fiskal, kanė thėnė zyrtarė komunalė, tė martėn. "Nga kėto mjete tė realizuara, 1.886.707 euro (85,4%) kanė qenė para tė grantit tė Buxhetit tė Konsoliduar tė Kosovės, kurse 323.173 euro (14,6%) mjete tė siguruara nga tė hyrat vetjake komunale", ka theksuar Fikri Vėrbani, drejtor i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave.

Fondi i mallrave mė shumė mjete tė shpenzuara se ai i investimeve kapitale

Gjatė periudhės sė sipėrpėrmendur pėr pagat e 904 tė punėsuarve nė sektorin publik janė shpenzuar 1 milion e 686 mijė e 905 euro ose 76,3 pėr qind e mjeteve tė realizuara. Mjetet e mbetura "i kanė gėlltitur" 3 fondet tjera. "Fondi i mallrave dhe shpenzimeve i ka realizuar 247.589 euro (11,2 %), ai i investimeve kapitale 237.967 euro (10,8 %), kurse fondi i subvencioneve dhe transfereve 37.420 euro (1,7%)", ka thėnė Vėrbani. Ai ka sqaruar se sa i pėrket parave tė shpenzuara pėr fondin e investimeve kapitale, 182.263 euro kanė qenė mjete tė zotuara nga viti i kaluar pėr projekte qė janė finalizuar sivjet. "Nga mjetet e buxhetit tė sivjetshėm ky fond i ka shpenzuar 55.704 euro, ndėrsa ndėrkohė janė zotuar edhe 96.280 euro pėr projektet nė realizim e sipėr", ka theksuar Vėrbani.

Arsimi, shpenzuesi mė i madh i parasė komunale

Nga 4 programet buxhetore, drejtori i DEF-it ka pohuar se sektori komunal i arsimit vazhdon tė jetė shpenzuesi mė i madh i parasė komunale . "Gjatė kėsaj periudhe arsimi i ka shpenzuar 1.242.949 euro ose 56,2% tė mjeteve tė realizuara", ka thėnė Vėrbani. Sipas tij, adminstrata komunale i ka shpenzuar 653.268 euro (29,6%), shėndetėsia 276.310 euro (12,5%) dhe Shėrbimi i Zjarrfikjes dhe Shpėtimit 37.353 euro (1,7%). Raporti lidhur me realizim e mjeteve buxhetore gjatė periudhės 1 janar - 30 shtator ėshtė miratuar nga kėshilli i drejtorėve, kurse ndėrkohė i ėshtė pėrcjellur pėr shqyrtim Komitetit tė Politikės dhe Financave.

 

Komuna e Kaēanikut me rezultate tė mira nė arkėtim mjetesh nga tatimi nė paluajtshmėri

Tė arkėtuara 90 pėr qind e mjeteve tė planifikuara

Zyrtarė komunalė kanė pohuar se tatimi nė paluajtshmėri ėshtė i vetmi burim i tė hyrave vetjake nga i cili deri nė pėrmbyllje tė kėtij viti pritet tė arkėtohen qind pėr qind e mjeteve tė planifikuara me buxhetin e komunės

KAĒANIK, 6 NĖNTOR - Zyrtarė komunalė tė Kaēanikut janė shprehur tė kėnaqur me lartėsinė e arkėtimit tė mjeteve nga tatimi nė paluajtshėmėri, sivjet, nga 1 janari. "Nga 1 janari e deri mė 31 tetor janė arkėtuar 77 mijė e 914 euro ose 90, 31 pėr qind e mjeteve tė planifikuara me buxhetin e komunės tė kėtij viti fiskal", ka theksuar Xhelal Dema, menaxher i Zyrės sė tatimit nė pronė. Ai ka pohuar se kjo pėrqindje e arkėtimit tė mjeteve nga ky lloj tatimi ėshtė mė e lartė se e periudhės sė njėjtė tė vitit pararendės. "Gjatė peridhės sė njėjtė tė vitit tė kaluar kanė qenė tė arkėtuara 62 mijė e 983 euro ose 47,65 pėr qind e mjeteve tė planifikuara", ka thėnė Dema. Ai ka sqaruar se shuma e mjeteve tė planifikuara pėr arkėtim me buxhetin e vjetshėm ka qenė mė e lartė se e sivjetshmja. Ndėrkaq, drejtori i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave, Fikri Vėrbani, ka prognozuar se deri nė pėrmbyllje tė vitit do tė arkėtohen qind pėr qind e mjeteve tė planifikuara me buxhet. "Tatimi nė paluajtshmėri ėshtė i vetmi burim i tė hyrave vetjake nga i cili deri nė pėrmbyllje tė kėtij viti fiskal presim tė arkėtohen qiind pėr qind e mjeteve tė planifikuara", ka nėnvizuar Vėrbani. Sipas tij, janė dy faktorė qė kanė ndikuar tė ketė rezultate tė theksuara nė arkėtim mjetesh nga tatimi nė paluajtshmėri. "Kemi konstatuar njė trend tė shtimit tė pėrgjegjshmėrisė sė obliguesve tatimorė, ndėrsa ka ndikuar edhe respektimi i ndėrsjellė i urdhėresės numėr 03/2004, e miratuar nga ekzekutivi komunal", ka thėnė Vėrbani. Me urdhėresėn e sipėrpėrmendur autoritetet komunale i kanė kushtėzuar me pagesė tė tatimit nė paluajtshmėri palėt tė cilat kanė kėrkuar t'u lėshohen dokumente qė kanė tė bėjnė me pronėn dhe transferin e saj. Lidhur me aplikimin e kėtij kushtėzimi qytetarė tė kontaktuar, tė dielėn, kanė artikuluar mendime diametralisht tė kundėrta. Pėr disa ky kushtėzim ėshtė veprim jodemokratik i pushtetit komunal nė raport me palėt, ndėrsa tė tjerė kanė vlerėsuar se ekzekutivi komunal ka qenė i detyruar tė veprojė kėshtu i gjendur para papėrgjegjshmėrisė sė njė numri obliguesish tatimorė. "Qytetarėt duhet t'i kryejnė obligimet ndaj komunės, ndėrsa kushtėzimi pėr mua ėshtė qasje jodemokratike dhe si tė tillė nuk e mbėshtes", ka thėnė Zeqir Krasniqi, mėsimdhėnės nė SHF"Emin Duaraku" nė Kaēanik. I tė njėjtit mendim ėshtė edhe qytetari Alban Hysa. Njė qytetar tjetėr aplikimin e kushtėzimit e ka ēmuar veprim tė arsyeshėm tė zyrtarėve komunalė. "Disa obligues tatimorė vetėm me kėsi metoda mund t'i bindėsh se shteti nuk mbahet me para tė sjellura nga Babadimri", ka thėnė ai, pasi ka kėrkuar qė tė mos i pėrmendet emri nė gazetė.

 

Reprizė e pjesshme e Festivalit Ndėrkombėtar tė Filmit Dokumentar pėr tė Drejtat e Njeriut

"Njė botė 2004" sjell rrėfime tė ndryshme nga bota nė Kaēanik

Kaēanik, 8 nėntor (KOHA Ditore)- Filmi "Pikėkontrolli", i autorit izraelit Yoav Shamir, e ka hapur reprizėn e pjesshme tė Festivalit Ndėrkombėtar tė Filmit Dokumentar pėr tė Drejtat e Njeriut "Njė botė 2004", tė hėnėn mbrėma, nė Pallatin e Kulturės nė Kaēanik. Autori i filmit tė sipėrpėrmendur gjatė periudhės 2001 - 2003 "i kishte montuar" kamerat nė tė gjitha postblloqet e Ushtrisė izraelite nė Bregun Perendimor dhe Rripin e Gazės tė cilat nga viti 1967 ndodhen nėn kontrollin ushtarak izraelit. Kamerat ndėrkaq kishin regjistruar sjelljet e ushtarakėve tė armatosur rėndė nė raport me palestinezė tė cilėt kalonin nėpėr postblloqe. Pėrmes personazheve tė cilėt ishin filmuar duke komunikuar me ushtarakė izraelit, autori i filmit publikut i kishte servuar njė pasqyrė sa reale aq edhe tė dhimbshme tė veprimeve johumane nė raport me civilėt e pafajshėm tė cilėt maltretoheshin vetėm pse janė palestinezė. Personazhet ballafaqoheshin me sjellje tekanjoze tė ushtarėve, nėnēmin dhe rreshta tė gjatė tė pritjes. Filmi ka komunikuar me publikun kaēanikas tė cilit ia ka pėrkujtuar sjelljet e ushtarakėve serbė nėpėr postblloqet e vendosura gjithandej Kosovės para dhe gjatė luftės sė fundit. Nė mbrėmjen e parė janė shfaqur edhe filmat dokumentarė "Pallati i fėmijėve", i autorėve finlandez Simojjuka Ruippo dhe Jouni Hokkanen, dhe "Vendi i njė gruaje" i autores suedeze Ewa Caderstam. "Gjatė 3 netėve tė festivalit do tė shfaqen gjithsej 12 filma dokumentarė", i ka thėnė KD-sė Shemsedin Abazi, kryetar i NKMDLNJ-sė nė Kaēanik. Nė hapje tė reprizės sė pjesshme tė festivalit "Njė botė 2004", tė organizuar nga KMDLNJ-ja, ėshtė thėnė se kėtė aktivitet nė Kaēanikt financiarisht e ka mbėshtetur OSBE-ja. mbt: Reprizohet pjesshėm festivali ndėrkombėtar i filmit dokumentar pėr tė drejtat e njeriut

 

Mallzum Qajani ka dhėnė dorėheqje nga posti i nėnkryetarit tė KK tė Kaēanikut

KAĒANIK, 9 NĖNTOR (KOHA Ditore) - Nėnkryetari i deritashėm i KK tė Kaēanikut, Mallzum Qajani (PDK), tė mėrkurėn ka dhėnė dorėheqje tė parevokueshme nga ky post. "Dorėheqjen me shkrim sot ia kam dorėzuar kryetarit tė KK tė Kaēanikut, z. Xhelal Gashi", ka thėnė Qajani. Dorėheqjen ai e ka vlerėsuar akt normal pas zgjedhjes sė tij kryetar i KK-sė sė pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit. Qajani i ka thėnė KD-sė se pos zgjedhjes sė kryetarit dhe nėnkryetarit (Menduh Vlashi, anėtar i AAK-sė), mė 11 tetor, ndėrkohė nuk ka pasur ndonjė lėvizje nė drejtim tė kompletimit tė strukturės pushtetore tė Hanit tė Elezit. "Sė shpejti do ta konvokojė njė seancė tė KK-sė nė agjendėn e sė cilės do tė jetė miratimi i propozimvendimit pėr themelimin e 3 komitetve tė obligueshme tė KK-sė", ka theksuar ai. Me Rregulloren 2000/45 tė UNMIK-ut pėr vetėqverisjen lokale, KK-tė janė tė obilguara tė themelojnė Komitetin e Politikės dhe Financave, Komitetin e Ndėrmjetėsimit dhe atė tė Komuniteteve. I pari i Hanit tė Elezit ka pohuar se ndėrkohė kanė munguar edhe lėvizjet rreth zgjedhjes sė bartėsve tė pushtetit ekzekutiv komunal. "Jemi nė pritje tė hartimit tė statutit tė pilotnjėsive komunale nga Ministria e Administrimit tė Pushtetit Lokal nė tė cilin dokument na ėshtė thėnė se do tė saktėsohen procedurat e zgjedhjes sė bartėsve tė pushtetit ekzekutiv", ka theksuar ai. Qajani ka nėnvizuar se Ministria e Ekonomisės dhe Financave e ka projektuar njė buxhet nė lartėsi prej 596 mijė euro pėr kėtė pilotnjėsi komunale tė cilin do ta ketė nė dispozicion gjatė vitit fiskal 2006. " Ky buxhet ėshtė paraparė pėr fondin e pagave dhe atė tė mallrave e shėrbimeve pėr administratėn komunale, arsimin dhe shėndetėsinė", ka sqaruar ai. I pari i Kaēanikut, Xhelal Gashi, tė mėrkurėn paradite, e ka organizuar njė koktej me rastin e shkuarjes nė detyrė tė re tė nėnkryetarit tė deritashėm tė KK tė Kaēanikut. "Kemi pasur bashkėpunim tė mirė me zotin Qajani, ndėrsa mua vetėm mė mbetet qė t'i uroj sukses edhe nė detyrėn e re", i ka thėnė KD-sė Gashi. Hani i Elezit ėshtė njėri nga lokalitetet e Kosovės tė cilit i ėshtė dhėnė mundėsia e testimit tė kapaciteteve pėr vetėqeverisje nė kuadėr tė procesit tė pėrfolur tė decentralizimit tė cilin ėshtė duke e zbatuar Qeveria e Kosovės.

 

Nė Komunėn e Kaēanikut, gati njė muaj nga fillimi i sezonit pėr aktivizim tė ngrohjes nė objekte

Ende verė pėr komunarė, policė, mėsues e nxėnės

Zyrtarė kompetentė komunalė kanė deklaruar se kompania "Tricom", e pėrzgjedhur nga APPK-ja pėr furnizim me naftė tė objekteve tė institucioneve publike tė vendit, ka dėshtuar nė pėrmbushjen e obligimeve ndaj kontraktuesve

KAĒANIK, 10 NĖNTOR (KOHA Ditore) - Tre objekte shkollash dhe ai i adminstratės komunale tė KK tė Kaēanikut, tė cilėt i kanė tė instaluar sistemet e ngrohjes qendrore me naftė, vazhdojnė tė jenė pa ngrohje, kanė thėnė burime tė KD-sė, tė enjten. "Pėr t'u ngrohur nė zyrė jam detyruar tė sjellė kėtu kėtė nxehėse nga shtėpia", ka thėnė njė zyrtar komunal i cili "i ka bėrė trysni" KD-sė qė ta bėjė publik kėtė hall jo vetėm tė personelit tė Shėrbimit cilvi komunal. Se nė 3 shkolla nė territorin e komunės procesi mėsimor ėshtė duke u zhvilluar pa ngrohje, e ka pohuar edhe Azem Guri, drejtor i Drejtorisė sė Arsimit. "Ėshtė e vėrtetė se ėshtė duke u punuar pa ngrohje nė gjimnazin 'Skėnderbeu' nė Kaēanik, nė gjimnazin 'Dardania' nė Han tė Elezit dhe nė SHF'Tefik Ēanga', po ashtu nė Han tė Elezit", ka theksuar ai. Guri ka sqaruar se nė kėto 3 objekte shkollash janė tė instaluar sistemet e ngrohjes qendrore, ndėrsa furnizimi i tyre me naftė ėshtė obligim i komunės. Zyrtarė kompetentė komunalė ndėrkaq kanė deklaruar se ata nuk mbajnė pėrgjegjėsi pėr mungesė nafte, por kompania e pėrzgjedhur nga Agjencia e Prokurimit Publik tė Kosovės pėr furnizimin me naftė dhe derivate tė saj tė objekteve tė institucioneve publike tė vendit. "Kompania 'Tricom', me seli nė Prishtinė, e kontraktuar nga APPK-ja, pėr shkak tė kėrkesave tė mėdha ėshtė vonuar nė pėrmbushjen e obligimeve ndaj kontraktuesve", ka thėnė Nijazi Zharku, menaxher i Zyrės sė prokurimit. Derisa fliste ai "shėtitej" nėpėr zyrėn e tij pėr shkak tė ftohtit aty. Zharku ka thėnė se nuk ka munguar angazhimi i autoriteteve komunale qė kompania nė fjalė t'i pėrmbushė obligimet edhe ndaj Komunės sė Kaēanikut, por deri tashti ky angazhim nuk ka prodhuar rezultate. Ndėrkaq, kryeshefi i ekzekutivit komunal, Agron Shurdhani, ėshtė shprehur tė jetė optimist se shumė shpejt problemi i aktivizimit tė sistemeve qendrore tė ngrohjes nė disa objekte publike do tė hiqet nga agjenda. Jozyrtarisht KD-ja ka marrė vesh se pa ngrohje vazhdon tė jetė edhe objekti i stacionit policor nė Kaēanik.

 

Inspektorėt sanitarė tė Kaēanikut kanė konfiskuar ēokollata "tė prodhuara" fals

"Zhadja" dhe "Norma" nė treg me afat tė skaduar

Inspektorėt kanė theksuar se nė pjesėn e jashtme tė paketimit bombonierat e kanė tė shtypur datėn e konsumimit deri mė 2006, kurse brenda, nė mbėshtjellėse ēokollatash, figuron se ky afat u ka skaduar mė 2003 dhe 2004

KAĒANIK, 11 NĖNTOR (KOHA Ditore)  Gjatė ditėve tė fundit inspektorėt sanitarė tė Kaēanikut kanė konfiskuar sasi tė konsiderueshme tė bombonierave me afat tė skaduar tė konsumimit, tė pagėzuara "Zhade", "Norma", "Huani" etj., kurse tė paketuara nga DPZ"Agrobinjakėt", me seli nė Podujevė. "Nė paketim tė jashtėm tė kėtyre bombonierave ėshtė e shtypur data e konsumimit deri mė 2006, ndėrsa brenda, nė mbėshtjellėse ēokollatash, shkruan se ky afat u ka skaduar mė 2003 dhe 2004", ka theksuar Besnik Bajra, inspektor sanitar, tė premten. Ai ka pohuar se bėhet fjalė pėr ēokollata tė prodhuara nė Turqi, ndėrsa tė paketuara nga "Agrobinjakėt". Inspektori Bajra ka nėnvizuar se bomboniera tė tilla janė konfiskuar nė 95 pėr qind tė shitoreve me artikuj ushqimorė nė territorin e komunės "tė vizituara" ndėrkohė. Veprimi i kundėrligjshėm i pronarit tė firmės sė sipėrpėrmendur ishte zbuluar nga inspektorė tė Ministrisė sė Shėndetėsisė, tė cilėt , mė 7 nėntor, nėpėmjet njė memorandumi, kishin kėrkuar nga kolegėt e tyre tė komunave qė tė ndėrmarrin aksion pėr konfiskimin e "prodhimeve" tė "Agrobinjakėve". "Deri tė premten nė mesditė i kemi konfiskuar mė shumė se 230 bomboniera me afat tė skaduar", ka theksuar Bajra. Ai ka sqaruar se ēokollatat me afat tė skaduar tė konsumimit do tė asgjėsohen nga autoritetet komunale, ndėrsa MSH-ja me shkrim do tė njoftohet pėr sasinė e konfiskuar.

 

Mėvetėsimi testues i Hanit tė Elezit u shkakton kokėēarje autoriteteve komunale tė Kaēanikut

MEF-i ia ka projektuar buxhetin Hanit tė Elezit pa u pėrcaktuar pėr numrin e tė punėsuarve

Zyrtarė komunalė tė Kaēanikut kanė vlerėsuar se kjo komunė do tė pėrballet me tepricė tė punėsuarish pėr aq sa do tė jetė numri i tė punėsuarve tė rinj nė sektorėt buxhetorė tė Hanit tė Elezit

KAĒANIK, 13 NĖNTOR ( KOHA Ditore) - Ministria e Ekonomisė dhe Financave ka paraparė qė 23,58 pėr qind e shumės sė pėrgjithshme tė grantit qeveritar pėr buxhetin e Komunės sė Kaēanikut tė vitit fiskal 2006 "tė vazhdojė rrugėn" pėr nė Han tė Elezit, shkruan nė njė qarkore tė kėsaj ministrie adresuar zyrtarėve komunalė tė Kaēanikut, njė kopje e sė cilės i ėshtė dorėzuar KD-sė. Komisioni i granteve i MEF-it pėr Komunėn e Kaēanikut e kishte projektuar buxhetin pėr mot nė lartėsi prej 2 milionė e 803 mijė euro, ndėrsa pėr pilotnjėsinė komunale tė Hanit tė Elezit nė lartėsi prej 596 mijė e 238 euro.

Komuna e Kaēanikut do tė vazhdojė me vjelje taksash e tatimesh nė Han tė Elezit, mirėpo...

Komuna "nėnė" "ėshtė urdhėruar" qė 556 mijė e 389 euro t'i arkėtojė nga burimet vetjake komunale, kurse komuna "bijė" 0 (zero) euro. Zyrtarė komunalė tė Kaēanikut ndėrkaq kanė pohuar se kjo komunė edhe mė 2006 do tė vazhdojė me vjelje taksash e tatimesh nga obliguesit tatimorė tė 11 zonave kadastrale tė pėrfshira nė kuadėr tė pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit. "Ndėrkohė duhet gjetur mėnyra qė mjetet e arkėtuara t'u kthehen obliguesve tatimorė tė atjeshėm nėpėrmjet investimeve nė projekte nė territorin e pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit", ka theksuar Fikri Vėrbani, drejtor i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave. Se Komuna e Kaēanikut do tė duhej tė vazhdojė me vjelje taksah e tatimesh nga obliguesit tatimorė tė Hanit tė Elezit edhe mė 2006, mė herėt KD-sė ia ka pohuar edhe kryetari i KK-sė sė kėsaj pilotnjėsie komunale, Mallzum Qajani. "Besoj se do tė jetė kėshtė deri nė licencim nga MEF-i tė adminstratės sė Hanit tė Elezit pėr vjelje taksash e tatimesh", ka deklaruar ai. Megjithėkėtė, Vėrbani e ka pranuar se qysh tashti ka probleme nė kėtė rrafsh. "Sivjet, shumica dėrrmuese e pronarėve tė bizneseve nė Han tė Elezit nuk e kanė paguar taksėn komunale pėr ushtrim veprimtarie nė territorin e komunės", ka theksuar ai. Sipas tij, edhe pagesa e tatimit nė paluajtshmėri nga obligues tatimorė me vendbanim nė Han tė Elezit nuk ėshtė nė shkallė tė kėnaqshme.

MEF-i ka bėrė hesape pa hanxhiun

Drejtori i DEF-it ėshtė shprehur tė jetė i brengosur sidomos me mosfigurimin nė qarkoren e MEF-it tė numrit tė punėsuarve nė sektorėt buxhetorė tė pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit, ndėrsa vetėm thuhet se numri i tė punėsuarve nė sektorin publik tė Komunės sė Kaēanikut do tė jetė ai i vjetri, 909 sish. "Nė kėtė qarkore ka shumė paqartėsi sa i pėrket fondit tė pagave, sepse aty nuk figuron se sa tė punėsuar do t'i ketė, pėr shembull, administrata komunale e Hanit tė Elezit", ka thėnė Vėrbani. Sipas tij, nė qoftė se autoritetet komunale tė Hanit tė Elezit nuk do tė pranojnė qė nėpunės tė administratės sė Kaēanikut tė transferohen me punė atje, ēka ėshtė afėrmendsh, atėherė shėrbimi civil i Kaēanikut do tė pėrballet me tepricė tė punėsuarish. "Nė qoftė se zyrtarėt e Hanit tė Elezit pėrcaktohen pėr punėsim njerėzish tė rinj, atėherė pėr aq sa do tė punėsohen atje, do tė krijohet tepricė tė punėsuarish nė administratėn e kėtushme", ka theksuar Vėrbani. Me probleme tė kėsaj natyre ėshtė thėnė se mund tė pėrballen edhe sektorėt e shėndetėsisė dhe arsimit. "Kėto paqartėsi duhet t'i sqarojmė me instancat qendrore tė vendit dhe atė para miratimit pėrfundimtar tė buxheteve pėr 2006 tė Komunės sė Kaēanikut dhe pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit", ėshtė shprehur Vėrbani.

 

KKS-ja ka debatuar pėr gjendjen e sigurisė

UNMIK-u:"Gjendja e sigurisė nė Kaēanik mė nuk mund tė cilėsohet e qetė"

Zyrtarė policie e kanė konfirmuar daljen nė skenė tė personave tė armatosur dhe tė uniformuar

KAĒANIK, 14 NĖNTOR (KOHA Ditore) - Nė takimin e radhės tė Kėshillit komunal tė sigurisė, tė hėnėn, ėshtė thėnė se gjendja nė kėtė rrafsh nė Komunėn e Kaēanikut mė nuk mund tė cilėsohet e qetė. Kėtij konstatimi tė pėrfaqėsuesit tė UNMIK-ut pėr kėtė komunė, Jaroslav Kozak, i ka paraprirė raporti i togerit Jaser Jaha, ushtrues detyre i komandantit tė stacionit policor nė Kaēanik, i cili tė pranishmit nė takim i ka njoftuar se nga 11 tetori e deri tashti nė polici janė raportuar gjithsej 63 akte qė bien ndesh me ligjin. Nė kėtė kontekst ai ka thėnė se nė 2 raste policia ėshtė njoftuar edhe pėr dalje nė skenė personash tė armatosur dhe tė maskuar. "Mė 20 tetor, rreth orės 23:40 minuta, nga KFOR-i (amerikanėt) nėpėrmjet telefonit jemi njoftuar se paqeruajtės polakė kanė vėrejtur persona tė maskuar dhe tė armatosur nė afėrsi tė objektit tė shkollės sė fshatit Paldonicė tė Hanit tė Elezit, ndėrsa njė qytetar ka raportuar nė polici se mė 6 nėntor, rreth orės 22:50 minuta, nė rrugėn e asfaltuar qė shpie pėr nė fshatin Lirishtė (Dubravė) tė Kaēanikut, ėshtė legjitimuar nga persona tė uniformuar dhe tė armatosur", ka thėnė togeri Jaha. Nė ekspozenė e tij, Jaha ka nėnvizuar se gjatė periudhės sė sipėrpėrmndur nga prita ėshtė shtėnė me armė zjarri nė njė automjet tė policisė dhe nė njė veturė civile. Pasi e ka dėgjuar raportin e togerit Jaha, pėrfaqėsuesi i i UNMIK-ut pėr Komunėn e Kaēanikut, Jaroslav Kozak, ka deklaruar se gjendja e sigurisė nė Komunėn e Kaēanikut mė nuk mund tė cilėsohet e qetė. "Plaēkitjet e armatosura, sulmet me armė zjarri dhe paraqitja e personave tė armatosur dhe tė maskuar dukshėm e kanė tensionuar gjendjen", ėshtė shprehur ai. Ndėrkaq, shefi i Zyrės rajonale tė OSBE-sė nė Shterpcė, Francis Carlier, nga ushtarakė tė KFOR-it tė pranishėm nė takim ka kėrkuar tė dijė se ēfarė ėshtė duke ndėrmarrė KFOR-i nė lidhje me kėto zhvillime shqetėsuese pėr sigurinė. "Pėr akte tė tilla pėrgjegjėse ėshtė SHPK-ja, mirėpo kjo nuk do tė thotė se KFOR-i nuk ėshtė duke i pėrcjellur kėto zhvillime", ka qenė pėrgjigjja e ushtarakut amerikan tė KFOR-t, Edward Vowell. Me takimin e radhės tė KKS-sė ka udhėhequr Xhelal Gashi, kryetar i KK tė Kaēanikut, ndėrsa ėshtė debatuar edhe lidhur me pėrmasat e dėmtimit tė pyjeve nga prerės ilegalė tė drurėve.

Policia ka konfiskuar kartėmonedha false nė bankėnota 500 euroshe

Kaēanik, 14 nėntor - Ushtruesi i detyrės i komandantit tė stacionit policor nė Kaēanik, Jaser Jaha, nė ekspozenė e tij nė takimin e radhės tė Kėshillit komunal tė sigurisė tė Kaēanikut, tė hėnėn, ka nėnvizuar se te 2 persona tė kapur nga policia janė gjetur kartėmonedha tė falsifikuara nė bankėnota 500 euroshe. "Mė 8.11.2005, rreth orės 00:15 minuta, nė magjistralen Kaēanik-Ferizaj, policia i ka kapur 2 tė dyshimtė te tė cilėt janė gjetur 5000 euro tė falsifikuara nė bankėnota 500 euroshe", ka theksuar togeri Jaha.

 

Nė Komunėn e Kaēanikut

Ende nuk i kanė marrė pagat e tetorit tė punėsuarit nė arsim

Zyrtarė komunalė kanė theksuar se nė fondin e pagave tė sektorit komunal tė arsimit ėshtė krijuar deficit nė shumė 17 mijė euro, ndėrsa kėto mjete janė shpenzuar pėr pagat e 48 tė punėsuarve tepricė gjatė periudhės janar - shtator

KAĒANIK, 15 NĖNTOR (KOHA Ditore) - Tė punėsuarit nė sektorin e arsimit nė Komunėn e Kaēanikut ende nuk i kanė marrė pagat e tetorit, kanė thėnė zyrtarė komunalė, tė martėn. "Vonesa e pagave ėshtė rezultat i deficitit nė shumė 17 mijė euro i krijuar ndėrkohė nė fondin e pagave tė tė punėsuarve nė arsim", ka nėnvizuar Fikri Vėrbani, drejtor i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave. Ai i ka sugjeruar KD-sė qė tė kontaktojė kolegun e tij tė Drejtorisė sė Arsimit pėr tė mėsuar se si ėshtė krijuar ky deficit. "Ėshtė e vėrtetė se fondi i pagave ka mungesė mjetesh nė shumė 17 mijė euro pėr pagat e muajve tetor, nėntor dhe dhjetor", ka pohuar ndėrkaq Azem Guri, drejtor i DA-sė. Ai ka sqaruar se mjetet qė mungojnė janė shpenzuar gjatė periudhės janar-shtator pėr pagat 48 tė punėsuarve tė evidentuar tepricė nė kėtė agjenci shpenzuese buxhetore nga Ministria e Ekonomisė dhe Financave. Guri ka pohuar se reduktimi pėrfundimtar i numrit tė punėsuarve nė arsim, sipas udhėzimeve tė MEF-it, nė 647 sish, ėshtė bėrė, mė 1 shtator. Para 2 javėsh, bartės tė pushtetit ekzekutiv komunal i kishin ofruar MEF-it pėr miratim njė plan nėpėrmjet tė cilit kishin propozuar mėnyrėn se si ata e mendonin zgjidhjen e problemit tė deficitit. "Nėpėrmjet njė shkrese zyrtare tė firmosur nga kryeshefi i ekzekutivit, Agron Shurdhani, drejtori i DEF-it, Fikri Vėrbani, dhe unė, kemi kėrkuar nga MEF-i qė tė lejojė transferin e 17 mijė eurove nga fondi i mallrave dhe shėrbimeve i DA-sė nė atė tė pagave, mirėpo pėrgjigje zyrtare deri tashti nuk kemi marrė", ka thėnė Guri. Sipas tij, zyrtarė tė MEF-it gojarisht u kishin thėnė zyrtarėve komunalė se vazhdojnė tė jenė nė kėrkim tė njė zgjidhjeje edhe pėr 16 komuna tjera tė cilat pėrballen me problem tė njėjtė. Mėsimdhėnės kaēanikas ndėrkaq janė shprehur tė jenė tė revoltuar pėr kėtė vonesė tė theksuar tė pagave tė tetorit. "Dikush do tė duhej tė merrej nė pėrgjegjėsi pėr kėtė vonesė pagash", ka deklaruar Zeqir Krasniqi, kryetar i SBASHK-ut, Dega nė Kaēanik.

Nė prag tė dimrit

Ėshtė rrezikuar tė mbetet pa strehė familja 10-anėtarėshe Axhami

Objekti nė pronėsi tė deritashme tė ēimentores "Sharrcem", nė qendėr tė Hanit tė Elezit, nė tė cilin anėtarėt e familjes Axhami banojnė nga pėrfundimi i luftės, ndėrkohė ėshtė bėrė me pronar tė ri

KAĒANIK, 15 NĖNTOR (KOHA Ditore) - Nė prag tė dimrit familja 10-anėtarėshe e Nejaz Axhamit (50) ėshtė rrezikuar tė mbetet pa strehė. Bija e Nejazit, Lumnia (20), ka rrėfyer se gjatė luftės forcat serbe ua kishin djegur shtėpinė nė fshatin Kodėrtrim (Gjyrgjedell). Pas hyrjes sė trupave tė NATO-s nė Kosovė, kjo familje ishte strehuar nė njė objekt 2-dhomėsh gjysėm tė shkatėrruar nė qendėr tė Hanit tė Elezit, pronė e ēimentores "Sharrcem", ndėrsa deri para njė muaji kishin vazhduar tė banonin aty pa u trazuar nga askush. Ndėrkohė "Sharrcemi" kishte bėrė ndėrrim paluajtshmėrishė me qytetarin Xhavit Laēi. Nė kėtė transaksion tė pėrmbaruar ligjėrisht, menaxhmenti i fabrikės qytetarit Laēi ia kishte dhėnė tapinė e objektit nė tė cilin vazhdon tė banojė familja Axhami dhe ēelėsat e 2 apartamenteve nė kėmbim tė shtėpisė sė tij dhe njė sipėrfaqeje tokėsore.

Pronari i ri kėrkon t'i lirohet objekti

"Pronari i ri ēdo ditė ėshtė duke kėrkuar t'ia lirojmė shtėpinė", ka pohuar Lumnia.Duke besuar se bėrja publike e hallit tė familjes sė saj do tė rezultojė me ndihmė nga institucionet apo njerėz humanitarė, Lumnia ka pohuar se vazhdojnė tė mbijetojnė me vetėm 40 euro tė ardhura tė rregullta nga pensioni invalidor i babait. "Babai vuan nga ērregullime tė natyrės nervore, kurse nėna ka probleme me shtypjen e gjakut", ėshtė shprehur ajo.

Komuna, pėrgjigje negative

Anėtarė tė familjes Axhami kishin trokitur nė dyer zyrash tė pushtetarėve tė Kaēanikut nga tė cilėt kishin kėrkuar qė t'u ndihmonin pėt tė gjetur strehim tė pėrkohshėm, mirėpo kishin marrė pėrgjigje negative. "Nė komunė na kanė thėnė se nuk mund tė na ndihmojnė", ėshtė shprehur Lumnia dukshėm e brengosur. Zyrtarė komunalė, tė martėn, ndėrkaq kanė pohuar se janė kontaktuar nga anėtarė tė familjes Axhami. "Po, anėtarė tė familjes Axhami ma kanė qarė hallin e tyre edhe mua, ndėrsa me keqardhje u kam thėnė se komuna nuk ka objekt nė pronėsi tė vetin nė tė cilin pėrkohėsisht do tė mund t'i strehonte", ka deklaruar Qamil Stagova, drejtor i Drejtorisė sė Urbanizmit dhe Punėve Komunale-Banesore. Pas kėsaj pėrgjigje, familjes Axhami i ka mbetur vetėm shpresa e ndihmės nga ndonjė njeri shpirtmirė.

 

Nė seancėn e dytė tė KK-sė - pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit

Janė votuar pėrbėrjet e 3 komiteteve tė KK-sė

KAĒANIK, 16 NĖNTOR (KOHA Ditore) - KK i pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit i ka themeluar 3 komitete, tė mėrkurėn, nė seancėn e dytė tė rregullt, kanė thėnė burime pjesėmarrėse nė mbledhje. Sipas kėtyre burimeve, kėshilltarėt i kanė votuar pėrbėrjet e Komitetit tė Politikės dhe Financave, atij tė Ndėrmjetėsimit dhe Komitetit tė Komuniteteve. KPF-ja ėshtė themeluar me pėrbėrje 7-anėtarėshe ( 3 tė PDK-sė, 3 tė LDK-sė dhe 1 i AAK-sė), KN-ja me 5 sish ( 2 tė PDK-sė, 2 tė LDK-sė dhe 1 i AAK-sė) dhe Komiteti i Komuniteteve po ashtu me 5 anėtarė ( 2 tė PDK-sė, 2 tė LDK-sė dhe njė qytetar i pėrkatėsisė boshnjake). Mallzum Qajani, kryetar i KK-sė, i kontaktuar nėpėrmjet telefonit, i ka thėnė KD-sė se me kėrkesė tė kėshilltarėve ėshtė debatuar edhe pėr dy ēėshtje me interes pėr qytetarėt e Hanit tė Elezit. "Ėshtė kėrkuar nga SHPK-ja qė tė hap njė stacion policie nė Han tė Elezit, ndėrsa folės nė seancė kanė artikuluar edhe brengėn e tyre pėr njė shtim tė ndotjes sė ambientit nga tymtarėt e ēimentores 'Sharrcem' gjatė muajit tetor dhe ditėve vijuese tė nėntorit", ka theksuar Qajani. Hanit i Elezit, sivjet, i ėshtė ndezur drita jeshile nga Qeveria e Kosovės pėr t'i testuar kapacitetet vetėqeverisėse nė kuadėr tė procesit tė pėrfolur tė decentralizimit.

 

"Aritmetika" e MEF-it thotė se Komuna e Kaēanikut i ka sė paku 12 mijė banorė mė pak

Granti qeveritar pėr buxhetin e komunės ka rezultuar i shkurtuar pėr 793 mijė euro

Kompetentė tė MEF-it e kanė kalkuluar se Komuna e Kaēanikut, bashkė me pilotnjėsinė komunale tė Hanit tė Elezit, i ka 43 mijė banorė, ndėrsa zyrtarė komunalė pohojnė t'i ketė sė paku 55 mijė

KAĒANIK, 20 NĖNTOR (KOHA Ditore) - Nė njė qarkore tė Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave, adresuar autoriteteve komunale tė Kaēanikut, thuhet se pėr buxhetibn e vitit fiskal 2006 kėsaj komune i ėshtė projektuar granti qeveriatr nė lartėsi prej 2 milionė e 843 mijė e 800 eurosh. Grantet qeveritare komunave u pėrcaktohen pėr kokė banori, ndėrsa nė qarkore ėshtė sqaruar se deri te shuma e sipėrshkruar e granti qeveritar ėshtė ardhur duke u kalkuluar numri prej 43 mijė banorėsh tė Komunės sė Kaēanikut. Zyrtarė komunalė tė Kaēanikut dhe qytetarė tė kontaktuar ndėrkaq kanė pohuar se Kaēaniku, bashkė me Hanin e Elezit, aktualisht i ka 55 mijė banorė. "Duke e pasur pėr bazė shkallėn e lindshmėrisė sė popullatės sė kėtushme tė konstatuar nga ekspertė tė ēėshtjeve demografike, e kemi pėrllogaritur se komuna aktualisht i ka sė paku 55 mijė banorė", ka nėnvizuar Fikri Vėrbani, drejtor i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave.

Tridhjetė e dy mijė kaēanikas nė listat e votuesve

Se shifra e MEF-it lidhur me numrin e banorėve tė Komunės sė Kaēanikut nuk ėshtė as pėr sė afėrmi e saktė, ėshtė i mendimit edhe qytetari Xhevdet Ēallaku, me profesion ekonomist. "Nė zgjedhjet e fundit tė pėrgjithshme, tė mbajtura, vjet, me sa mė kujtohet vetėm me tė drejtė vote kanė qenė 32 mijė kaēanikas", ėshtė shprehur Ēallaku. Sipas tij, kjo shifėr mjafton pėr tė konkluduar se "formula matematikore" e MEF-it nėpėrmjet sė cilės e kanė llogaritur numrin e banorėve tė komunės ėshtė e gabuar. Shifrėn e qytetarit Ēallaku lidhur me numrin e kaēanikasve me tė drejtė vote nė zgjedhjet e fundit e ka konfirmuar zyrtarisht Qemajl Hamdiu, zyrtar ekzekutiv i Komisionit Komunal tė Zgjedhjeve. "Nė listat e votuesve pėr zgjedhjet e fundit tė pėrgjithshme kanė figuruar emrat e 31.948 kaēanikasve", ka theksuar Hamdiu. Ai ka nėnvizuar se nė kėto lista nuk janė pėrfshirė emrat e shumė qytetarėve me qėndrim tė pėrkohshėm jashtė vendit. Zvogėlimi i numrit tė banorėve tė komunės nga kompetentė tė MEF-it pėr pasojė ka njė grant qevritar dukshėm tė reduktuar. "Po tė ishte kalkuluar pėr 55 mijė banorė, granti qevritar pėr Komunė e Kaēanikut do tė ishte nė lartėsi prej 3 milionė e 637 mijė e 429 eurosh", ka pėrllogaritur pėr KD-nė Ēallaku. Saktėsinė e pėrllogaritjeve tė ekonomistit Ēallaku e kanė konfirmuar edhe kompetentė komunalė. Krahasuar me grantin e projektuar nga MEF-it, granti "i Ēallakut" ėshtė mė i lartė pėr 793 mijė e 621 euro ose 27,9 pėr qind.

MEF-i nuk i ka marrė parasysh vlerėsimet e zyrtarėve komunalė

Zyrtarė komunalė ndėrkaq kanė theksuar se nga kompetentė tė MEF-it vazhdimisht kanė kėrkuar qė granti qevriatar Komunės sė kaēanikut t'i kalkulohet pėr 55 mijė banorė, mirėpo kėrkesa nuk ėshtė pėrfillur. "Na ėshtė thėnė se numrin e banorėve tė komunės e kanė marrė nga UNMIK-u dhe OSBE-ja, kurse do tė vazhdojnė t'i pėrmbahen atij deri sa tė bėhet regjistrimi i pėrgjithshėm i popullsisė sė vendit", ka deklaruar drejtori i DEF-it, Fikri Vėrbani, t'i kenė thėnė nė Ministrinė e Ekonomisė dhe Financave

 

Raporti nėntėmujor i buxhetit ndan kėshilltarėt e KK tė Kaēanikut nė dysh

Vota e dyfishtė e kryetarit "e ka miratuar" nė parim njė raport tė DEF-it

Ėshtė vlerėsuar pa tė dhėna tė detajuara raporti i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave lidhur me realizimin e mjeteve buxhetore pėr periudhėn 1 janar - 30 shtator

KAĒANIK, 22 NĖNTOR (KOHA Ditore) - Ėshtė dashur vota dyfishtė e kryetarit tė KK tė Kaēanikut, Xhelal Gashi, qė tė kalojė nė parim raporti i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave lidhur me realizimin e mjeteve buxhetore gjatė periudhės 1 janar - 30 shtator, nė seancėn e radhės tė KK-sė, tė martėn. Pėr miratimin e raportit kanė votuar 13 kėshilltarė, kundėr kanė qenė po ashtu 13, kurse ėshtė thėnė se 1 ka abstenuar. Kėshilltarėt qė kanė votuar kundėr, raportin e kanė cilėsuar tė padetajuar. "Ėshtė raport tepėr pėrmbledhės, pa tė dhėna tė detajuara", ėshtė ankuar kėshilltari Shiqeri Luzha. I tė njėjtit mendim ka qenė edhe Tahir Ēaka, i cili ka kėrkuar qė shqyrtimi dhe miratimi eventual i raportit tė shtyhet pėr seancėn e ardhshme. Ai ka nėnvizuar se nė raport duhet tė pėrfshihen shpenzimet e detajuara pėr secilėn drejtori komunale veē e veē. "Kėrkoj qė nė kėtė raport tė pėrfshihen tė dhėna tė sakta sidomos pėr shpenzimet e reprezentacionit, shpenzimet pėr karburantet e automjeteve zyrtare dhe ato tė telefonave fiks e celularė", ka kėmbėngulur Ēaka. Pasi e ka ndarė mendimin me parafolėsit, kėshilltari Muzafer Luma ka kėrkuar tė dijė se a ka miratuar ndėrkohė ekzekutivi komunal rregullore me tė cilėn do tė precizohej racionaliteti i shfrytėzimit tė automjeteve zyrtare dhe telefonave, ndėrsa ka marrė pėrgjigje negative. Ėshtė premtuar ndėrkaq se tė dhėnat shtesė tė kėrkuara kėshilltarėt do t'i marrin me shkrim nė seancėn e ardhshme. Fjalėve tė diskutuesve tė sipėrcituar, dhe votimit, i ka paraprirė njė ekspoze e drejtorit tė DEF-it, Fikri Vėrbani, i cili i ka njoftuar kėshilltarėt me shkallėn e realizimit tė mjeteve gjatė periudhės 1 janar - 30 shtator, tė planifikuara me buxhetin e komunės tė vitit fiskal 2005. "Gjatė kėsaj periudhe 4 programet buxhetore i kanė realizuar 2 milionė e 209 mijė e 881 euro ose 67 pėr qind e mjeteve tė planifikuara", ka thėnė ai. Sipa tij, nga mjetet e realizuara 1 milion e 886 e 707 euro (85,4%) janė tė grantit qeveritar, kurse 323 mijė e 173 euro (14,6%) tė fondit tė tė hyrave vetjake. "Vetėm pėr 904 tė punėsuar nė sektorin publik janė shpenzuar 1 milion e 686 mijė e 905 euro ose 76,3 pėr qind e mjeteve tė realizuara gjatė kėsaj periudhe", ka saktėsuar Vėrbani.

Ėshtė debatuar edhe pėr dėmtimin e pyjeve

Nė agjendėn e seancės ka qenė edhe debatimi lidhur me dėmtimin e sipėrfaqeve pyjore nė territorin e Komunės sė Kaēanikut, ndėrsa janė pėrmendur vetėm shifrat me metėr kub dru tė prera me leje. "Sivjet, legalisht janė prerė 9 mijė metra kub dru", ka thėnė Xhelal Luma, drejtor i drejtorisė sė Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Mbrojtjes sė Mjedisit. Ai ėshtė ankuar se me ligjin pėr pyjet komunat janė zhveshur tėrėsisht nga kompetencat rreth menaxhimit tė sipėrfaqeve pyjore nė territorin e tyre, ndėrsa ka vlerėsuar se dėmtimit tė pyjeve nga prerės ilegalė tė drurėve ėshtė duke i kontribuar edhe vonesa e theksuar e gjykatave nė zgjidhjen e lėndėve gjyqėsore tė kėsaj natyre. "Deri mė 7.11.2005, nga gjithsej 1.112 fletėparaqitje tė dorėzuara nė gjykata janė zgjidhur vetėm 135 sosh", ka nėnvizuar Luma. Drejtori Luma, ndėrkaq, pėr njė aspekt, ėshtė kundėrshtuar nga kėshilltari Muzafer Luma, i cili e ushtron detyrėn e kryeshefit tė Agjencionit Pyjor tė Kosovės. "Kosova i ka 30 komuna, ndėrsa do tė ishte fatkeqėsi pėr pyjet po t'i kishim 30 politika menaxhuese tė pyjeve", ėshtė shprehur ai. Kėshilltarėt e KK tė Kaēanikut njėzėri e kanė miratuar dorėheqjen e nėnkryetarit tė deritashėm, Mallzum Qajani (PDK), i cili e ka ofruar atė pas zgjedhjes nė postin e kryetarit tė KK-sė sė pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit...

Pagat e tetorit mė nė fund nė xhirollogaritė bankare tė tė punėsuarve nė arsim

KAĒANIK, 22 NĖNTOR (KOHA Ditore)- Tė punėsuarurve nė sektorin komunal tė arsimit u janė transferuar pagat e tetorit nė xhirollogaritė bankare, ėshtė thėnė nė mbledhjen e radhės tė KK tė Kaēanikut, tė martėn. "Tė punėsuarit nė arsim nga sot mund t'i marrin pagat e tetorit", ka thėnė Fikri Vėrbani, drejtor i DEF-it. Ai ka sqaruar se vonesa e theksuar e pagave ka qenė pasojė e deficitit nė lartėsi prej 17 mijė eurosh nė fondin e pagave tė Drejtorisė sė Arsimit, i konstatuar nga Ministria e Ekonomisė dhe Financave. Sipas tij, deficiti ėshtė shkaktuar nga pagesa e punėtorėve tepricė nė kėtė sektor gjatė peridhės janar - gusht. "Ndėrkohė MEF-i e ka lejuar transferin e 17 mijė eurove nga fondi i tė hyrave vetjake tė komunės nė atė tė pagave tė DA-sė", ka pohuar Vėrbani. Ndėrkaq, ka mbetur pa pėrgjigje pyetja e kėshilltares Hyrijete Isufi e cila ka kėrkuar tė dijė se pėr ē'arsye ende nuk ėshtė siguruar naftė pėr shkollat nė Han tė Elezit tė cilat i kanė tė instaluara sistemet e ngrohjes qendrore. "Me sa jam informuar unė naftė ėshtė siguruar ndėrkohė pėr shkollat e Kaēanikut", ka thėnė ajo.

 

KEK-u e ka ranguar Kaēanikun nė kategorinė C

Nga 5 dhjetori, Kaēaniku "do tė pėrshėndetet" me dritat

Konsumatorėt, tė cilėt me rregull e paguajnė rrymėn e shpenzuar kanė theksuar se nėse KEK-u ndėrkohė nuk heq dorė nga ndėshkimi kolektiv, atėherė edhe ata nuk do t'i paguajnė mė kilovatėt e shpenzuar

KAĒANIK, 29 NĖNTOR (KOHA Ditore) - Nė qoftė se KEK-u nuk bėhet pishman, ndėrkohė nga 5 dhjetori Kaēaniku "do tė pėrshėndetet" me dritat. I ashtuquajturi programi A B C i KEK-ut do tė jetė fatal pėr shumicėn dėrrmuese tė konsumatorėve kaēanikas. Pos Hanit tė Elezit me 9 fshatra pėrreth, tė vlerėsuar me notėn kaluese "B", tė gjitha vendbanimet tjera tė komunės, pėrfshirė edhe qytetin Kaēanik, janė ranguar nė grupin C. "Konsumatorėve tė kategorisė C nuk do t'u garantohet furnizim i rregullt me energji elektrike dhe do t'u jepet prioritet mė i vogėl kur tė bėhet shpėrndarja e energjisė nė dispozicion", thuhet nė njoftimin e KEK-ut, i botuar nė numrat e sė martės tė gazetave tė pėrditshme bashkė me rangimin e lokaliteteve tė Kosovės nė grupet A,B dhe C. Zyrtarė tė KEK-ut, Njėsia nė Kaēanik, i kanė thėnė KD-sė se nuk kanė tė dhėna se nė ē'pėrqindje paguhet rryma e faturuar nga konsumatorėt kaēanikas. "Me pėrgjegjėsi tė plotė deklaroj se pronarėt e shtėpive dhe apartamenteve, bashkė me pronarėt e bizneseve tė vogla qė ushtrojnė veprimtari ekonomike nė territorin e komunės, nga 11.9.2002 e deri tashti kanė paguar 1 milion e 633 mijė e 133 euro", ka theksuar Esat Kuka, arkėtar i KEK-ut nė Kaēanik. Shih pėr kėtė, ai ka vlerėsuar se nuk ėshtė normale qė Kaēaniku tė barazohet me Shterpcėn. Ndėshkimi kolektiv me terr i kaēanikasve nuk ėshtė mirėpritur nga konsumatorė tė cilėt kanė pohuar se janė pagues tė rregullt tė kilovatėve tė shpenzuar . "Nė qoftė se do tė ketė ndėshikim kolektiv tė konsumatorėve unė nuk do ta paguaj mė rrymėn", ka thėnė qytetari Arsim Shehu. Ai ka vlerėsuar se edhe ky program i ri i KEK-ut do tė dėshtojė. "Ēdo plan i cili bazohet nė ndėshkim kolektiv tė konsumatorėve nuk ka gjasa tė ketė sukses", ėshtė i mendimit ai. Ai ka vlerėsuar se KEK-u mund tė ketė sukses nė arkėtim borxhesh vetėm kur tė fillojė t'i shkyēė individualisht nga rrjeti ata qė nuk paguajnė. Ndėrkaq, qytetari Daut Rudi, me profesion avokat, ka pohuar se nė praktikėn juridike nuk ėshtė i njohur dėnimi kolektiv. "Askund nė botė nuk ekzistojnė dėnimet kolektive", ka nėnvizuar ai. Edhe Rudi ėshtė i mendimit se edhe ky program mė i ri i KEK-ut do tė dėshtojė. " Jam pagues i rregullt i kilovatėve tė shpenzuar, ndėrsa nėse do tė zgjasė ky ndėshkim kolektiv i konsumatorėve atėherė edhe unė do tė pozicionohem me ata qė nuk paguajnė", ka theksuar avokati Rudi.

Zyrtarė komunalė tė Kaēanikut kanė kėrkuar njė amendamentimin pėr pyjet

Ligji jashtė funksionit tė mbrojtjes sė pyjeve

E meta mė e madhe e ligjit ėshtė thėnė tė jetė zhveshja e komunave nga kompetencat rreth menaxhimit tė pyjeve

KAĒANIK, 29 NĖNTOR (KOHA Ditore) - Zyrtarė komunalė tė Kaēanikut i kanė thėnė KD-sė se Ligji pėr pyjet, i miratuar, mė 2003, nuk ėshtė nė funksion tė mbrojtjes sė sipėrfaqve pyjore nga prerės pa leje drunjsh. "Me kėtė ligj komunat janė zhveshur tėrėsisht nga kompetencat sa i pėrket menaxhimit tė pyjeve", ka theksuar Xhelal Luma, drejtor i Drejtorisė sė Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Mbrojtjes sė Mjedisit. Ai ka nėnvizuar se komunave nuk u ėshtė lejuar madje as inspektimi gjatė procesit tė menaxhimit tė pyjeve. "Me ligjin pėr pyjet Agjencioni Pyjor i Kosovės faktikisht ėshtė hartues i politikave pyjore, menaxhues i tyre dhe inspektues i punės sė vet", ka vlerėsuar Luma.

Komunave t'u lejohet e drejta e inspektimit dhe mbikėqyrjes gjatė menaxhimit tė sipėrfaqeve pyjore

Drejtori Luma nė seancėn e fundit tė legjislativit komunal tė Kaēanikut u ka bėrė apel kėshilltarėve qė tė kėrkojnė nga Ministria e Bujqėsisė, Pylltarisė dhe Zhvillimit Rural qė t'i japė dritė jeshile nismės pėr ndryshimin e ligjit pėr pyjet. Drejtori i DBPMM-sė ka propzuar qė me amendamente tė reja tė shuhen drejtoritė rajonale tė APK-sė, pastaj tė parashihet lidhje vėrtikale ndėrmjet APK-sė dhe komunave dhe lidhje horizontale ndėrmjet drejtorive pėrkatėse komunale dhe njėsive tė APK-sė nė komuna. Ai ka nėnvizuar se komunave duhet t'u mundėsohet me ligj e drejta e inspektimit dhe mbikėqyrjes gjatė procesit tė menaxhimit tė sipėrfaqeve pyjore nė territoret e tyre. "Drutė e konfiskuar nga prerės ilegalė duhet t'i menaxhojnė komunat", ka propozuar Luma. Ai ėshtė i mendimit se gjobat e vjela nga dėmtuesit e pyjeve do tė duhej t'u lihen nė dispoziocion buxheteve komunale dhe tė shfrytėzohen ekskluzivisht pėr ripyllėzim sipėrfaqesh tė zhveshura. Pėr mbrojtjen e pyjeve ai e ka vlerėsuar nevojė imediate themelimin e policisė pyjore.

APK: "Planet menaxhuese tė pyjeve nuk janė kompetencė e autoriteteve lokale"

Se ka hapėsirė pėr amendamentim tė ligjit pėr pyjet ia ka pohuar KD-sė edhe ushtruesi i detyrės sė kryeshefit ekzekutiv tė Agjencionit Pyjor tė Kosovės, Muzafer Luma. Mirėpo, ai ėshtė deklaruar kundėr inkuadrimit tė komunave nė procesin e hartimit dhe miratimit tė politikave menaxhuese tė pyjeve. "Askund nė botė planet menaxhuese tė pyjeve nuk janė kompetencė e autoriteteve lokale", ka theksuar ai. "Do tė ishte fatkeqėsi pėr pyjet e Kosovės po t'i kishim 30 politika menaxhuese tė tyre", ėshtė shprehur ai. Megjithėkėtė, ushtruesi i detyrės sė kryeshefit tė APK-sė ėshtė pajtuar se duhet tė ekzistojė njė zinxhir institucional vėrtikal nė trekėndėshin MBPZHR - APK - komunat. Propozimet tjera tė artikuluara nga zyrtarė komunalė tė Kaēanikut, u.d. i kryeshefit tė APK-sė, Muzafer Luma, i ka ēmuar si ēėshtje qė mund tė diskutohen gjatė procedimit pėr amendamentimin e ligjit pėr pyjet. Ai ndėrkaq ka nėnvizuar se themelimin e policisė pyjore aktualisht e ka stopuar UNMIK-u. "Ėshtė kaluar nė njė projekt tjetėr me tė cilin ėshtė paraparė trajnimi i rojtarėve tė pyjeve dhe pajisja tyre me armė tė lehta", ka sqaruar ai. Drejtuesi i APK-sė nuk ėshtė pajtuar edhe me konstatimin se pyjet publike janė duke u shkatėrruar, i dėgjuar nė seancėn e fundit tė KK tė Kaēanikut. "Pyjet janė duke u dėmtuar, e jo duke u shkatėrruar", ka vlerėsuar ai. Pėr ta ndėrprerė kėtė trend tė dėmtimit tė pyjeve,sipas tij, duhet tė fuksionojnė pa dėshtime hallkat nė trekėndėshin APK- polici - gjykatat.

 

 

Banka Botėrore financon dy projekte shkollash nė Kaēanik

KAĒANIK, 30 NĖNTOR (KOHA Ditore) - Banka Botėrore do tė mbeshtesė financiarisht realizim e dy projekteve tė dy shkollave nė Komunėn e Kaēanikut, u kanė thėnė gazetarėve zyrtarė tė Drejtorisė sė Arsimit, tė mėrkurėn. "Gjimnazit 'Skėnderbeu' nė Kaēanik i janė lejuar 8.700 euro pėr rifasadimin e mureve tė jashtme tė objektit dhe riparimin e ulluqeve, ndėrsa SHF-sė 'Jusuf Gėrvalla' nė Bicaj 5.540 euro pėr pajisjen me kompjuterė tė kabinetit tė informatikės", ka theksuar Azem Guri, drejtor i DA-sė. Ai ka sqaruar se mbėshtetja financiare e kėtyre projekteve nga BB-ja ėshtė bėrė nė kuadėr tė projektit tė Qendrės sė Arsimit tė Kosovės (KEC), i titulluar "Pėr pėrmirėsimin e pjesėmarrjes nė arsim". Sipas derjtorit Guri, realizimi i projektit tė KEC-it tashmė ėshtė nė fazėn e tretė, ndėrsa nė dy fazat pararendėse shkollat nė Kaēanik kanė realizuar projekte nė vlerė prej 45.354 eurosh. "Kėto mjete janė shpenzuar pėr bėrje shkollash me kabinete tė informatikės, biblioteka, rrethoja objektesh, terrene sportive etj.", ka thėnė Guri.

 

Kompetentė komunalė tė Kaēanikut kanė tėrhequr vėrejtjen pėr thellim tė krizės

Varfėria, "mysafir" i padėshirueshėm i shumė familjeve kaēanikase

Gjithsej 7.981 kaēanikas zyrtarisht janė tė evidencuar si punėkėrkues, ndėrsa ndihmė sociale marrin 863 familje

KAĒANIK, 4 DHJETOR (KOHA Ditore) - Shtimi i numrit tė tė papunėve ėshtė duke rezultuar me thellim tė skamjes pėr njė numėr tė konsiderueshėm familjesh kaēanikase, kanė theksuar kompetentė komunalė. "Nė fund tė nėntorit, nė regjistrat e zyrės sonė si tė papunėsuar kanė figuruar emrat 7.981 kaēanikasve", ka theksuar Mehmet Mulaku, pėrgjegės i Zyrės Komunale tė Punėsimit nė Kaēanik. Sipas tij, nga numri i pėrgjithshėm i punėkėrkuesve, 3.461 janė femra.

Shkalla vjetore e shtimit tė numrit tė punėkėrkuesve, 6,13 pėr qind

Mulaku ndėrkaq ka thėnė se shifra zyrtare e ZKP-sė lidhur me numrin e punėkėrkuesve nuk ėshtė nė pėrputhje me numrin real tė tyre. "Vlėrėsim yni ėshtė se numri i tė papunėve nė komunė e kalon shifrėn 10 mijė", ka theksuar ai. Duke e arsyetuar kėtė vlerėsim tė tij, Mulaku ka theksuar se njė numėr jo i vogėl tė papunėsh nuk parqiten mė pėr t'u evidencuar si tė tillė nė regjistrat e ZKP-sė pėr shkak se i kanė humbur shpresat se mund tė punėsohen nėpėrmjet kėsaj zyreje. Megjithėkėtė, ai ka nėnvizuar se numri punėkėrkuesve tė evidencuar vazhdon tė shtohet. "Nga 30 nėntori i vitit pararendės e deri tashti numri i punėkėrkuesve ėshtė shtuar pėr 490 sish ose 6,13 pėr qind", ka theksuar ai.

Ēiftet skamnorė pa fėmijė nėn moshėn 5-vjeēare kot trokasin nė dyert e QPS-sė

Shtimi i numrit tė tė papunėve ėshtė duke rezultuar me kėrkesa tė reja pėr asistencė tė rregullt sociale, kanė thėnė ndėrkaq nė Qendrėn e Punės Sociale nė Kaēanik. "Mė 30 nėntor, nė listat e atyre qė marrin ndihma sociale tė regjistruara i kemi pasur 863 familje me gjithsej 3.906 anėtarė", ka theksuar Ramadan Luzha, drejtor i QPS-sė. Ai ka thėnė se nė kategorinė e parė figurojnė 212 familje, kurse nė tė dytėn 651. "Pėr ndihmė sociale tė kategorisė sė parė kanė tė drejtė tė aplikojnė familjet me njė ose mė shumė anėtarė tė paaftė pėr punė, kurse pėr ndihmė tė kategorisė sė dytė ato me asnjė anėtar tė punėsuar", ka sqaruar Luzha. Sipas tij, jo tė gjitha familjet me asnjė anėtar tė punėsuar pėrfitojnė asistencė tė rregullt. "Me Ligjin e ndihmės sociale numėr 2003/15, tė drejtė pėr tė marrė ndihmė kanė vetėm ēiftet e papunėsuara bashkėshortore tė cilėt kanė sė paku njė fėmijė nėn moshėn 5-vjeēare", ka thėnė Luzha. Shih pėr kėtė, ai ka vlerėsuar se numri i familjeve qė kanė nevojė pėr ndihmė sociale ėshtė shumė mė imadh, por kufizimet e natyrės ligjore kanė bėrė qė ato tė mbeten pa ndihmė tė rregullt mujore, e cila, varėsisht nga numri i anėtarėve, sillet nga 35 - 75 euro.

"Komuna i ka shtrirė kėmbėt sa e ka jorganin"

Nė Drejtorinė e Shėndetėsisė dhe Mirėqenies Sociale kanė konfirmuar se nė gjendje shumė tė vėshtirė vazhdojnė tė jenė familjet skajshmėrisht tė varfėra tė cilat nuk kanė anėtarė tė punėsuar dhe janė pa burime alternative tė tė ardhurave. "Pėr kėto familje komuna i ka ndarė 2.500 euro", ka thėnė Misim Sopa, drejtori DSHMS-sė. Sipas tij, ky fond ėshtė themeluar pėr familjet tė cilat nė situata tė caktuara mund tė mbesin edhe pa bukė. "Njė familje skamnore vetėm dy herė brenda vitit mund tė marrė nga 30 euro ndihmė ēasti", ka thėnė ai. Sipas drejtorit Sopa, deri tashti ėshtė intrevenuar nė 27 raste. Pėr fondin e ndihmės sė ēastit, KK i Kaēanikut, vjet, i kishte ndarė 5.000 euro, kurse sivjet kjo shumė ėshtė pėrgjysmuar pėr shkak tė, siē ėshtė thėnė, buxhetit tė pamjaftueshėm tė komunės.

 

Nė Komunėn e Kaēanikut, shumica e projekteve infrastrukturore tė planifikuara pėr t'u realizuar sivjet kanė mbetur vetėm nė letėr

Njė projekt i realizuar dhe 3 nė realizim, bilanci vjetor

I vetmi projekt tė cilit i ėshtė prerė shiriti pėrurues ėshtė ai me tė cilin rruga "Ismail Qemali" nė Kaēanik ėshtė bėrė me rrjet tė kanalizimit fekal dhe tė atij atmosferik

KAĒANIK, 5 DHJETOR (KOHA Ditore) - Nga 15 projekte infrastrukturore tė planifikuara pėr t'u realizuar me buxhet tė Komunės sė Kaēanikut tė vitit fiskal 2005 deri tashti ėshtė realizuar vetėm 1, kurse 3 janė nė realizim, kanė thėnė zyrtarė komunalė, tė hėnėn. "Ėshtė realizuar vetėm projekti pėr bėrjen me rrjet tė kanalizimit fekal dhe tė atij atmosferik tė lagjes 'Ismail Qemali' nė Kaēanik, ndėrsa pėr realizimin e kėtij projekti janė investuar 39 mijė euro", ka theksuar Agim Kuka, drejtor i Drejtorisė sė Planifikimit, Rindėrtimit e Zhvillimit. Sipas tij, nė realizim ėshtė projekti i parkut tė qytetit Kaēanik dhe ai pėr bėrjen e fshatit kufitar Qafėshqipe (Glloboēicė) me rrjet tė kanalizimit fekal. Projekti pėr ndėrtimin e parkut ėshtė kontraktuar nė lartėsi prej 47 mijė eurosh, ndėrsa ai nė Qafėshqipe nė lartėsi prej 33 mijė e 150 eurosh. Nėrkaq, kolegu i Kukės i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave, Fikri Vėrbani, ka nėnvizuar se me mjete tė buxhetit tė sivjetshėm tė komunės ėshtė duke u realizuar edhe projekti pėr rehabilitimin e rrjetit elektrik dhe montimin e trafos sė re pėr konsumatorėt e fshatin Bicaj (Biēec). "Vlera e kontraktuar e kėtij projekti ėshtė 22 mijė e 150 euro", ka thėnė ai. Projektet e sipėrpėmendura, pos njėrit, janė financuar me mjete buxhetore tė siguruara nga burime komunale. "Pėr realizim e projektit nė Qafėshqipe, 22 mijė e 474 euro janė siguruar nga fondi stimulues i MEF-it pėr komunat e suksesshme nė arkėtim mjetesh nga tatimi nė pronė, 10 mijė e 676 janė dhėnė nga komuniteti, kurse komuna ka participuar me 6 mijė e 526 euro", ka sqaruar Vėrbani. Drejtori i DPZHR-sė, Agim Kuka, ka pohuar se gjatė kėtij viti janė realizuar edhe 16 (mini)projekte me mjete tė zotuara tė buxhetit tė komunės tė vitit fiskal 2004. "Pėr realizimin e kėtyre projkteve janė investuar 264 mijė e 098 euro", ka thėnė Kuka. Ai ka sqaruar se pėr realizimin projekteve, "amanet" i vitit pararendės, nga buxheti i sivjetshėm i komunės ėshtė intervenuar me 55.703 euro mjete shtesė. Paratė e destinuara pėr projekte infrastrukturore kanė shkuar edhe nė xhepat e stafit politik... Zyrtarė komunalė tė Kaēanikut, me kusht anonimiteti, i kanė thėnė KD-sė se numri i vogėl i projekteve infrastrukturore tė realizuara dhe atyre nė realizim, tė planifikuara pėr sivjet, ėshtė edhe rezultat i transferit tė mjeteve buxhetore nga fondi i tė hyrave vetjake nė fonde tjera. Sipas kėtyre burimeve, mjetet e siguruara nga tatimi nė pronė janė tė destinuara ekskluzivisht pėr investime nė projekte infrastrukturore. Se ka pasur transfer mjetesh nga fondi i tė hyrave vetjeke nė fonde tjera tė buxhetit tė komunės, e ka pohuar edhe Fikri Vėrbani, drejtor i DEF-it. "Nga fondi i tė hyrave vetjake, deri tashti, nė fonde tjera janė transferuar gjithsej 119 mijė e 329 euro", ka theksuar ai. Vėrbani ka sqaruar se 48 mijė euro tė fondit tė tė hyrave vetjake janė shpenzuar pėr mėditjet e kėshilltarėve tė KK-sė dhe anėtarėve tė komiteteve, 17 mijė e 579 euro i janė transferuar fondit tė pagave tė sektorit komunal tė arsimit pėr tė mbuluar deficitin, 10 mijė "kanė aterruar" nė fondin e mallrave dhe shėrbimeve dhe 43 mijė e 750 euro nė atė tė subvencioneve e transfereve. Tė gjitha kėto "shėtitje" mjetesh ėshtė thėnė se janė bėrė me kėrkesė tė ekzekutivit komunal e me bekimin e Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financav

 

Zyrtarė komunalė kanė theksuar se e ėshtė kapėrcyer kuota e paraparė edhe pėr njė grant stimulues

MEF-i t'i bėjė gati 124 mijė euro pėr Kaēanikun

Deri mė 5 dhjetor janė arkėtuar 82 mijė e 387 euro ose 95,5 pėr qind e mjeteve nga tatimi nė patundshmėri tė planifikuara me buxhetin e sivjetmė tė komunės

KAĒANIK, 7 DHJETOR (KOHA Ditore) - Zyrtarė komunalė tė Kaēanikut, tė mėrkurėn, u kanė thėnė gazetarėve se ėshtė kapėrcyer kuota e paraparė pėr aplikim edhe pėr njė grant stimulues nga fondi i Ministrisė sė Ekonomisė dhe Financave, i themeluar pėr komunat e suksesshme nė arkėtim mjetesh nga tatimi nė patundshmėri. "Deri mė 5 dhjetor janė arkėtuar 82 mijė e 387 euro ose 95,5 pėr qind e mjeteve tė planifikuara pėr t'u arkėtuar nga ky lloj tatimi me buxhetin e komunės tė vitit fiskal 2005", ka theksuar Xhelal Dema, menaxher i Zyrės sė pėrhershme tė tatimit nė pronė. Ai ka sqaruar se kusht pėr Komunėn e Kaēanikut pėr tė pasur tė drejtė aplikimi edhe pėr njė grant stimulues ka qenė arkėtimi i 81 mijė e 714 eurove nga tatimi nė pronė. "Ndėrkohė kjo shumė ėshtė kapėrcyer pėr 676 euro", ka thėnė ai. Menaxheri i ZPTP-sė ka nėnvizuar se mė herėt, gjatė kėtij viti, Komuna e Kaēanikut nga fondi i MEF-it pėr komunat e suksesshme nė arkėtim mjetesh nga tatimi nė pronė ėshtė shpėrblyer me njė grant nė lartėsi prej 29 mijė e 907 eurosh. Ndėrkaq, drejtori i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave, Fikri Vėrbani, ka theksuar se granti i ardhshėm stimulues pėr Komunėn e Kaēanikut do tė jetė nė lartėsi prej 124 mijė e 868 eurosh. "Nga zyrtarė tė MEF-it na ėshtė thėnė se kėto mjete komuna do t'i ketė nė dispozicion nė janar tė vitit tė ardhshėm", ka thėnė ai. Me buxhetin e Komunės sė Kaēanikut tė vitit fiskal 2005 ėshtė planifikuar qė nga tatimi nė patundshmėri tė arkėtohen gjithsej 86 mijė e 276 euro, ndėrsa drejtori i DEF-it ėshtė shprehur optimist se shuma e planifikuar do tė kapėrcehet deri nė fund tė dhjetorit.

 

Gjatė kėtij dimri, pos bėrllokut

"Pastėrtia" do t'i pastrojė rrugėt e Kaēanikut edhe nga bora

Heqja e borės nga rrugėt lokale do t'i kushtojė komunės rreth 14 mijė euro tė cilat do tė sigurohen nga buxheti i vitit fiskal 2006

KAĒANIK, 11 DHJETOR (KOHA Ditore) - Ndėrmarrja publike rajonale e mbeturinave "Pastėrtia", me seli nė Ferizaj, pos bėrllokut, gjatė kėtij dimri do t'i pastrojė rrugėt lokale tė Kaēanikut edhe nga bora, kanė theksuar zyrtarė komunalė. "Me 'Pastėrtinė' kemi arritur marrėveshje nė parim pėr heqjen e borės nga rrugėt lokale tė Kaēanikut dhe Hanit tė Elezit", ka nėnvizuar Agron Shurdhani, kryeshef i ekzekutivit tė Kaēanikut. Ai ka pohuar se ndėrmarrja e sipėrpėrmendur pėr punėn qė do ta bėjė do tė kompensohet me njė shumė paushalle parashė nė lartėsi prej rreth 14 mijė eurosh.Zyrtarė tjerė komunalė, ndėrkaq, me kusht anonimiteti, i kanė thėnė KD-sė marrėveshja me "Pastėrtinė" ėshtė arritur duke i anashkaluar procedurat ligjore tė tenderimit. "Nga Zyra e prokurimit nuk ėshtė kėrkuar qė tė shpallė tender nėpėrmjet tė cilit do tė pėrzgjedhej kompania pėr pastrimin nga bora tė rrugėve lokale nė territorin e komunės gjatė dimrit", ka thėnė shkurt Nijazi Zharku, menaxher i Zyrės sė prokurimit. Se janė anashkaluar procedurat tenderuese nė kėtė kontraktim, e ka pohuar edhe kryeshefi Shurdhani. "Pėr shkak tė mungesės sė mjeteve tė lira buxhetore nuk kemi mundur tė shpallim tender pėr pėrzgjedhjen e kompanisė pėr pastrim nga bora tė rrugėve lokale", ka theksuar ai. Megjithėkėtė, i pari i ekzekutivit tė Kaēanikut ka vlerėsuar se marrėveshja me "Pastėrtinė" nuk mund tė cilėsohet kundėrligjore. "Me NPRM'Pastėrtia' kemi kontratė pėr heqje mbeturinash nga kontejnerė institucionesh publike, ndėrsa kėsaj kontrate do t'i shtohet njė aneks me tė cilin kjo ndėrmarrje obligohet tė bėjė edhe pastrimin e rrugėve nga bora", ka deklaruar Shurdhani. Pėr heqjen e borės nga rrugėt "Pastėrtia" do tė kompensohet me mjete nga buxheti i komunės i vitit fiskal 2006.Nė vigjilje tė dimrit pararendės autoritetet kamunale "kishin harruar" tė kontraktonin ndonjė kompani pėr heqjen e borės nga rrugėt lokale, ndėrsa nė janar "ishin befasuar" nga reshjet e mėdha tė borės. "Komunarėt kishin folur me Zotin, kurse ai u kishte thėnė se nuk do tė bjerė borė gjatė kėtij dimri", me kėsi fjalė shpotitėse vjet qe komentuar nga qytetarė "harresa" e sipėrthėnė e pushtetarėve. Shih pėr kėtė, marrėveshja me "Pastėrtinė" vlerėsohet hap i autoriteteve komunale pėr tė mos pėrsėritur lėshimin e bėrė vjet, edhe pse ndėrmarrja e kontraktuar nuk ėshtė e specializuar pėr pastrim dhe mirėmbajtje rrugėsh gjatė sezonit tė dimrit. "Unė besoj se kjo ndėrmarrje do ta kryej si duhet punėn rreth pastrimit tė rrugėve nga bora", ėshtė shprehur optimist kryeshefi Shurdhani. Ai ka theksuar se e ka vizituar selinė e kėsaj ndėrmarrjeje dhe e ka parė se i kanė tė gjitha makineritė e nevojshme pėr kėtė punė.

 

Nė Kaēanik ėshtė debatuar pėr standardet, statusin dhe integrimet

Statusi do tė kėnaq shumicėn, thotė Jessen-Petersen

Kryetari i PDK-sė, Hashim Thaēi, ka vlerėsuar se garantimi i tė drejtave tė pakicave do tė jetė ēelės i suksesit tė Kosovės edhe sa i pėrket statusit

KAĒANIK, 12 DHJETOR (KOHA Ditore) - Kreu u UNMIK-ut, Soren Jessen-Petersen, tė hėnėn, nė Kaēanik, ka deklaruar se beson fuqishėm se vitin e ardhshėm do tė definohet statusi i Kosovės. "Besoj fuqishėm se do tė kemi njė rezultat mė 2006, ndėrsa do tė befasohesha po tė mungonte njė rezultat i tillė", ka theksuar Petersen para tė pranishmėve nė sallėn e vogėl tė pallatit tė kulturės, nė debatin e organizuar me temė: "Standardet, statusi, Evropa". Shefi i Misionit tė OKB-sė nė Kosovė ka thėnė se ėshtė e njohur ēfarė dėshiron shumica, ndėrsa ėshtė shprehur se kjo shumicė duhet tė reflektojė edhe pėr interesat e pakicave. "Shumica duhet tė tregojė pėrkushtim pėr pakicat, prandaj kėrkohet nga tė gjithė fleksibilitet", ėshtė shprehur Jessen-Petersen. Ai ka shprehur bindjen e tij se statusi i Kosovės do tė kėnaq vullnetin e shumicės dhe interesat e pakicave. Kreu i UNMIK-ut ka deklaruar se me gjetjen e statusit tė Kosovės misioni i OKB-sė kėtu do tė pėrfundojė. Jessen-Petersen nuk ka harruar tė thotė se e ardhmja e Kosovės ėshtė nė integrimet evropiane. "Ardhmėria e Kosovės si anėtare e Bashkimit Evropian ėshtė nė horizont, pra mund tė shihet", ėshtė shprehur shefi i UNMIK-ut. Nė kėtė rrafsh ai ka nėnvizuar se standardet janė rruga pėr nė Evropė, ndėrsa ka vlerėsuar se me pėrmbushjen e tyre institucionet dhe qytetarėt kosovarė duhet tė vazhdojnė edhe gjatė periudhės statusore dhe pas saj. Sipas tij, standardet janė kushtėzime pėr tė gjitha vendet qė aspirojnė familjen e madhe evropiane. Se Kosova ka perspektivė evropiane e ka thėnė nė debat edhe pėrfarqėsuesi Zyrės sė Javier Solanės nė Prishtinė, Torbjorn Schlstrom. "Vizioni i BE-sė ėshtė qė Kosova do tė jetė anėtare e BE-sė, pavarėsiasht se ēfarė statusi do tė ketė", ka deklaruar Schlstrom. Ai ka nėnvizuar se standardet do ta udhėheqin rrugėtimin e Kosovės drejt BE-sė edhe pas statusit. Vartėsi i Solanės ka nėnvizuar se Bashkimi Evropian ėshtė i gatshėm tė marrė pėrgjegjės dhe rol mė tė madh nė Kosovė pas shkuarjes sė UNMIK-ut, ndėrsa ka thėnė se nuk do tė ketė EUMIK. Ndėrkaq, shefi i Zyrės sė Kėshillit Evropian nė Prishtinė, Zurab Katchkatchishvili, ka thėnė se KE-ja, bashkė me BE-nė, do tė jetė nė Kosovė edhe pas definimit tė statusit tė saj pėr tė mbėshtetur pėrparimet. Ai ka apeluar pėr njė mbėshtetje tė gjerė qytetare pėr Grupin Negociator. Pjesėmarrjen nė debat e kishte paralajmėruar edhe kryeministri i Kosovės, Bajram Kosumi, mirėpo ai ka munguar. "Pėr shkaq tė panjohura kryeminstri Kosumi nuk ėshtė kėtu", u ka thėnė tė pranishmėve nė debat Xhelal Gashi, kryetar i KK tė Kaēanikut. Ndėrkaq, nė karrigen e Kosumit ėshtė ulur anėtari i Grupit Negociator tė Kosovės dhe kryetar i PDK-sė, Hashim Thaēi. Ai ka thėnė se arritjet e deritanishme nė Kosovė janė sukses i pėrbashkėt i kosovarėve dhe ndėrkombėtarėve. Ish-udhėheqėsi politik i UĒK-sė, Thaēi, ėshtė shprehur tė jetė optimist se statusi i Kosovės do tė jetė kompatibil me vullnetin e shumicės dėrrmuese tė qytetarėve tė vendit. Nė kėtė kontekst ai u ka bėrė apel tė pranishmėve qė tė jenė optimistė. "Rrethanat brenda dhe jashtė Kosovės janė shumė tė favorshme pėr ne, ndaj ju nuk do tė duhej tė ndikoheshit nga ata qė i shohin vetėm pikat e zeza", ėshtė shprehur Thaēi. Tė sipėrpėrmndurit u janė pėrgjgjigjur edhe disa pyetjeve tė parashtruara nga tė pranishmit. Qytetari Murtez Mema e ka pyetur shefin e UNMIK-ut se a ka rrezik qė veriu i Mitrovicės tė invadohet nga ushtria e SMZ-sė, ndėrsa ka marrė pėrgjigje negative. "Unė nuk mund tė paramendoj qė bashkėsia ndėrkombėtare do ta lejonte njė gjė tė tillė, kurse pėr ēdo rast NATO-ja ėshtė e gatshme (tė intervenojė)", ėshtė pėrgjigjur kreu i UNMIK-ut. Qytetari Ibush Vishi ka kėrkuar nga Jessen-Peterseni tė jetė mė eksplicit lidhur me atė se ēfarė do tė jetė statusi i Kosovės. "Do tė ketė njė zgjidhje qė do tė kėnaq shumicėn, por me garanci nga kjo shumicė pėr pakicat", ka thėnė Shefi i UNMIK-ut pasi e ka pėrkujtuar parashtruesin e pyetjes se mandati i tij nuk e lejon tė jetė mė ekspilcit. Nė kėtė kontekst, kreu i PDK-sė, Hashim Thaēi, ka nėnvizuar se garantimi i tė drejtave tė pakicave do tė jetė ēelėsi i suksesit nė Kosovė. "Respektimi i tė drejtave tė pakicave do tė jetė ēelės i suksesit tė Kosovės edhe sa i pėrket statusit", ėshtė shprehur Thaēi.

 

I ranguar nė grupin C, Kaēaniku ėshtė duke u ndėshkuar "rrastė" nga KEK-u

"KEK-u ėshtė duke i diskriminuar konsumatorėt edhe nė baza etnike"

"Kam informacione se atje (nė Shterpcė) nuk ka ndėrprerje tė rrymės, edhe pse kjo komunė nga KEK-u, po ashtu ėshtė ranguar nė grupin C", ka theksuar kryeshefi

KAĒANIK, 16 DHJETOR (KOHA Ditore) - Rangimi i Kaēanikut nė grupin C nga KEK-u ėshtė duke rezultuar me mungesė energjie deri nė 12 orė gjatė ditės, ndėrsa kryeshefi i ekzekutivit tė Kaēanikut, Agron Shurdhani, tė premten, nėpėrmjet njė "demarshi" adresuar zyrtarėve tė kėsaj kompanie publike, ndėr tė tjera, ka tėrhequr vėrejtjen se KEK-u me tė ashtuquajturin program ABC ėshtė duke i diskriminuar konsumatorėt edhe nė baza etnike. "Jemi nė dijeni se disa komuna, ndonėse janė tė ranguara nė grupin C, deri tashti nuk janė shkyēur nga rrjeti, kėshtu qė nė rastin tonė bėhet diskriminim njerėzor dhe etnik", thuhet nė reagimin e Shurdhanit adresuar menaxherit rajonal tė KEK-ut nė Ferizaj, Pėrparim Kabashi. Shurdhani ia ka pohuar KD-sė se kur e ka pėrmendur nė reagimin e tij diskriminimin nė baza entike, ka menduar nė Shterpcėn. "Kam informacione se atje nuk ka ndėrpreje tė rrymės, edhe pse kjo komunė nga KEK-u ėshtė ranguar po ashtu nė grupin C", ka theksuar Shurdhani, i kontaktuar nėpėrmjet telefonit. Nė vazhdim "demarshit", i pari i ekzekutivit komunal tė Kaēanikuti i ka paralajmėruar zyrtarėt e KEK-ut se ndėrprerjet e rrymės elektrike nė kohėzgjetje deri nė 12 orė gjatė ditės e kanė ērregulluar edhe funksinimin normal tė instituconeve arsimore dhe shėndetėsore nė territorin e komunės. Shurdhani nuk ka harruar tė shkruajė se ndėshkimi koletiv me terr ėshtė shkelje e rėndė e tė drejtave tė konsumatorėve tė cilėt deri tashti me rregul i kanė paguar kilovatėt e shpenzuar. "Prandaj, kėrkojmė nga ju qė tė pėrdorni autoritetin tuaj dhe tė ndikoni nė revidimin e kėtij programi tė KEK-ut duke hulumtuar dhe aplikuar forma tjera tė cilat njėherėsh do t'u mundėsonin qytetarėve furnizim mė tė mirė me energji elektrike", thuhet nė letrėn e Shurdhanit adresuar menaxherit tė KEK-ut nė Ferizaj. Tė premten, pėr kėtė ēėshtje i pari i ekzekutivit tė Kaēanikut i ka shkruar edhe minstrit tė Energjetikės dhe Minierave, Ethem Ēeku, nga i cili po ashtu ka kėrkuar qė ta shfrytėzojė autoritetin dhe komptencat e tij pėr tė ndikuar te zyrtarėt e KEK-ut lidhur me revidimin e ABC-sė. Ministri Ēeku ėshtė njoftuar edhe me revoltėn e qytetarėve kaēanikas pėr shkak tė rangimit tė kėsaj komune nė grupin C dhe vėshtirėsitė nė funksionimin e institucioneve publike tė mbetuar pa ngrohje shkaku i mungesės sė rrymės elektrike. Pė herė tė fundit energjia nė Kaēanik ėshtė ndėrprerė tė enjten, nė orėn 23:00, ndėrsa dritat kanė vazhduar tė jenė tė fikura edhe nė orėn 14:00 tė sė premtes. Njė zyrtar i KEK-ut, njėsia nė Kaēanik, i ka thėnė KD-sė se orari i reduktimeve tė premten do tė jetė 24 me 0 pėr terrin. Ai ka pohuar se konsumatorė tė cilėt deri tashti me rregull i kanė paguar kilovatėt e shpenzuar janė duke u ankuar zėshėm. "Mė asnjė cent nuk do ta merrni as nga ne", i ka cituar ky zyrtar i KEK-ut tė kenė thėnė konsumatorėt e ndėshkuar pa tė drejtė. Se mungesa e rrymės elektrike ėshtė duke e penguar mbarėvajtjen e procesit arsimor e ka pohuar edhe Remzi Ēaka, drejtor i gjimnazit "Sėnderbeu" nė Kaēanik. "Edhe sot jemi detyruar t'i lėshojmė nxėnėsit nė shtėpi, sepse nė mungesė tė energjisė nuk kemi mundur ta aktivizojmė sistemin e ngrohjes qendrore", ka thėnė ai. Ēaka ka nėnvizuar se numri i orėve mėsimore tė humbura deri tashti ėshtė shumė i madh.

 

Nga 1 janari, komunat nuk do tė mund tė hartojnė projekte ideore dhe kryesore

Pėr hartim projektesh, vetėm byrotė projektuese tė licencuara

Zyrtarė komunalė tė Kaēanikut janė shprehur se vendimi i Qeverisė sė Kosovės nė parim ėshtė OK, mirėpo janė ankuar se e ngarkon buxhetin e komunės tė vitit fiskal 2006 me tė dalura shtesė tė paplanifikuara

KAĒANIK, 18 DHJETOR (KOHA Ditore) - Komunat mė nuk do tė mund tė hartojnė projekte pėr punė investive nė infrastrukturė dhe ndėrtimtari, kanė theksuar zyrtarė tė Minstrisė sė Tregtisė dhe Industrisė. "Nga 1 janari, drejtoritė komunale tė urbanizmit dhe ato tė palnifikimit e rindėrtimit janė obliguar qė tė gjitha projektet ideore dhe ato kryesore t'i pranojnė vetėm nga ndėrmarrjet e licencuara pėr projektim", i ka thėnė KD-sė Sinan Azemi, drejtor i Departamentit tė Ndėrtimtarisė tė Ministrisė sė Tregtisė dhe Industrisė, i kontaktuar nėpėrmjet telefonit. Azemi ka pohuar se kjo ēėshtje ka marrė formė tė prerė ligjore me vendimin numėr 05/173, datė 1.11.2005, tė firmosur nga kryeministri i Kosovės, Bajram Kosumi. Ndėrkaq, zyrtarė komunalė tė Kaēanikut janė shprehur se vendimi i sipėrpėrmendur i Qeverisė sė Kosovės nė parim ėshtė OK, mirėpo janė ankuar se e ngarkon buxhetin e komunės tė vitit fiskal 2006 me tė daluar shtesė tė paplanifikuara. "Pėr 5 projekte infrastrukturore, nga 15 sosh tė parapara pėr realizim mė 2006, ėshtė planifikuar qė hartimin e projekteve ideore dhe tė detajuara ta bėjnė stafet profesionale tė drejtorive pėrkatėse", ka theksuar Agim Kuka, drejtor i Drejtorisė sė Planifikimit, Rindėrtimit e Zhvillimit. Nė kėtė kontekst, ai ka vlerėsuar se vendimi i Qeverisė sė Kosovės, i inicuar nga MTI-ja, komunėn do ta detyrojė t'i sigurojė rreth 15 mijė euro mjete buxhetore shtesė pėr pagesėn e projekteve ideore dhe kryesore qė do t'i hartojnė byrotė projektuese. Sipas tij, mossigurimi eventual i kėtyre mjeteve do tė rezultojė me reduktim tė numrit tė projekteve. "Mund tė ndodhė qė mjetet tė cilat do tė shpenzohen pėr hartim projektesh tė na detyrojnė qė sė paku pėr njė tė zvogėlojmė punėt investive tė planifikuara pėr realizim mė 2006", ka nėnvizuar drejtori i DPRZH-sė, Agim Kuka.

 

Nė mbledhjen e radhės tė KKS-sė ėshtė thėnė tė ketė njė trend stabilizimi tė gjendjes sė sigurisė

Njė muaj pa shkelje tė rendit dhe qetėsisė publike nė Kaēanik

Zyrtarė gjykatash kanė theksuar se sivjet ėshtė regjistruar numėr mė i madh lėndėsh gjyqėsore qė kanė tė bėjnė me prerje ilegale drunjsh nė pyje, krahasuar me vjet

KAĒANIK, 19 DHJETOR (KOHA Ditore) - Nė mbledhjen e radhės tė Kėshillit komunal tė sigurisė nga kompetentė tė kėsaj fushe ėshtė thėnė se nga mbledhja pararendėse, e mbajtur mė 14 nėntor, nuk ėshtė regjistruar asnjė rast i rėndė i prishjes sė rendit dhe qetėsisė publike nė Komunėn e Kaēanikut. "Gjatė kėsaj periudhe, nė komunė kemi pasur gjendje tė qetė nė rrafshin e sigurisė", ka theksuar togeri Jaser Jaha, ushtrues detyre i komandantit tė stacionit policor nė Kaēanik. Nė ekspozenė e tij tė shkurtėr ai ka thėnė se gjatė periudhės ndėrmjet dy takimesh tė KKS-sė ėshtė regjistruar njė rast i armėmbajtjes pa leje dhe njė vjedhje me thyerje. "Mė 14 dhjetor, forca tė KFOR-it e kanė bastisur njė shtėpi nė 'Lagjen e Re' nė Kaēanik me ē'rast janė konfiskuar njė armė automatike AK 47 dhe njė pistoletė, ndėrsa 2 persona janė arrestuar pėr armėmbajtje pa leje", ka sqaruar togeri Jaha. Ai, po ashtu ka sqaruar se mė 23 dhejtor ėshtė regjistruar njė rast vjedhjeje me thyerje nė objektin e Shkollės sė Mesme Profesionale nė Kaēanik. "Janė vjedhur 4 kompjuterė, ndėrsa ndėrkohė kemi arritur t'i kapim hajnat tė cilėt janė tė mitur", ka thėnė ushtruesi i detyrės sė komandantit tė stacionit policor nė Kaēanik. Nė mbledhje ėshtė debatuar edhe pėr pėrmasat e dėmtimit tė sipėrfaqeve pyjore nė pronėsi publike nga prerės ilegalė drunjsh. Folėsi i radhės nė takim, kryetari i gjykatės Komunale nė Kaēanik, Hebib Livoreka, ka raportuar pėr numrin e lėndėve gjyqėsore pėr prerje ilegale drunjsh nė pyje tė arrituara dhe tė zgjidhura nė Gjykatėn Kundėrvajtėse dhe atė Komunale nė Kaēanik. "Nga viti 2001 e deri sot, nė Gjykatėn Kundėrvajtėse kanė arritur gjithsej 3.578 lėndė gjyqėsore tė kėsaj natyre, ndėrsa ende nuk janė zgjidhur 1.267 sosh", ka thėnė Livoreka. Sa i pėrket Gjykatės Komunale, Livoreka ka theksuar se gjatė periudhės sė njėjtė nė kėtė gjykatė kanė arritur gjithsej 806 lėndė penale pėr prerje ilegale drunjsh, kurse ndėrkohė janė zgjidhur 600 sosh. Gjykatėsi Livoreka ka pohuar se numri i lėndėve tė arrituara nė gjykata, qė kanė tė bėjnė me prerje ilegale drunjsh, sivjet ėshtė mė i madh krahasuar me njė vit mė parė. "Mė 2004, lėndė penale tė kėsaj natyre tė arritura kanė qenė 106, kurse sivjet, deri mė 19 dhejtor, kanė arritur 220 sosh", ka nėnvizuar Livoreka. Me mbledhjen e radhės tė KKS-sė ka udhėhequr Xhelal Gashi, kryetar i KK tė Kaēanikut dhe i KKS-sė, ndėrsa tė pranishėm kanė qenė edhe ushtarakė amerikanė tė KFOR-it dhe zyrtarė vendės tė UNIMK-ut dhe OSBE-sė.

 

Nė Kaēanik, pėr mungesė ngrohjeje

Mėrdhijnė komunarė e policė

Zyrtarė kompetentė komunalė kanė sqaruar se kompania e kontraktuar pėr furnizim me naftė ėshtė duke refuzuar tė sjellė sasinė tjetėr pa iu paguar ajo e sjellur mė herėt, ndėrsa mjete nuk ka

KAĒANIK, 23 DHJETOR (KOHA Ditore) - Sistemi i ngrohjes qendrore i objektit tė KK-sė dhe ai i stacionit policor nė Kaēanik nga e enjtja "janė nė pushim", kanė theksuar burime nga kėto dy institucione publike, tė premten. Ndėrkaq, zyrtarė kompetentė komunalė kanė sqaruar se sistemet e ngrohjes qendrore nuk janė aktivizuar pėr mungesė nafte. Nijazi Zharku, menaxher i Zyrės sė prokurimit, ka theksuar se SHPK"Tricom-TC", me seli nė Prishtinė, e kontraktuar pėr furnizim me naftė dhe derivate tė saj edhe tė institucioneve publike tė Kaēanikut, deri tashti e ka sjellur vetėm njė sasi tė naftės sė porositur me kohė. "Janė porositur 10 mijė litra naftė, ndėrsa mė herėt kjo kompani i ka sjellur 2 mijė e 500", ka thėnė ai. Zharku ka pohuar se "Tricom-TC" ėshtė duke refuzuar tė sjellė sasinė tjetėr tė naftės pa iu shlyer borxhi pėr sasinė e parė. Komuna ndėrkaq nuk ka mjete pėr tė bėrė kėtė pagesė. "Tė gjitha pagesat me mjete tė buxhetit tė vitit fiskal 2005 ndėrkohė janė mbyllur", ka nėnvizuar Fikri Vėrbani, drejtor i Drejtorisė sė Ekonomisė dhe Financave. Ai ka thėnė se komuna i ka borxh "Tricom-TC"-sė rreth 9 mijė euro. "Ky borxh ka mbetur tė shlyhet me mjete tė buxhetit tė vitit fiskal 2006", ka pohuar Vėrbani. Me gjithė mungesėn e mjeteve pėr t'ia shlyer borxhin kompanisė sė sipėrpėrmendur tė kontraktuar pėr furnizim me naftė, zyrtarėt komunalė tė kontaktuar i mbante shpresa se kjo kompani do tė ketė mirėkuptim dhe do tė sjellė edhe njė sasi tjetėr nafte. Ndėrkaq, nėpunės tė adminstratės komunale, tė cilėt "i kanė bėrė trysni" KD-sė qė ta bėjė publik hallin e tyre, janė ankuar se "i mbyti" edhe mungesa e energjisė elektrike. "Kemi mbetur pa rrymė e pa ngrohje, ndėrsa palėt jemi duke i kthyer prapa pa u kryer punė", ka theksuar Xhelal Dema, menaxher i Zyrės sė pėrhershme tė tatimit nė pronė. "Palėt edhe po na shajnė pa fajin tonė", ėshtė shprehur ai dukshėm i revoltuar. Njė nėpunės tjetėr, i cili ėshtė lutur tė mos i pėrmendet emri nė gazetė, ka vlerėsuar se gjendja e krijuar ėshtė ėshtė rezulatat i papėrgjegjėsisė sė plotė tė bartėsve tė pushtetit ekzekutiv komunal. "Nė njė shoqėri normale dikush do tė duhej tė jepte llogari", ka deklaruar ai derisa "shėtitej" nė zyrėn e tij me duar nė xhepa. Pa fajin e tyre, pa ngrohje kanė mbetur edhe pjesėtarėt e SHPK-sė. Burime nga stacioni policor nė Kaēanik kanė sqaruar se mungesa e ngrohjes nė kėtė objekt ėshtė pasojė e tė qenit tė sistemit qendror tė ngrohjes tė shtėpisė sė tyre "degė" e sistemit tė objektit tė KK tė Kaēanikut. "Ngrohemi nga njė kazan i pėrbashkėt", kanė thėnė burimet.

 

Nė Kaēanik sėrish alarmohet pėr ndotje mjedisi

Deponi e bėrllokut dhe ndotja e Lepencit, probleme ende tė pazgjidhura

Inspektori mjedisor ka theksuar se gjendja nė deponinė e mbeturinave, sa i pėrket mirėmbajtjes, ėshtė katastrofale

KAĒANIK, 24 DHJETOR (KOHA Ditore) - Mosmirėmbajtja e deponisė sė hedhurinave nė afėrsi tė fshatit Stagovė dhe ndotja e ujėrave tė lumit Lepenc nga ujėrat industriale tė fabrikės "Silcapor" vazhdojnė tė jenė probleme tė pazgjidhura mjedisore, ėshtė thėnė nė njė takim tė organizuar nga Forumi i OJQ-ve tė Kaēanikut, njėsiti "Policia nė bashkėsi" i SHPK-sė dhe KFOR-i (amerikanėt), tė premten pasdite.

Deponia i ka plotėsuar kushtet pėr t'u mbyllur

"Mosmirėmbajtja e deponisė sė mbeturinave nė fshatin Stagovė e ka arritur kulmin, prandaj ėshtė ēasti i fundit qė ky burim ndotjeje tė mbyllet", ka nėnvizuar Ekrem Dauti, kryetar i Forumit tė OJQ-ve tė Kaēanikut. Edhe pėrfaqėsuesi i komunitetit tė fshatit Stagovė, Kemajl Jaha, ka pohuar se nuk ka pėrmirėsime sa i pėrket mirėmbajtjes sė deponisė. "Kėsaj deponie edhe ashtu i ka kaluar afati i shfrytėzimit, ndėrsa kompanitė qė merren me menaxhim mbeturinash tashti e kanė nė dispozicion stacionin pėr grumbullim dhe selektim mbeturinash nė Gurėz (Gėrlicė) tė Ferizajt", ka theksuar Jaha, pasi ka kėmbėngulur pėr mbylljen e deponisė. Se deponia nuk ėshtė duke u mirėmbajtur nga ndėrmarrja publike e mbeturinave "Pastėrtia", ashtu siē ishte premtuar, e ka thėnė edhe inspektori komunal i mjedisit, Enver Zharku. "Gjendja nė kėtė deponi, sa i pėrket mirėmbajtjes, ėshtė katastrofale", ka deklaruar inspektori Zharku.

"Ndotja e Lepencit nuk ėshtė nė pėrmasa shqetėsuese"

Nė agjendėn e takimit ka qenė edhe debatimi lidhur me ndotjen e ujėrave tė lumit Lepenc nga ujėrat industriale tė fabrikės sė privatizuar pėr prodhimin e bllokave tė gasobetonit "Silacapor" nė Matlumė tė Kaēanikut, ndėrsa ėshtė thėnė se ndotja e kėtij lumi "nuk ėshtė nė pėrmasa shqetėsuese". "Janė bėrė analiza laboratorike tė mostrave tė ujit tė lumit, ndėrsa rezultatet e kėtyre analizave flasin pėr ndotje nė pėrmasa joshqetėsuese", Ka thėnė Enver Zharku, inspektor mjedisor. Ndėrkaq, Isak Bajrami, teknolog nė "Silcapor", ėshtė munduar t'i bindė tė pranishmit se kjo fabrikė nuk e ndotė fare Lepencin. Sipas tij, "nė lumė nuk derdhet asnjė element i dėmshėm pėr faunėn e lumit dhe florėn pėrreth". "Ju siguroj se nė lumė nuk rrjedhin mbetje tė procesit teknologjik tė prodhimit tė bllokave", ka thėnė Bajrami, pasi ka sqaruar se pėr prodhimin e bllokave tė gasobetonit (bllokat e bardhė) si lėndė tė para shfrytėzohen ēimentoja, gėlqerja, pluhuri i aluminit dhe rėra e kuarcit. Megjithėkėtė, ai ka pohuar se nė lumė pėrfundojnė ujėrat e turbullta tė cilat janė rezulatat i shpėrlarjes sė rėrės sė kuarcit para shfrytėzimit tė saj nė procesin teknologjik tė prodhimit. Ndėrkaq, drejtori i "Silcaporit", Saqip Berisha, ka deklaruar tė jetė i gatshėm pėr tė investuar nė ndėrtimin e pishinave filtruese tė ujėrave industriale. Ai ka nėnvizuar se aktualisht ėshtė i penguar tė realizojė kėtė investim pėr shkak se ish-pronari i njė ngastre ku ėshtė planifikuar ndėrtimi i pishinave ka hapur kontest gjyqėsore me AKM-nė rreth kėsaj sipėrfaqeje.

KFOR-i dhe OSBE-ja: Problemet duhet tė zgjidhen me dialog dhe mirėkuptim

Kryetari i Forumit tė OJQ-ve tė Kaēanikut, Ekrem Dauti, i ka akuzuar pushtetarė komunalė, drejtuesit e "Pastėrtisė" dhe zyrtarėt e AKM-sė se nuk janė tė interesuar pėr zgjidhjen e problemeve mjedisore tė ridiskutuara nė takimin e sė premtes. "Kjo gjė mund tė kuptohet fare lehtė nga fakti se kėta zotėrinj nuk u janė pėrgjigjur ftesave pėr tė marrė pjesė nė kėtė takim", ėshtė shprehur ai. Ndėrkaq, ushtaraku amerikan i KFOR-it, rreshteri Tim Gagnon, ka vlerėsuar se takimi nuk ėshtė organizuar pėr t'ua bėrė me gisht pjesėmarrėsve se janė fajtorė pėr kėtė apo pėr atė. "Ju inkurajoj qė tė punoni sė bashku pėr gjetjen e zgjidhjeve pėr kėto probleme mjedisore qė janė me interes pėr qytetarėt e komunės", ka theksuar Gagnon. Nė tė njėjtat valė ka qenė edhe diskutimi i zyrtarit vendės tė OSBE-sė, Jeton Lika. "Nė kuadėr tė aktiviteteve pėr ndėrtimin e kapaciteteve tė institucioneve, OSBE-ja angazhohet edhe pėr zgjidhjen me dialog tė problemeve nė relacionin pushtetarė-qytetarė", ka thėnė Lika.

 

KK-ja e PNJK-sė sė Hanit tė Elezit ka marrė vendim pėr moratorium nė dhėnien e lejeve tė pėrkohshme pėr ndėrtim nė sipėrfaqe publike

Ekzekutivi i Kaēanikut do ta zbatojė vendimin e legjislativit tė Hanit tė Elezit

Bartės tė pushtetit ekzekutiv tė Komunės sė Kaēanikut kanė thėnė se do t'i pėrfillin vendimet e legjislativit tė Hanit tė Elezit derisa kjo pilotnjėsi komunale tė bėhet me ekzekutiv tė vetin

KAĒANIK, 25 DHJETOR (KOHA Ditore) - Nė seancėn e fundit tė KK-sė sė pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit me njė votė kundėr ka kaluar propozimvendimi pėr moratorium tė pėrkohshėm nė dhėnien e lejeve tė pėrkohshme pėr ndėrtim objektesh nė sipėrfaqe publike, ndėrsa bartės tė pushtetit ekzekutiv komunal tė Kaēanikut kanė theksuar se do ta zbatojnė kėtė vendim. "Unė e kam parė tė arsyeshme qė pėrkohėsisht tė ndėrpritet dhėnia e lejeve tė pėrkohshme pėr ndėrtim nė prona publike pėr shkak tė mundėsisė sė abuzimit tė kėtyre sipėrfaqeve gjatė periudhės kur Hani i Elezit nuk do tė jetė komunė me kompetenca tė plota", ka theksuar nė seancė Mallzum Qajani, kryetar i KK-sė sė PNJK-sė. Kundėr propozimvendimit tė sipėrpėrmendur ka votuar vetėm njė kėshilltar i opozitės (LDK-ja). "Unė jam kundėr kėtij propozimvendimi, sepse ne ende nuk kemi mekanizma institucionalė pėr zbatim tė tij", ka thėnė kėshilltari Zylbehar Hasallari. Mosekzistimi i pushtetit ekzekutiv tė pilotnjėsisė nga folės tjerė nė seancė nuk ėshtė apostrofuar si pengesė pėr zbatim vendimi, ndėrsa ėshtė lėnė tė nėnkuptohet se ndėrkohė vendimet e legjislativit tė Hanit tė Elezit do tė duhej t'i zbatonte ekzekutivi i komunės amė. Lidhur me kėtė kėtė ēėshtje bartės tė pushtetit ekzekutiv tė Kaēanikut i kanė thė KD-sė se do t'i pėrfillin vendimet e legjislativit tė Hanit tė Elezit derisa kjo pilotnjėsi komunale tė bėhet me ekzekutiv tė vetin. "Ne do ta zbatojmė vendimin e KK-sė sė pilotnjėsisė komunale tė Hanit tė Elezit pėr moslėshuarje lejesh tė pėrkohshme pėr ndėrtim nė sipėrfaqe publike nė territorin e Hanit tė Elezit", ka theksuar Agron Shurdhani, kryshef i ekzekutivit komunal tė Kaēanikut. Se vendimi i sipėrpėrmndur i KK-sė sė PNJK-sė sė Hanit tė Elezit do tė pėrfillet nga autoritetet komunale tė Kaēanikut, e ka pohuar edhe drejtori i Drejtorisė sė Urbanizmit, Qamil Stagova. "Vendimi i legjislativit tė Hanit tė Elezit do tė zbatohet nga DU-ja", ka thėnė ai. Ndėrkaq, Fatos Koxha, zyrtar i Urbanizmit, ka theksuar se nga pėrfundimi i luftės e deri tashti janė lėshuar gjithsej 55 leje tė pėrkohshme pėr objekte destinimesh tė ndryshme nė territorin e Hanit tė Elezit. "Nė sipėrfaqe publike nė afėrsi tė vendkalimit kufitar i kemi lėshuar gjithsej 49 leje tė pėrkohshme, kurse nė brendi tė kėtij lokaliteti 6 sosh nė ngastra publike e private", ka sqaruar Koxha. Ai ka nėnvizuar se nga mėvetėsimi testues i Hanit tė Elezit, sivjet, nė shtator, vetėm 3 palė nga ky lokalitet kanė aplikuar nė DU tė Kaēanikut pėr lėshuarje lejesh tė pėrkohshme pėr objekte destinimesh tė ndryshme.

 

Votim "i papritur" pėr postin e numrit 2 tė Kaēanikut

Kandidati i opozitės del fitues nė "duel" me kandidaten e pozitės

Pas tre rundesh votimi tė fshehtė Hebib Shehu (LDK) ėshtė zgjedhur nėnkryetar i KK tė Kaēanikut me njė votė mė shumė se kundėrkandidatja e tij, Barie Ēaka (PDK). Votat e 2 kėshillatarėve tė AAK-sė kanė shkuar nė "thesin" e kandidatit fitues

KAĒANIK, 27 DHJETOR (KOHA Ditore) - Hebib Shehu (1938), anėtar i LDK-sė, jurist nė pension, ėshtė zgjedhur nėnkryetar i KK tė Kaēanikut, nė seancėn e radhės tė legjislativit komunal, tė martėn. Nė rrethin e tretė tė votimit tė fshehtė kandidati i LDK-sė ka marrė njė votė mė shumė se kundėrkandidatja e tij nga radhėt e PDK-sė, Barie Ēaka. Nė dy rrathėt e parė tė votimit rezultati i votimit ka qenė 15:15, ndėrsa njė votė ka qenė e pavlershme. Hebib Shehu ėshtė kandidati i parė i LDK-sė qė ėshtė zgjedhur nė njė post udhėheqės nė Komunėn e Kaēanikut nga pėrfundimi i luftės nė Kosovė. Pas dhėnies sė betimit solemn, nėnkryetari i ri i KK tė Kaēanikut ka premtuar bashkėpunim konstruktiv me tė gjithė pėr ēėshtje me interes pėr banorėt e komunės. Ulėsja e numrit 2 nė Kaēanik ka qenė e zbrazėt nga zgjedhja e nėnkryetarit tė deritashėm, Mallzum Qajanit (PDK), nė postin e kryetarit tė PNJK-sė sė Hanit tė Elezit, para dy muajsh.

PDK: "AAK-ja e ka shkelur marrėveshjen e koalicionit"

Pas komunikimit tė rezulatateve tė votimit nė rrethin e tretė, fjalėn e ka kėrkuar kreu i Degės sė PDK-sė nė Kaēanik, Xhabir Zharku, i cili i ka akuzuar 2 kėshilltarėt e AAK-sė pėr shkelje tė marrėveshjes sė koalicionit qeverisės me partinė e tij. "Ne e respektojmė rezultatin e votimit, mirėpo le tė dihet botėrisht se jemi mashtruar nga partneri nė koalicion", ėshtė shprehur Zharku duke folur edhe nė emėr tė grupit parlamentar tė PDK-sė nė KK tė Kaēanikut. Ai ka nėnvizuar se me marrėveshjen pėr bėrjen e koalicionit qeverisės ndėrmjet PDK-sė dhe AAK-sė posti i nėnkryetarit tė legjislativit komunal i ka takuar PDK-sė. Shih pėr kėtė, zgjedhjen e kandidatit tė LDK-sė Zharku e ka cilėsuar jofatlume pėr zhvillimet e ardhshme nė KK tė Kaēanikut. Ai madje ka paralajmėruar edhe mundėsinė e njė krize institucionale, duke lėnė tė nėnkuptohet se partia e tij mund tė inicojė procedurė parlamentare pėr shkarkimin e kryeshefit tė ekzekutivit, Agron Shurdhani, dhe drejtorit tė DPRZH-sė, Agim Kuka, anėtarė tė AAK-sė, tė cilėt nė kėto poste janė zgjedhur edhe me votat e kėshilltarėve tė PDK-sė. "Nga kėtu le tė dihet se kjo krizė eventuale institucionale pėrgjegjėsi e kujt do tė jetė", ka deklaruar Zharku duke i akuzuar edhe njė herė kėshilltarėt e AAK-sė pėr prishje pėrfundimtare tė koalicionit me partinė qė ai udhėheq. Pohimet e Zharkut se AAK-ja e ka shkelur marrėveshjen e koalicionit me PDK-nė nuk janė pėrgėnjeshtruar nga 2 kėshilltarėt e AAK-sė, Ibrahim Hoxha dhe Sabit Raka, tė pranishėm nė mbledheje. Kryetari i Degės sė PDK-sė, Xhabir Zharku, pas rrethit tė dytė tė votimit, ka kėrkuar njė pauzė 10 minutėshe pėr t'u konsultuar me anėtarėt e grupit parlamentar se si do tė veprojnė nė vazhdim pasi e kishin kuptuar se 2 votat e AAK-sė po shkonin nė "thesin" e LDK-sė. "Jemi pėrcaktuar qė tė marrim pjesė edhe nė rrethin e tretė tė votimit, pasi jemi pėr respektim tė rregullave tė lojės demokratike", ka thėnė i pari i PDK-sė nė Kaēanik pas kthimit nga pauza.

Pėr kandidatin e LDK-sė ka votuar edhe njėri nga 2 kėshilltarėt "e pavarur"

Pos votave tė dy kėshilltarėve tė AAK-sė, uljen nė fotelen e nėnkryetarit tė Kaēanikut Hebib Shehut vlerėsohet se ia ka mundėsuar edhe vota e njėrit nga 2 kėshilltarėt "e pavarur". Aktualisht nė KK tė Kaēanikut PDK-ja i ka 14 vota, LDK-ja 13 dhe AAK-ja 2. Mė herėt dorėheqje nga anėtarėsia nė LDK ka dhėnė kėshilltari Milaim Berisha, ndėrsa nga PDK-ja Tahir Ēaka. Pas dorėheqjeve, kėta dy kėshilltarė kanė deklaruar se nė KK do tė jenė "tė pavarur". Fitohej pėrshtypja se dy taborret partiake paraprakisht e kanė ditur se cili nga kėta 2 kėshilltarė "tė pavarur" do ta votojė kandidaten e pozitės e cili kandidatin e opozitės.

Nepalezi Punya Paudel, pėrfaqėsues i ri i UNMIK-ut pėr Kaēanik

KAĒANIK, 27 DHJETOR (KOHA Ditore) - Kryetari i KK tė Kaēanikut, Xhelal Gashi, nė seancėn e sė martės tė legjislativit komunal i ka njoftuar kėshilltarėt me pėrfaqėsuesin e ri tė UNMIK-ut pėr Komunėn e Kaēanikut dhe pilotnjėsinė komunale tė Hanit tė Elezit, nepalezin Punya Paudel, i cili zyrėn do ta ketė nė Ferizaj. Paudel u ka premtuar autoriteteve komunale tė Kaēanikut se do tė bashkėpunoj ngushtė me ta, ndėrsa premtime pėr bashkėpunim atij i janė kthyer edhe nga pėrfaqėsuesit e grupeve parlamentare tė PDK-sė dhe LDK-sė. Pė pak kohė nė seancė ka marrė pjesė edhe pėrfaqėsuesi i UNMIK-ut pėr Ferizaj, pakistanezi Shahzad Bangash, i cili u ėshtė drejtuar tė pranishmėve nė mbledhje me njė shqipe relativisht tė rrjedhshme, ndėrsa ka pohuar se ėshtė i ngarkuar me pėrgjegjėsi edhe pėr komunat Kaēanik dhe Shtime.